A-143-196-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-196/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00705-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 23–24), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, apeliantas) 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-20(2.13-1.) „Dėl E. D. 2012 m. gruodžio 12 d. skundo“.

Pareiškėja nurodė, kad jos skundas Inspekcijoje buvo išnagrinėtas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pažymėjo, jog ji įsigijo telefoną trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) Klaipėdos miesto salone, sudarė paslaugų teikimo sutartį. Jos telefonas buvo blokuojamas, dėl to ji 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto salone atsisakė „Bitės“ interneto paslaugų, nors faktiškai šių paslaugų pavyko atsisakyti tik 2012 m. lapkričio 20 d. Pareiškėja teigė, kad kitas asmuo K. M. pasinaudojo jos asmens duomenimis. Pareiškėjos manymu, „Bitės“ salono darbuotojai neteisėtai įregistravo jos bute ir adresu K. M., kaip turinčią kompiuterį ir naudojančią internetą, t. y. šiam asmeniui neteisėtai buvo perduotos jos įsigytos pagal 2012 m. kovo 23 d. sutartį Nr. GSND/3519/2012 interneto paslaugos. Tuo pačiu jos telefone neišjungtos interneto paslaugos. Todėl, turėdama paslaugų planą „Retai“, nuo 2012 m. liepos 23 d. gauna dideles sąskaitas už interneto paslaugas. Inspekcija nepripažino, kad UAB „Bitė“ Klaipėdos salone buvo neteisėtai tvarkomi jos asmens duomenys dėl netinkamų organizacinių bei techninių priemonių, tai, pareiškėjos manymu, yra neteisėta. Inspekcija gina stambios bendrovės prestižą, negina paprastos pilietės, todėl tokie subjektyvūs vertinimai turi būti atmesti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad duomenų, generuojamų ar tvarkomų taikant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, tvarkymą ir privatumo apsaugą (įskaitant duomenų tvarkymo saugumą) reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis, priežiūra pavesta Inspekcijai (Elektroninių ryšių įstatymo 72 str. 9 d.). Inspekcija patikrino atlikto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą UAB „Bitė Lietuva“. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad teikiama interneto paslauga susiejama su SIM kortele, kuri turi unikalų kodą.

Pašalinis asmuo neturi galimybės emuliuoti tokio pat SIM kortelės kodo ir neturi galimybės gauti prieigos prie interneto. Pareiškėjos telefone „Blackberry 9300“ nėra naujausių technologijų, todėl jis negali atlikti kelvedžio (maršrutizatoriaus) iš WiFi/Bluetooth į internetą funkcijų ir todėl joks asmuo neturėjo galimybės per atstumą jungtis į internetą per pareiškėjos telefoną. Tokia galimybė yra tik naujausiuose telefonuose, tačiau tokiu atveju besijungiantis kitas asmuo turėtų paprašyti, kad telefono savininkas priimtų kito asmens telefono jungimąsi paspaudęs „OK“, „Accept“ ar analogišką mygtuką telefono ekrane.

Be telefono savininko sutikimo telefonas negali tapti kelvedžiu (maršrutizatoriumi) į interneto tinklą kito asmens telefonui ar telekomunikacinei įrangai. Pareiškėjos telefonas negali pats siųsti iš interneto savo operacinės sistemos atnaujinimų, todėl duomenų srautas šiuo atveju nėra naudojamas. Šio telefono operacinę sistemą atnaujina telefono savininkas, prijungęs jį prie asmeninio kompiuterio per USB kabelį. Be to, telefono „Blackberry 9300“ specifikacijoje nėra nurodyta, kad šis telefonas gali atlikti WiFi – interneto tinklo arba Bluetooth – interneto tinklo kelvedžio (maršrutizatoriaus) funkcijas.

Todėl buvo konstatuota, kad joks asmuo neturėjo galimybės per atstumą prisijungti prie interneto per pareiškėjos telefoną ir UAB „Bitė Lietuva“ veiksmuose Elektroninių ryšių įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų pagal pareiškėjos 2012 m. gruodžio 12 d. skundą nenustatyta. Atsakovas taip pat paaiškino ir dėl UAB „Bitė Lietuva“ klientės K. M. Toks asmuo 2012 m. birželio 22 d. pasirašė su UAB „Bitė Lietuva“ specialiąsias paslaugų teikimo GSCD/45163/2012 sąlygas. Nurodytas asmuo savo kontaktiniu ir registracijos adresu nurodė – (duomenys neskelbtini).

Tokiu adresu gyvena ir pareiškėja. Todėl pareiškėja gaudavo K. M. siunčiamas sąskaitas. Sąskaitų siuntimas buvo nutrauktas 2012 m. lapkričio mėn., kai buvo gauta pareiškėjos pretenzija. Nagrinėjant pareiškėjos skundą, UAB „Bitė Lietuva“ Inspekcijai nurodė, kad su K. M. susisiekti nepavyko. Bendrovė įtaria, kad paminėtos sąlygos buvo pasirašytos pasinaudojus svetimais asmens duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos adresu buvo siunčiamos atskiros tik K. M. sugeneruotos sąskaitos. Inspekcija pažeidimų nenustatė dėl to, kad adresą sąskaitoms siųsti nurodė kitas asmuo, o UAB „Bitė Lietuva“, gavusi pareiškėjos pretenziją, iš karto nutraukė sąskaitų siuntimą pareiškėjos adresu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 30–31) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspekcija kruopščiai išnagrinėjo visas skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė objektyvų sprendimą. Atsižvelgdama į esamas technines galimybes, Inspekcija teisingai nurodė, kad joks asmuo per atstumą negalėjo prisijungti prie interneto per pareiškėjos telefoną, interneto paslauga siejama su SIM kortele, kuri turi unikalų kodą, joks pašalinis asmuo negali emuliuoti tokio pat SIM kortelės kodo ir todėl negali gauti prieigos prie interneto. Sprendime Inspekcija teisingai nurodė, kad pareiškėjos telefono aparate „Blackberry 9300“ nėra instaliuota naujausių technologijų, todėl jis negali atlikti maršrutizatoriaus iš WiFi/Bluetooth į internetą funkcijų ir todėl kitas asmuo neturėjo galimybės per atstumą jungtis į internetą per pareiškėjos telefoną. Pareiškėjos telefono aparatas pats negali siųsti iš interneto savo operacinės sistemos atnaujinimų, todėl duomenų srautas nėra naudojamas. Palaikė Inspekcijos išvadą, kad ta aplinkybė, jog kita UAB „Bitė Lietuva“ klientė – K. M. – nurodė savo kontaktiniu registracijos adresu (sąskaitoms gauti) tokį patį adresą kaip ir pareiškėja – (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindas pripažinti, kad UAB „Bitė Lietuva“ pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu (b. l. 162–169) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą. Teismas paliko nepakeistą Inspekcijos 2013 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 3R-20(2.13-1.) dalį dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso panaudojimo; panaikino kitą sprendimo dalį ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl interneto paslaugos prieinamumo naudotis kitiems asmenims.

Teismas nurodė, kad Inspekcijos teisinis statusas, veiklos teisiniai pagrindai ir principai, funkcijos apibūdinami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36, 37, 40, 41 straipsniuose, be to, kiek tai susiję su elektroninių ryšių paslaugomis, Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 987 redakcija) patvirtinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Inspekcija prižiūri, kaip vykdomos šio įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje ir kt. Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, tvarkymo ir privatumo apsaugą. Nuostatų 11.1 punkte nustatyta, kad Inspekcija nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą, nustatytais atvejais. Šiai veiklai Inspekcijai suteiktos tam tikros teisės (Nuostatų 15 p.), taip pat Inspekcija gali gauti informaciją iš elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, kviestis ekspertus (konsultantus).

Teismas nustatė, kad iš skundžiamo Inspekcijos sprendimo turinio dalies dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, jog kiti asmenys pasinaudojo jos užsakytomis paslaugomis (naršė internete), matyti, kad pareiškėjos skundo tyrimą Inspekcija atliko (dėl elektroninių ryšių ir asmens duomenų apsaugos) tik apklausdama UAB „Bitė Lietuva“ atstovus bei rėmėsi iš jų gauta informacija ir apie pareiškėjos turimą telefoną (jo parametrus), ir apie galimybes jungtis prie interneto. Nors Inspekcijos atstovai teigė, kad jie turi informatikos specialistus, tačiau jokių savarankiškų išvadų dėl asmens duomenų saugumo nei patikrinimo akte, kurį surašė šis skyrius, nei sprendime nėra.

Be to, sprendime nurodomi faktai (teksto 3, 4, 5 pastraipos) nėra pagrindžiami, jie yra konstatuojamojo pobūdžio, nes nenurodoma, kodėl padarytos tokios išvados, kokios faktinės aplinkybės leido padaryti tokias išvadas, iš kur gauti duomenys apie telefono galimybes. Sprendime tik nurodyta, kad Inspekcija rėmėsi „Blackberry 9300“ specifikacija. Tačiau iš pateikto teksto „Curve 9300 Specs-BlackBerry Curve 3G Telefono parametrai“ visai nėra aišku, kad telefonas negali atlikti WiFi – interneto tinklo arba Bluetooth – interneto tinklo kelvedžio (maršrutizatoriaus) funkcijų.

Todėl padaryta išvada yra nepagrįsta. Apskritai sprendime nėra detaliai aprašyta, kokį telefoną pareiškėja įsigijo UAB „Bitė Lietuva“, kokie jo parametrai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar sprendime pagrįstai pareiškėjos įsigytas telefonas siejamas su nurodyta specifikacija. Dėl to išvados, padarytos įvertinus tik paminėtą specifikaciją ir UAB „Bitė Lietuva“ atstovų paaiškinimus, t. y. suinteresuoto asmens paaiškinimus, nėra tinkamai pagrįstos objektyviais faktais. Teismas pažymėjo, jog nors UAB „Bitė Lietuva“ pareiškėjai 2012 m. spalio 29 d. rašte Nr. 2301-1974 rekomendavo (kaip nurodyta ir pareiškėjos pateiktoje literatūroje) saugumo užtikrinimui nenaudojimo atveju „Bluetooth“ funkciją išjungti, taip pat pareiškėjos pateiktoje literatūroje nurodoma, kad nenaudojant būtina išjungti „WiFi“ belaidžio sparčiojo kompiuterių tinklo technologiją (įrangą), kaip 2012 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 2301-1199 UAB „Bitė Lietuva“ rekomendavo pareiškėjai, tačiau Inspekcija netyrė, ar pareiškėja tinkamai vykdė gautus nurodymus, ar elektroninio ryšio saugumo pažeidimas negalėjo būti susijęs su pareiškėjos nemokėjimu naudotis programine įranga.

Todėl nėra nustatyta ir tai, ar interneto paslauga naudojosi pati pareiškėja, nemokėdama naudotis telefonu, ar dėl to negalėjo būti sudaryta galimybė naudotis paslauga kitiems asmenims. Pareiškėja, rašydama 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymą UAB „Bitė Lietuva“ (ir bendrovės Klaipėdos skyriaus vadovui), pati nurodė, kad ji pradėjo naudotis paslauga pagal planą „Retai“ ir nežinojo, kaip dirba saugiu režimu šio telefono modelis, kad ji naudodavo telefoną, palikdama įjungtas automatines telefono komandas, nurodė, kad tai yra palankus hakeriams režimas, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos.

Be to, nors iš visų pareiškėjos rašytų pretenzijų UAB „Bitė Lietuva“, prašymų, susijusių su nagrinėjamu ginču, matyti, kad pareiškėja iš esmės nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, jog kitas asmuo gavo prieigą prie jos asmens duomenų, interneto ar telefono ryšio, išskyrus telefono blokavimą, sąskaitas už internetą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija neištyrė dar vienos pareiškėjos nurodytos konkrečios aplinkybės, susijusios su elektroninio ryšio naudojimo konfidencialumu, o būtent to, jog jos interneto paslauga naudojosi kiti asmenys, kai ji telefoną atiduodavo pagal garantinį taloną techninei priežiūrai.

Inspekcijai paprašius papildomos informacijos, 2013 m. sausio 17 d. Inspekcijai pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, kad jai įvedant kodą į telefoną jis buvo blokuojamas, ji turėdavo atnaujinti programą, o jos interneto paslauga tuo metu ėjo pas kitą interneto vartotoją, kol telefonas buvo remontuojamas. Be to, paminėtame 2012 m. rugsėjo 24 d. prašyme paslaugos teikėjui pareiškėja paaiškino, kad, atidavusi telefoną remontuoti (programinei įrangai atnaujinti), ji naudodavo ne telefoną „Blackberry Curve 9300“, o seną savo telefono modelį, kuriame nėra galimybės naršyti internete, tačiau jai buvo pateikiamos sąskaitos už naudojimąsi internetu remonto laikotarpiu.

Pareiškėja išsakė įtarimą, kad tuo metu kažkas galėjo naudoti jos asmeninius duomenis ir jų pagalba naršyti internete jos sąskaita. Šis teiginys, nors pareiškėja jį nurodė ir paaiškinime Inspekcijai, visai nebuvo tiriamas, nebuvo išreikalauti duomenys, kokiais laikotarpiais telefonas būdavo remonte, todėl nėra galimybės sulyginti tokius duomenis su UAB „Bitė Lietuva“ pateiktomis ataskaitomis. Byloje yra tik pareiškėjos teismui pateikti duomenys apie telefono perdavimą remontuoti, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, ar remonto metu pareiškėjai buvo pateikiamos sąskaitos už naudojimąsi internetu, nes iš techninės priežiūros talonų, kuriuos turėjo pareiškėja, nematyti remonto trukmės ir kitų svarbių aplinkybių.

Todėl visai neištirtas pareiškėjos skundo teiginys, jog remonto metu kiti asmenys naudojosi jos interneto prieiga. Iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kiek laiko telefonas „Blackberry 9300“ būdavo remonte. Iš pateiktų telefono techninės priežiūros talonų galima nustatyti tik atidavimo remontuoti (techninei priežiūrai) datą, bet talonuose nenurodyta telefono atsiėmimo data ir kitos reikšmingos aplinkybės: kokios būklės telefonas būdavo perduodamas, ar jame būdavo paliekami pareiškėjos asmens duomenys, SIM kortelė ir pan.

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos paslaugų detaliosios ataskaitos matyti, kad už skambučius pareiškėja mokėjo nuo 2012 m. balandžio mėn. pradžios, o už internetą – tik nuo 2012 m. liepos mėn. pradžios, o maždaug tomis datomis (nes tikslių duomenų nėra), kai telefonas buvo atiduotas techninei priežiūrai (periodu nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d.), ataskaitoje jokie naudojimaisi internetu nebuvo fiksuojami. Tačiau, kai pareiškėja telefoną perdavė techninei priežiūrai 2012 m. spalio 18 d., ji gavo naudotą aparatą (jo funkcijos ir parametrai nebuvo tiriami), 2012 m. spalio 24 d. pareiškėjos telefonas taip pat buvo atiduotas techninei priežiūrai, o pagal ataskaitą matyti, kad interneto paslaugomis pareiškėja nurodytais laikotarpiais intensyviai naudojosi.

Šie faktai nebuvo ištirti, todėl nėra galimybės teigti, jog pareiškėjos elektroninis ryšys buvo naudojamas nepažeidžiant asmens duomenų konfidencialumo. Teismas nurodė, kad Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skyriaus nuostatos skirtos apsaugoti elektroninio ryšio paslaugų konfidencialumą. Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnyje išvardijami draudimai elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Elektroninių ryšių įstatymo 62 straipsnyje nustatytos pareigos elektroninių ryšių teikėjams. Pareiškėja nurodė mažiausiai vieną atvejį, kuris leistų daryti išvadą, kad dėl ryšio teikėjo netinkamo paslaugos suteikimo būtų pažeisti Elektroninių ryšių įstatymo nustatyti reikalavimai, t. y. pareiškėja nurodė atvejį, kuris leidžia kilti įtarimui, kad buvo perimti pareiškėjos srauto duomenys, su jais susipažįstama, šie duomenys galėjo būti atskleidžiami, iš jų gaunama kokia nors informacija apie pareiškėją – tai internetinio ryšio intensyvus naudojimas tuo laikotarpiu, kai telefonas buvo perduotas remontuoti 2012 m. spalio mėn. Šis atvejis nebuvo ištirtas.

Todėl Inspekcija nenustatė, ar tikrai su pareiškėjos asmens duomenimis per jos elektroninį ryšį nebuvo susipažinę tam teisės neturintys asmenys, nes tai draudžia paminėtos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos. Nors Inspekcijos kompetencijai nepriklauso tirti atvejų, ar tikrai visais atvejais pareiškėja naudojosi paslaugomis, už kurias jai buvo pateikiamos sąskaitos, t. y. ar teisingai buvo pateikiamos sąskaitos atsiskaityti, nes šias aplinkybes turi ištirti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tačiau asmens duomenų konfidencialumo apsaugos elektroninių ryšių sistemoje kontekste turėjo būti nustatyta, kas naudojosi pareiškėjos interneto paslauga, kai telefoną ji buvo atidavusi perprogramuoti.

Pareiškėja paaiškino, kad internetu ji naudojosi tik jos įsigyto telefono pagalba, kompiuterio ir kitos prieigos prie interneto ji neturi.

Teismas dėl pareiškėjos nurodomo pažeidimo, kad jos gyvenamosios vietos adresu buvo atsiunčiamos sąskaitos kitam UAB „Bitė Lietuva“ klientui, nustatė, jog pareiškėja teisme paaiškino, kad ji gyvena iš savivaldybės nuomojamame socialiniame būste, todėl daug asmenų turėjo galimybę žinoti šį adresą (savivaldybės darbuotojai, anksčiau gyvenę asmenys ar jų šeimos nariai, jų pažįstami ir kt.). Inspekcijai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nenustatytas asmuo K. M. 2012 m. birželio 22 d. pasirašė su UAB „Bitė Lietuva“ specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. GSCD/45163/2012. Iš šio dokumento matyti, kad jame nėra jokių kitų pareiškėjos asmens duomenų (skirtingas paso numeris, skirtingi mobiliojo telefono numeriai, skirtingi SIM serijos numeriai ir kt.), kurie yra nurodyti pareiškėjos specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. GSND/3519/2012, pasirašytose 2012 m. kovo 23 d. tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir E. D. Sutampa tik kontaktiniai adresai. Todėl akivaizdu, kad nenustatytam asmeniui pareiškėjos adresu buvo siunčiamos sąskaitos už tam asmeniui suteiktas paslaugas. UAB „Bitė Lietuva“ nėra atsakinga už tai, kad kitas klientas nurodė pareiškėjos adresą. Specialiosiose sąlygose, kurias pasirašė K. M., nėra jokių pareiškėjos asmens duomenų, tų duomenų taip pat nėra K. M. siunčiamoje korespondencijoje. Pagal susitarimus, sudarytus su K. M., nei UAB „Bitė Lietuva“, nei joks kitas asmuo negalėjo identifikuoti, kad tą patį kontaktinį adresą nurodė ir kita klientė, nei to, kad tuo adresu gyvena pareiškėja. Tai, kad nenustatytas asmuo K. M., pasirašiusi susitarimus dėl specialiųjų paslaugos teikimo sąlygų, kokiu nors būdu būtų gavusi prieigą prie pareiškėjos interneto, nebuvo nustatyta. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jos interneto paslauga būtų pasinaudojusi klientė, kurios sąskaitos buvo siunčiamos pareiškėjos adresu. Nurodė, kad pareiškėjos teisme išsakytas prašymas teismui, jog jai būtų pakeistas mobilusis telefonas ar už jį kompensuota, šio ginčo ribose negali būti nagrinėjamas. Šis prašymas buvo išdėstytas ir pirminiame skunde, tačiau teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi teismas atsisakė šį reikalavimą priimti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad teisėta ir pagrįsta yra tik skundžiamo Inspekcijos 2013 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 3R-20(2.13-1.) dalis dėl UAB „Bitė Lietuva“ susitarimo su K. M., tačiau kita skundžiamo sprendimo dalis nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ta sprendimo dalis nėra motyvuota ir pagrįsta, grindžiama tik tiriamojo asmens (UAB „Bitė Lietuva“) paaiškinimais, todėl ši sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, ši sprendimo dalis naikinama, o Inspekcija turi būti įpareigota tinkamai ištirti, ar pareiškėjai elektroninio ryšio paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant Elektroninių ryšių įstatymo reikalavimų. Inspekcijos sprendime visai neatsakyta į pareiškėjos argumentus ir prašymą įvertinti žmogaus teisių pažeidimus, kai iš „Bitės“ klientų duomenų bazės hakeriai naudodami kliento (pareiškėjos) asmeninius duomenis gali laisvai pavogti kliento (pareiškėjos) interneto paslaugas, taip pat neįvertintas pareiškėjos paaiškinimas, jog pareiškėjai nepavyko gauti kokybiškų mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų, nes „Bitė“ savo nuotoliniams interneto serveriams valdyti naudoja programą, kai vartotojų vardai bei slaptažodžiai saugomi paprastu tekstu (užšifruoja paprastu pakeitimo šifru), t. y. neatsakyta, ar tokia galimybė pažeisti asmens duomenų konfidencialumą UAB „Bitė Lietuva“ elektroninių ryšių teikimo atveju egzistuoja. Dėl tokios galimybės buvimo ar nebuvimo joks tyrimas neatliktas, šis teiginys niekaip neįvertintas (pvz., kaip neturintis įtakos asmens duomenų saugumui, kaip pareiškėjos nepagrįstas įrodymais ar pan.). Taip pat Inspekcija visai neištyrė dalies pareiškėjos skundo argumentų dėl naudojimosi jos prieiga prie interneto tais laikotarpiais, kai telefoną ji atiduodavo garantiniam techniniam aptarnavimui.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 175–176) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Inspekcija neprivalėjo tirti, ar pareiškėjai suteikta interneto paslauga naudojosi kiti asmenys, kai ji telefoną atiduodavo pagal garantinį remontą, kadangi tai nebuvo skundo dalykas, t. y. pareiškėja dėl to Inspekcijai nesiskundė, be to, tai nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.

2. Ryšio kokybės tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, ir tai niekaip nėra susiję su ryšio konfidencialumo užtikrinimu.

3. Inspekcijos sprendimo dalis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsta oficialiais duomenimis ir objektyviais faktais, nustatytais nagrinėjant pareiškėjos skundą ir atliekant asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą UAB „Bitė Lietuva“. Inspekcijos nustatyti faktai, įvertinus UAB „Bitė Lietuva“ pateiktus paaiškinimus ir juos patikrinus pagal gamintojo pateiktą oficialią telefono „BlackBerry Curve 9300“ specifikaciją, laikytini pagrįstais ir objektyviais.

4. Inspekcija neprivalėjo tirti, ar pareiškėja moka naudotis programine įranga, ar ne, ir ar tai galėjo sąlygoti elektroninio ryšio saugumo pažeidimą, nes pareiškėjos įsigytas ir naudotas telefono aparatas „BlackBerry Curve 9300“ pagal jo techninę specifikaciją neatlieka tokių funkcijų.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185–186) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Klausimas dėl to, ar jos interneto paslauga naudojosi kiti asmenys, kai ji telefoną atiduodavo pagal garantinį taloną techninei priežiūrai, susijęs su nuostolių kompensavimu iš UAB „Bitė Lietuva“ dėl šios bendrovės atliktų neteisėtų veiksmų. Šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcija turi būti įpareigota tinkamai ištirti, ar elektroninio ryšio paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant Elektroninių ryšių įstatymo reikalavimų, bei atsakyti į argumentus įvertinti žmogaus teisių pažeidimus, kai iš „Bitės“ klientų duomenų bazės hakeriai, naudodami kliento asmeninius duomenis, gali laisvai pavogti kliento interneto paslaugas.

3. Telefono eksploatavimo laiku nustatydavo, kad šio modelio programinė įranga numato kompiuterio distancinį valdymą, todėl telefonas gali nukentėti nuo kitų interneto vartotojų kompiuterių. UAB „Bitė Lietuva“ nesuteikė saugumo parametrų ir nutraukė paslaugų teikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181–182) sutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo šiuos argumentus:

1. Inspekcija pagrįstai nurodo, jog neprivalėjo tirti, ar pareiškėjai suteikta interneto paslauga naudojasi kiti asmenys, kai ji telefoną atiduodavo pagal garantinį remontą, kadangi tai nebuvo skundo dalykas, be to, toks tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.

2. Ryšio kokybės tyrimo funkcija nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, be to, tai nėra susiję su ryšio konfidencialumo užtikrinimu.

3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjos telefono aparate „BlackBerry Curve 9300“ nėra instaliuota naujausių technologijų, todėl jis negali atlikti maršrutizatoriaus iš WiFi/Bluetooth į internetą funkcijų ir todėl kitas asmuo neturėjo galimybės per atstumą jungtis į internetą per pareiškėjos telefoną.

4. Inspekcija teisingai nurodo, kad neprivalėjo tirti aplinkybių, ar pareiškėja moka naudotis programine įranga ir ar tai galėjo turėti įtakos ryšio saugumo pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjos teismui apskųstas atsakovo 2013 m. sausio 30 d. sprendimas yra priimtas išnagrinėjus jos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresuotą ir atsakovui nagrinėti iš esmės perduotą 2012 m. gruodžio 12 d. skundą. Iš šio skundo matyti, kad pareiškėja iškėlė jame klausimus dėl jos asmens duomenų tvarkymo pas trečiąjį suinteresuotą asmenį saugumo neužtikrinimo. Pareiškėja šiame skunde teigdama, kad trečiojo suinteresuoto asmens jai teikiamos mobiliojo ryšio bei interneto paslaugos neužtikrina jos privatumo apsaugos, nurodė keletą, jos manymu, tai patvirtinančių aplinkybių, tarp jų ir tai, kad tuo metu, kai ji buvo atidavusi savo mobilųjį telefoną trečiajam suinteresuotam asmeniui (jo Klaipėdos salonui) remontuoti, kiti asmenys naudojosi jos interneto prieiga (b. l. 5).

Pasisakydama dėl paminėtame pareiškėjos skunde keliamų klausimų sąsajos su atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija, kolegija pažymi, kad skundų dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių reglamentavimo segmente nagrinėjimas yra priskirtas atsakovo kompetencijai (Elektroninių ryšių įstatymo 12 str. 5 d., 72 str. 9 d.). Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje (2011-06-28 įstatymo Nr. XI-1552 redakcija) nurodyta, kad skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos Inspekcija nagrinėja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Inspekcijos, kaip asmens duomenų tvarkymo teisėtumą prižiūrinčios institucijos, teisės nagrinėjant tokio pobūdžio skundus yra nustatytos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 straipsnyje, pagal kurį atsakovas, be kita ko, turi teisę gauti iš visų įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų skundui ištirti visą reikalingą informaciją, kviesti ekspertus (konsultantus), jeigu tai reikalinga visapusiškam ir objektyviam skundo ištyrimui. Nurodytos ir kitos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo atsakovui suteiktos teisės yra nukreiptos į tai, kad pagal savo kompetenciją atsakovas galėtų vykdyti veiksmingą ginčo santykių kontrolės funkciją.

Antra vertus, vykdydamas šią funkciją gautų skundų nagrinėjimo būdu, atsakovas privalo visapusiškai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus dėl tariamai pažeistos asmens teisės į saugų valstybės garantuojamą jo asmeninių duomenų panaudojimą. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste atsakovas, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo jam suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų ir visapusišką jo nurodytų aplinkybių įvertinimą jį dominančiu aspektu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) taikymo požiūriu tai reiškia, kad, nagrinėdamas gautą skundą, atsakovas privalo užtikrinti objektyvų visų skunde nurodytų aplinkybių įvertinimą bei nustatyti arba paneigti jų sąsają su jo (atsakovo) valstybės vardu saugojamomis vertybėmis ir tuo pagrįsti savo sprendimą dėl skundo nagrinėjimo rezultatų (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Viešojo administravimo taikymo požiūriu tai reiškia, kad atsakovas sprendime dėl gauto skundo išnagrinėjimo rezultatų, atsakydamas į skundą padavusio asmens teiginius apie jo tariamai pažeistas teises, paneigdamas arba patvirtindamas šių teiginių pagrįstumą, privalo nurodyti objektyvus duomenis, kuriais remiantis padaroma vienokia arba kitokia išvadą dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo rėmimasis skundžiamame sprendime tik trečiojo suinteresuoto asmens (pažymėtina, kad iš esmės bendrojo pobūdžio) pateikta informacija Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu yra nepakankamas tam, kad šis sprendimas būtų pripažintas pagrįstu. Kolegija, taip pat sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl skundžiamo sprendimo neišsamumo ta prasme, kad jame nebuvo pateikti argumentuoti atsakymai į pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl jos asmens duomenų galbūt neteisėto panaudojimo, nekartodama šių argumentų, pritaria teismo padarytai išvadai, kad šie sprendimo (jo dalies, kuri teismo buvo panaikinta) trūkumai Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu neleidžia pripažinti jį pagrįstu.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė