AS-41-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-41-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04141-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), išmokėti pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 12 296,78 Lt; panaikinti Ministerijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1D-5913(11). Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir pareiškėjo skundo dalį dėl Ministerijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 1D-5913(11) „Dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo“ panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi toks sprendimas tėra įrodymas, jog tarp šalių (t. y. pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos) yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjui valstybinė pensija (733,00 Lt + 360,00 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (BP)) nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. – ir taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl pažeistos teisės, susijusios su jo valstybinės pensijos mažinimu pagal Laikinąjį įstatymą, pradėjo veikti tik 2014 m. liepos 10 d., nors, pasak paties pareiškėjo, apie minėtą pažeistą teisę sužinojo dar 2012 m. vasario mėn., Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo pateikė tik 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą ir daugiau kaip 2,5 m. nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam pareigūnų ir karių valstybinė pensija mažinta nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal įsigaliojusį Laikinąjį įstatymą, apie kurio galiojimą pareiškėjas, remiantis jo skundu ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, žinojo, į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo kreipėsi tik su 2014 m. rugsėjo 12 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip 4 m. nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog yra pagrindas atnaujinti jam procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo (konstatavus, kad minėtas terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, aplinkybių). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo įvardytos procesinio 3 metų termino skundo teismui paduoti praleidimo aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, t. y. 12 296,78 Lt, atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (kai teismas atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą).

II. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundo dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo netenkino, panaikinti, atnaujinti trejų metų terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl dėl šių priežasčių buvo žymiai apsunkinta asmenų teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl savo teisių gynimo į teismą nesikreipė ir dėl to, kad gavęs sumažintą pensiją nesuprato, jog yra pažeidžiamos jo teisės. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pažymi, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, todėl buvo žymiai apsunkintos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 15 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau nenumatė, kada bus sureguliuota pareigūnų ir karių teisė gauti valstybinės pensijos nepriemoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo trejų metų laikotarpį skundui paduoti skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos ir atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, kurioje, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str.) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad kreipimosi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostata, pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.), 24 punktas nustato, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Taigi, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-169/2014, AS756-215/2014, AS602-205/2014, AS525-497/2014, AS756-885/2014, AS602-587/2014, AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjo kreipimasis į teismą vertintinas kaip jo neatsakingas ir su protingo laiko tarpo neatitinkantis delsimas kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų subjektinių teisių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis ir svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies praleidimo priežastimis. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo realių, objektyvių kliūčių, dėl kurių jis negalėjo paduoti skundą anksčiau nei 2014 m. rugsėjo 12 d. (pareiškėjo skundo išsiuntimo teismui diena).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Vadovaujantis minėta administracinių teismų praktika, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad teismas privalėjo atnaujinti jam praleistą terminą skundui paduoti ir priimti skundą. Visų pirma, pažymėtina, kad praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas visada grindžiamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias suinteresuotas asmuo įvardija kaip svarbias termino praleidimo priežastis, todėl kiekvienoje byloje, priklausomai nuo šios bylos individualių faktinių aplinkybių, termino atnaujinimo klausimas gali būti išspręstas skirtingai. Antra, kaip minėta, klausimas dėl termino atnaujinimo priskirtinas teismo diskrecijai, nes pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo atskirajame skunde pateikia nuorodas į tas administracines bylas, kuriose skundai dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo buvo paduoti anksčiau nei minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 nurodytu, šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl išvardytų priežasčių į pareiškėjo nurodytas administracines bylas negali būti atsižvelgta kaip į jo atvejui reikšmingus teismų precedentus.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą po nepateisinamai ilgo delsimo. Net ir pripažinus, jog galutinai kreipimosi į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės buvo suformuotos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, t. y. palankiausiai pareiškėjui, laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki pareiškėjo kreipimosi į teismą 2014 m. rugsėjo 12 d. yra itin ilgas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principų reikalavimams ir, kaip minėta, nėra pateisintas objektyviomis aplinkybėmis, kurios galėjo būti reali kliūtis pareiškėjui paduoti skundą anksčiau nei 2014 m. rugsėjo 12 d.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neatnaujinti pareiškėjui skundo padavimo termino dėl skundo reikalavimo, susijusio su valstybinės pensijos nepriemokos priteisimu, ir pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas