A-1859-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1859-662/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01442-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui N. A. M. K.,

pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui F. A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. M. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. M. K. administracinėje byloje, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. (duomenys neskelbtini) pilietis N. A. M. K. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo (b. l. 1–3).

Paaiškino, jog užsienietis teismo sprendimu sulaikytas šešiems mėnesiams. Užsieniečio sulaikymo pagrindai šiuo metu išnykę, kadangi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu (b. l. 5) jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgijęs užsienietis gali būti sulaikytas tik esant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje nustatytiems pagrindams. Tokių pagrindų nėra, nes Departamentas nepripažino užsieniečio prašymo akivaizdžiai nepagrįstu ir priėmė jį nagrinėti iš esmės, užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje bei išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, nėra duomenų, kad jis būtų prašęsis prieglobsčio kitose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ar gali pasislėpti. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu jį sulaikyti. Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, apklausų metu nurodė savo duomenis. Pirminės apklausos metu nežinojo savo amžiaus, nes kilmės valstybėje jam nebuvo išduoti asmens dokumentai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad užsienietis išvyks nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. M. K. prašymo netenkinti.

Paaiškino, jog užsienietis buvo sulaikytas jam bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikytas užsienietis prisistatė nepilnamečiu Nurislom Šepmuhamad, gim. 1999 m., vėliau savo duomenis pakeitė ir nurodė, kad jis – N. I. N., nežinantis savo gimimo datos. Kilus abejonėms dėl užsieniečio amžiaus, jo amžius buvo nustatinėjamas. Tyrimo metu nustatyta, kad užsieniečio biologinio amžiaus tikėtinas intervalas 20-30 m. Užsienietis teismo sprendimu buvo sulaikytas. Siekiant nustatyti užsieniečio kilmės šalį bei jo tapatybę, jam buvo pateikta anketa, kurioje jis turėjo nurodyti asmens duomenis. Užsienietis atsisakė užpildyti anketą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prieglobsčio procedūros metu vykdant apklausą užsienietis nurodė, kad jis – (duomenys neskelbtini) pilietis N. A. M. K., gim. 1994 m. liepos 15 d. Apklausiamas nurodė, kad jis iš savo kilmės šalies išvyko į Turkiją, ten dirbo, bet jam nebuvo išduoti jokie dokumentai, todėl nusprendė keliauti toliau. Užsienietis klaidina institucijas nurodydamas, kad atvyko į Vilnių ir ketino vykti į Lenkiją prašyti prieglobsčio, kadangi jis keliavo po įvairias šalis. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, šiuo metu nagrinėjami motyvai, dėl kurių jis kreipėsi prieglobsčio. Teismo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio sulaikymo, jam buvo teikiama teisinė pagalba, tačiau užsienietis nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, jį pateikė tik pradėjus jo išsiuntimo procedūrą. Užsienietis slėpė savo asmens duomenis neteisingai juos nurodydamas, jo nurodyti asmens duomenys nepatvirtinti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsieniečio tikslas ne gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o, pasinaudojus laisvo judėjimo galimybe, išvykti į kitas ES valstybes.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 22–24) užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. M. K. prašymo netenkino.

Aptarė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 4), vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 4 dalimis, užsienietis, tuo metu prisistatęs N. I. N., nežinančiu savo gimimo datos, sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC), kadangi nenustatyta užsieniečio tapatybė ir pilietybė, užsienietis neteisingai nurodė savo amžių, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Nustatė, kad Departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio priimtas nagrinėti iš esmės, užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 p.).

Nustatė, kad yra išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje, t. y. užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, užsienietis galimai slepia savo asmens duomenis, nes kelis kartus skirtingai nurodė savo vardą ir pavardę, iš pradžių nurodė esąs nepilnametis, specialistui nustačius, kad jis pilnametis, nurodė, kad savo amžiaus nežino, tačiau vėliau nurodė ne tik savo gimimo metus, bet ir mėnesį bei dieną, taip pat iš užsieniečio apklausos lape nurodytų duomenų nustatyta, kad užsienietis iš savo šalies nuvyko į Turkiją, iš čia išvyko į Bulgariją, tačiau prieglobsčio nepasiprašė, toliau keliavo į Serbiją, nurodė, kad vyko į Lenkiją. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra pagrindas manyti, jog, nebūdamas sulaikytas, užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, gali išvykti iš Lietuvos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo bei trukdydamas vykdyti Departamento priimtą sprendimą. Rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog neišnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo netenkinamas.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis N. A. M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 30–32) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo URC tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Teigia, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą turintys asmenys. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N822-75/2014, kurioje teisėjų kolegija išaiškino, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, reikia nagrinėti užsieniečio elgesį po laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Šiuo atveju užsienietis po laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ar kad yra tikimybė, jog jis galėtų neteisėtai išvykti į kitas ES valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Priešingai, jis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, teikia informaciją ir siekia, kad galutinis sprendimas jo byloje būtų kuo greičiau priimtas.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas, jog užsienietis Lietuvos Respublikoje gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prieglobsčio prašytojams gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra nustatomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų neaiškūs užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, priešingai, jie yra išdėstyti prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole, nebuvo duomenų apie tai, jog prieglobsčio prašymas galėtų būti pagrįstas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule. Užsieniečiui yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje procedūra dar nėra baigta, todėl pagrindo manyti, kad jis gali pabėgti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra. Užsieniečio asmens byloje nėra duomenų, jog jis anksčiau būtų prašęsis prieglobsčio ES ar kad jam būtų paskelbtas galiojantis draudimas atvykti į Šengeno valstybių teritoriją, tačiau pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas motyvas, jog užsienietis neteisingai nurodė savo amžių ir dėl to turėtų būti sulaikomas yra nepagrįstas, nes užsienietis Departamentui yra paaiškinęs, kad nežinojo savo tikrojo amžiaus, išvyko, būdamas nepilnametis, tik ekspertizės būdu nustačius apytikslį jo amžių, užsienietis paskaičiavo ir sužinojo savo gimimo datą, kas parodo, kad jis savo amžių neteisingai nurodė ne dėl piktybiškų paskatų ar norėdamas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš užsieniečio sulaikymo pagrindų yra tai, jog nėra oficialiai patvirtinta jo asmens tapatybė, tačiau teismui pateiktame užsieniečio prašyme pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo URC, ši aplinkybė negali būti laikytina kaip proporcinga priemonė siekiamam tikslui. Vien aplinkybė, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra oficialiai nustatyta, negali būti pakankamas pagrindas jo judėjimo laisvės suvaržymui, kadangi nei vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų nėra imperatyvaus pobūdžio. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N662-85/2014 ir pažymi, kad užsienietis, pateikęs prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo URC, nurodė, jog nori dalyvauti teismo posėdyje, tačiau ši užsieniečio teisė nebuvo užtikrinta.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo bylos faktines aplinkybes ir mano, kad nėra išnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai, nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje. Paaiškina, kad užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė melagingus savo asmens duomenis, klaidino Lietuvos Respublikos pareigūnus. Prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai buvo pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-83/2013 bei 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1617-822/2015 ir mano, kad laikino teritorinio prieglobsčio suteikimas pats savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su sulaikymo pagrįstumu, turi būti atsižvelgta į asmens elgesį prieš pateikiant ir pateikus prieglobsčio prašymą. Atsakovas mano, jog, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu byloje Nr. C-834/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai gali būti taikomi visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo to, ar jiems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, taip pat, gali būti taikomi bet kurioje prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūros stadijoje. Mano, kad užsienietis klaidingai vadovaujasi Įstatymo nuostatomis, tvirtindamas, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje pažeidžia Įstatymo 116 ir 118 straipsnius, nes užsieniečiui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jį atstovavo įgaliotas atstovas (advokatas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti užsieniečio prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo URC iki 2015 m. gegužės 7 d.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis N. A. M. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu sulaikytas URC Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai joje yra). Skundžiamu 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Švenčionių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi paliko galioti minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar užsieniečiui pagrįstai paliktas galioti sulaikymas URC vadovaujantis minėtais pagrindais.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2013 m. gegužės 30 d. sprendime, byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu (kurį atitinka Įstatymo 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog užsienietis 2014 m. lapkričio 2 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūnų, kadangi neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei neteisėtai joje yra. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu, vadovaudjantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 4 dalimis, užsienietis, tuo metu prisistatęs N. I. N., nežinančiu savo gimimo datos, sulaikytas URC (nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gegužės 7 d.), kadangi nenustatyta užsieniečio tapatybė ir pilietybė, užsienietis neteisingai nurodė savo amžių, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Pradėjus užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, jis pateikė prašymą suteikti teritorinį prieglobstį. Departamentas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) užsieniečio prašymą priėmė nagrinėti iš esmės (užsieniečio asmens b. l. 31) ir suteikė laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, užsienietis mano, jog yra išnykę jo sulaikymo pagrindai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu, tenkindamas URC teikimą, pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, užsienietis neturi jokio jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką užsienietis prisistatė esąs nepilnametis N. I. N., tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 142/14(01) (užsieniečio asmens b. l. 22–24) konstatuota, jog užsieniečio tikrasis biologinis amžius virš 20 metų.

Gavęs minėtą išvadą užsienietis nurodė savo tikrąjį amžių ir tikslią gimimo datą. Šio fakto neneigia ir pats užsienietis, nurodydamas, jog jis nežinojo savo tikrojo amžiaus, išvyko, būdamas nepilnametis, tik ekspertizės būdu nustačius apytikslį jo amžių, užsienietis paskaičiavo ir sužinojo savo gimimo datą. Apklausos metu nurodė, jog anksčiau jis pateikė netikrus savo asmens duomenis ir iš tikrųjų jis yra N. A. M. K. Be kita ko, užsienietis Jonavos rajono apylinkės teismui (2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas) pats nurodė, jog iš kilmės valstybės išvyko nelegaliai ir buvo Irane, Turkijoje, Bulgarijoje, o kitų valstybių nežino.

Nei vienoje iš minėtų valstybių prieglobsčio nesiprašė. Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, jog pradėjus užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą (užsieniečio asmens b. l. 30). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog bylos aplinkybės rodo, kad yra išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje, t. y. užsieniečio asmens tapatybės duomenys nėra patvirtinti, užsienietis galimai slepia savo asmens duomenis ir yra pagrindas manyti, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra išnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai, o pagrindo naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą nėra.

Papildomai pažymėtina, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant minėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sulaikymas pareiškėjui skirtas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju, tačiau, kaip jau minėta, dėl didelės bandymo neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos tikimybės ir siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė