A-602-120-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-120/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00004-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims U. M. G., M. G. Z., V. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas; atsakovas) prašydamas pakeisti klaidingus poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, jog: 1) 1K2p pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai; 2) negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius – 37; 3) kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. lapkričio 21 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)S-803 netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo (I t., b. l. 11).

Pasinaudodamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 318 (I t., b. l. 12) paliko galioti Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 4.4.2.)S-803.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi (I t., b. l. 90-91) priėmė pareiškėjo skundą dėl dalies skundo reikalavimų, t. y. dėl pareiškėjo reikalavimų, kuriais buvo prašoma:

1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)S-803, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 318, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 4.4.2.)S-803;

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre nurodant, kad nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Ievos kalnas“ (toliau – ir DNSB „Ievos kalnas“) (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše neteisėtai įrašyti korpuso savininkai. Minėtame sąraše 31 bendrijos „Ievos kalnas“ narys perka vieną ar kelis kambarius su bendro naudojimo patalpomis, kurios prasideda 1-1 patalpomis ir tęsiasi iki 3-10. Visi perka tas pačias 26 patalpas, tik skiriasi kiekiai: vienas perka 2/100, o kitas – iki 14/100 m2. Pabrėžė, kad iš R. T. 1998 m. gruodžio 3 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. J-30, tiek iš savininkų sąrašo matyti, kad 31 bendrijos narys yra pirkęs 26 patalpų dalį ir turi teisę vaikščioti per visus tris pastatų aukštus į minėtas patalpas, t. y. bendrų patalpų pirkimas. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sąraše rašoma, kad M. R. firma „Lituka“ pirko 3 kartus pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-31, tačiau ketvirtą kartą nebenurodoma, pagal kokią sutartį buvo pirkta. Trečiame sąrašo lape nurodyta, kad patalpa I-20 buvo perkama žemiau nurodytomis dalimis: 1) I. J. perka I-20 patalpos 50/100 dalį; 2) V. J. perka I-20 patalpos 50/100 dalį; 3) J. K. perka I-20 patalpos 30/100 dalį; 4) B. G. P. perka I-20 patalpos 15/100 dalį. Teigė, jog minėti keturi asmenys nusipirko 145/100 dalių, o visi kartu nupirko I-20 patalpos 234 procentus, todėl akivaizdu, jog šis sąrašas neteisėtas ir netikslus. Pabrėžė, jog minėti faktai parodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke klaidingai įrašyta, jog 1K2p pastate kaip atskirti nekilnojamieji daiktai suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos. 1K2p pastate nėra nei vienos atskiros patalpos, o korpuse 1k2p galėtų būti tik dvi atskiros patalpos. Todėl neaišku, kaip buvo suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos, be to, pabrėžė, kad 1K2p pastate atskiri nekilnojamieji daiktai negali būti suformuoti.

Teigė, kad Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išraše taip pat klaidingai nurodyta kadastro duomenų data – 1998 m. lapkričio 21 d., nes jei 1K2p pastate buvo suformuoti 37 vienetai 1998 m. lapkričio 21 d., tai DNSB „Ievos kalnas“ 1999 m. balandžio 18 d. steigiamojo susirinkimo protokole negalėjo būti nurodyta, kad dalyvauja 20 savininkų iš 29, o turėjo būti įrašyta, jog dalyvauja 20 iš 37. Be to, jei 1998 m. lapkričio 21 d. nebuvo pastato 2k2p, tai iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d. negalėjo būti gautas viršininkės V. L. sutikimas Nr. 131-3029-(6.4.11.1) pastato 2k2p (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos vykdymui. Be to, jei jau 1998 m lapkričio 21 d. nebuvo korpuso 2k2p, tuomet nebuvo galima 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 43-ajame notaro biure sudaryti korpuso 2k2p naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties ir minėtos sutarties 2010 m. balandžio 9 d. užregistruoti VĮ Registrų centre. Manė, jog klastojimas buvo vykdomas dėl to, kad padėtų DNSB „Ievos kalnas“ pirmininkui A. V. teisme įrodyti, jog korpuso 2k2p savininkai gyvena 1K2p pastate ir likviduoti įsteigtą DNSB „Juodkrantė 10B“ bei rinkti iš korpuso 2k2p savininkų mokesčius. Teigė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepagrįstai atsisakė ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Atsakovai bendru atsiliepimu (I t., b. l. 101-102, II t., b. l. 16-17) prašė skundo netenkinti.

Nurodė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs skundą nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra poilsio paskirties pastate 1K2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Pastatas 1K2p kaip vienas nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Poilsio pastate 1K2p yra suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos. Poilsio pastato 1K2p duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. ir įrašai, padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 1K2p. Šis pastatas turi du priestatus, plane pažymėtus indeksais 1k2p ir 2k2p. Pastatas, plane pažymėtas indeksu 1K2p kartu su priestatais, plane pažymėtais indeksais 1k2p ir 2k2p, yra vienas nekilnojamojo turto objektas ir kaip vienas nekilnojamojo turto objektas jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame pastate suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: „Negyvenamosios patalpos – Poilsinės“, pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis yra poilsio. Pastato 1K2p priestatuose 1k2p ir 2k2p esančios patalpos, kaip ir visos kitos pastate 1K2p esančios patalpos, yra „Negyvenamosios patalpos – Poilsinės“, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra poilsio. Taip pat nurodė, kad poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti pagal 1998 m. lapkričio 21 d. nustatytus kadastro duomenis. Nuo 1996 m. rugpjūčio 8 d. atliekant pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyta, kad poilsio pastato 1K2p priestate 2k2p yra atliekama rekonstrukcija, šiose pastato dalyse statybos darbų baigtumas – 51 procentas, todėl pareiškėjui priklausančios poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys registre atitinkamai įrašyti pagal 1998 m. lapkričio 21 d. nustatytus kadastro duomenis – patalpos baigtumas 51 procentas. Nauji poilsio patalpos kadastro duomenys pagal pareiškėjo prašymą nustatyti 2002 m. spalio 22 d. Patalpos kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad poilsio patalpa yra baigta statyti, t. y. jos baigtumas 100 procentų, tačiau dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, savininkas iki šiol nepateikė.

Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis patvirtina teismui pateikiami dokumentai: 2013 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas registro Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija; 1986 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas; Valstybinės statybos inspekcijos 1996 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. 6; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro dalyje esančio pastato plano kopija; išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie adresu (duomenys neskelbtini) pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotus 37 nekilnojamojo turto objektus. Šiame nekilnojamojo turto objektų sąraše Nr. 1-2, 40-52 įrašyti formuojami objektai, kurie nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, sąraše nuo 3 numerio iki 39 numerio yra išvardinti registre įregistruoti 37 nekilnojamojo turto objektai.

Akcentavo, jog poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atitinka dokumentų duomenis bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurių pagrindu jie įrašyti, o dokumentai, kurių pagrindu įregistruoti juridiniai faktai yra galiojantys, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios.

Tretieji suinteresuoti asmenys U. M. G., M. G. Z., V. G. pateikė prašymą (II t., b. l. 12) bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Šiame prašyme tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog Klaipėdos filialui jokių pretenzijų neturi ir atsiriboja nuo R. S. veiksmų prieš šią įstaigą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)S-803 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 318 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti registro duomenis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ginčijamame 2012 m. spalio 17 d. sprendime Nr. (4.4.2.)S-803 pareiškėjui nenurodė, kokiais duomenimis pagrįstas sprendimas, o tik formaliai ir abstrakčiai pareiškėjui atsakė, kad įrašai, padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 318 nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas poilsio pastatas 1K2p, esantis (duomenys neskelbtini). Šio pastato registre yra padarytas įrašas apie tai, kad jame yra suformuoti 37 negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai ir kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d. Pažymėta, jog šie duomenys atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, kuriame numatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti laikomi klaidingais tik tuo atveju, jeigu jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, tačiau jokie duomenys nebuvo analizuojami.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Kaip matyti iš Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, juose nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu buvo poilsio paskirties pastate 1K2p suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos, kadastrinių duomenų sudarymo laikas, todėl teismas darė išvadą, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyvios nuostatos dėl individualaus administracinio akto pagrindimo objektyviais duomenimis (faktais). Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad skundas dėl sprendimų panaikinimo tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 2 d.).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas registro duomenis įrašo kadastro duomenų pagrindu. Atsakovas tvarko ir disponuoja kadastro ir registrų duomenimis, todėl teismas, neįvertinęs visų šių duomenų, negali nuspręsti, ar pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti registro duomenis viešame registre yra pagrįstas. Patenkinus pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo, viešojo administravimo institucijos pareiga įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir spręsti, ar yra pagrindas pakeisti duomenis arba pareiškėjo prašymą motyvuotai atmesti.

III. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre, nurodant, kad nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Apeliaciniame skunde dėsto tokius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad pastate – poilsio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotos 37 negyvenamosios paskirties patalpos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsižvelgiant į tai, nėra ir jokių duomenų, kada minėti objektai suformuoti. Pareiškėjas teigia, kad, padarius minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų motyvų netenkino pareiškėjo reikalavimo ištaisyti klaidingus viešojo registro duomenis. Aptariama Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo įpareigoti teritorinį registratorių ištaisyti klaidingus duomenis yra visiškai nemotyvuota ir išdėstyta tik vienoje pastraipoje teigiant, kad atsakovas tvarko ir disponuoja kadastro ir registro duomenimis, o teismas minėtų duomenų neįvertino.

2. Teismas nurodė, kad 2013 m. sausio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovus pateikti visus su ginčo dalyku susijusius įrodymus bei įrodymus, kuriais atsakovai grįs savo atsiliepimus į skundą, tačiau atsakovai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad poilsio pastate 1K2p buvo suformuotos 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos bei kada tai buvo padaryta, nepateikė. Jei atsakovai tokių įrodymų nepateikė, tai jie nesugebėjo pasinaudoti suteiktomis procesinėmis teisėmis ir neatsikirto į pareiškėjo skundą. Patenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, turi būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas ištaisyti neteisingus registro duomenis. Dar kartą pabrėžia, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise atsikirsti į skundą, tuo tarpu pareiškėjas savo skundo reikalavimus įrodė.

3. Pareiškėjas apžvelgia ABTĮ normas, susijusias su įrodymais administraciniame procese ir sprendžia, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas neatitinka šio dokumento priėmimo procedūrai ar jo turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma, padaręs išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti individualius administracinius aktus yra pagrįstas, kadangi administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad poilsio pastate 1K2p buvo suformuotos 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos, visiškai nepagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, tokiu būdu priimdamas nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą patenkinti skundą tik iš dalies.

4. Pareiškėjas pažymi, kad skundo patenkinimas jam yra reikšmingas siekiant atnaujinti procesą dviejose civilinėse bylose ir apginti pareiškėjo pažeistas teises panaikinus neteisėtus sprendimus jose ir atlyginus bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Poilsio pastate lK2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos. Poilsio pastato lK2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. Įrašai padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Kadastro duomenis tikslina matininkai sudarydami pastato brėžinius ir įrašydami nustatytus duomenis į specialias dokumentų formas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 131-3029-(6.4.11.1) nurodyta pozicija dėl poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos negali būti traktuojama kaip kadastro duomenų tikslinimas. Kadastro duomenys tikslinimai tik atlikus rekonstruotų ar naujai pastatytų pastatų kadastrinius matavimus ir pateikus prašymą ir dokumentus, kurių pagrindu būtų galima pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

3. Poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo įregistruotas valstybinei akcinei įmonei „Kauno maistas“, kuri vėliau bankrutavo. 1998 m. ir vėliau pastatas buvo parduotas atskiriems fiziniams asmenims, kurie įregistruodami Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nupirktas patalpas ir jų dalis, pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymus įregistruoti įgytas patalpas atskirais nekilnojamojo turto vienetais, tokį prašymą pateikė ir pareiškėjas. Taigi pirkimo-pardavimo sutarčių ir pirkėjų prašymu poilsio pastate buvo suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip „negyvenamosios patalpos – poilsinės“.

4. Pareiškėjo teiginiai, kad šiuo metu pastate turėtų būti įregistruota mažiau nei 37 nekilnojamojo turto objektai, nepagrįsti. DNSB „Ievos kalnas“ 1999 m. balandžio 18 d. steigiamojo susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad tuo metu buvo 29 savininkai, negali būti pagrindu Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimui. Pardavus pastatą atskiromis dalimis 1998 m. gruodžio mėn. – 1999 m. metų pradžioje, patalpas įgiję asmenys per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo turėjo sutartis įregistruoti registre, dėl ko tam tikru metu ir buvo mažesnis objektų skaičius.

5. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti patikslinti ar ištaisyti dviem atvejais: kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įregistruoti; kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Asmuo, siekiantis nuginčyti duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad duomenys registre atitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, duomenis ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią viešojo registro įrašai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais (neteisėtais) dokumentus, pagal kuriuos jie padaryti.

6. Ginčo pastate yra įregistruoti 37 nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys asmenims, kurie gali būti suinteresuoti šio pastato kadastro duomenų pakeitimu. Kitų 36 savininkų neįtraukus į bylos nagrinėjimą, gali būti pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus poilsio pastato duomenis, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra poilsio paskirties pastate 1K2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Pastatas 1K2p kaip vienas nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Poilsio pastate 1K2p yra suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos. Poilsio pastato 1K2p duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. pagal duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje.

Pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis registre. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra įrašyti klaidingi duomenys, jog negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, skaičius yra 37, taip pat klaidingai nustatyta nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. lapkričio 21 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo.

Pasinaudodamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu paliko galioti Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti registro duomenis.

Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame registre, nurodant, kad nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, konstatavo, kad, kaip matyti iš Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, juose nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu poilsio paskirties pastate 1K2p buvo suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 37 poilsio patalpos, kadastrinių duomenų sudarymo laikas, todėl darė išvadą, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyvios nuostatos dėl individualaus administracinio akto pagrindimo objektyviais duomenimis (faktais). Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus panaikino kaip nepakankamai motyvuotus. Tačiau, tai pasakydamas, teismas nevertino visų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su ginčo esme, nes teismas nepriėmė naujo sprendimo, o tik vertino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo patenkinimas ir skundžiamo individualaus administracinio akto panaikinimas lemia tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir spręsti, ar yra pagrindas jį tenkinti, arba motyvuotai jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs viešojo administravimo subjekto sprendimą kaip nemotyvuotą, atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais ir sprendžia, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatantį viešojo administravimo subjektui pareigą išnagrinėti asmens prašymą ir priimti naują administracinį sprendimą, kuris turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisės aktų reikalavimais, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, t. y. iš esmės reikalavimas reiškiamas dėl vilkinimo ar neveikimo, yra susijęs su pareiškėjo reikalavimu panaikinti administracinį sprendimą. Teismas, konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas nėra tinkamai išnagrinėjęs asmens paduoto prašymo, ir dėl minėtos priežasties nesprendęs ginčo esmės, neturėjo pagrindo spręsti, koks konkrečiai įpareigojimas turi būti nustatytas.

ABTĮ 90 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus, administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas administracinį sprendimą kaip nemotyvuotą, kartu įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Dėl to spręstina, kad teismas nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo yra įvykdyta viešojo administravimo kontrolė ir nustatyti įpareigojimai, atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes bei teismo sprendimo motyvus, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo įgyvendinta netinkamai ar neefektyviai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniame teisme, nagrinėjant bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, yra vykdoma viešojo administravimo subjektų kontrolė, todėl teismas tikrina ir sprendžia dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo. Teismas šiuo atveju nesprendžia ginčo iš esmės, nes tai yra viešojo administravimo subjekto kompetencija, teismas tik patikrina, ar, įgyvendindamas savo diskreciją, viešojo administravimo subjektas nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat įvertina, ar, priimant skundžiamą sprendimą, buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą ištaisyti ginčo pastato registro duomenis viešame registre nurodant, kad pastate nėra negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Teismas, patikrinęs viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą ir nusprendęs juos panaikinti dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pagal savo kompetenciją perdavė klausimą viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir atitinkantis ABTĮ reikalavimus, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ir dalyje apeliacinio skundo pateikiami argumentai dėl ginčo esmės, t. y. teritorinio ir centrinio registratorių priimtų sprendimų teisėtumo, tačiau, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administracinio ginčo esmės konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas nėra įgyvendinęs savo kompetencijos, todėl minėti procesinių dokumentų motyvai neturi reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui ir apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami.

Pastebėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektui įvykdžius teismo sprendime nustatytą įpareigojimą – priimti motyvuotą sprendimą, būtent detaliai išaiškinus pareiškėjui kokiu pagrindu yra įrašyti nekilnojamojo turto registre prašomi pakeisti duomenys, tinkamai išaiškinus pareiškėjui, ar pagal teisės aktų reikalavimus gali būti apgintos jo teisės jo prašomu būdu, ar pareiškėjo kreipimasis yra teisingas, yra galima situacija, kad pareiškėjui gavus faktais bei teisės aktų reikalavimais pagrįstą administracinį sprendimą, pareiškėjas nesikreips į administracinį teismą dėl šio sprendimo apskundimo, t. y. pareiškėjo ginčas bus išspręstas institucijoje. Todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šiuo metu neturi pagrindo nustatyti viešojo administravimo subjektui įpareigojimų dėl registro duomenų keitimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundo patenkinimas jam yra reikšmingas siekiant atnaujinti procesus dviejose civilinėse bylose ir apginti savo teises panaikinus neteisėtus sprendimus jose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi argumentai yra nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos esme, negali turėti įtakos jos baigčiai, dėl to jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, vertindamas atsakovo priimtą sprendimą, kaip savarankišką administracinės bylos dalyką, sprendė klausimą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, todėl argumentai dėl kitų civilinių ginčų neturi reikšmės šios administracinės bylos išsprendimui.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, teisingai pasisakė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius