AS-143-910-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-910/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03111-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. birželio 16 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.2-7008 „Dėl skundo persiuntimo“; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą 2014 m. birželio 4 d. skundą, reg. Nr. 5.6-2255, nagrinėti Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą 2014 m. birželio 4 d. skundą, reg. Nr. 5.6-2255, nagrinėti Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Generalinės prokuratūros 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.2-7008 pagal jo 2014 m. birželio 4 d. skundą, reg. Nr. 5.6-2255, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei veiksmų atlikimo Generalinėje prokuratūroje kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsisakydama nagrinėti skundą, Generalinė prokuratūra pažeidė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai bei neteisėtai nusiuntė skundą Kauno apygardos prokuratūrai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nutarčiai įsiteisėjus, nurodė skundą su priedais ir 2014 m. birželio 15 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170/2004. Nustatė, kad ginčijamu Generalinės prokuratūros 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. 17.2-7088 pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui. Šiuo atveju, teismo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo raštu nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos pareiškėjui, jis pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, juo pareiškėjo skundas nėra išnagrinėtas iš esmės, o tik persiųstas nagrinėti kitam subjektui, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytini išvestiniais iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl juos taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareikštų reikalavimų, netinkamai vertino teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį, taip pat skundžiamą aktą, kuris sukelia jam teisines pasekmes. Pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūra grąžino persiųstą skundą kaip kartotinį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ginčija Generalinės prokuratūros 2014 m. birželio 10 d. raštą Nr. 17.2-7008 „Dėl skundo persiuntimo“. Šiuo raštu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktu (ši teisės norma nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) paveda vadovaujamo padalinio prokurorui ar prokuratūros personalui, apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 27 punktu (ši teisės norma nustato, kad skundai, kuriuos turi nagrinėti kita prokuratūra arba kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiami nagrinėti atitinkamai prokuratūrai ar institucijai ir apie tai pranešama skundą pateikusiam asmeniui), persiuntė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui nagrinėti pagal kompetenciją Generalinėje prokuratūroje 2014 m. birželio 9 d. gautą pareiškėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų; apie skundo persiuntimą informuotas ir pareiškėjas (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pagrindinį ir išvestinius reikalavimus) pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Remiantis šia teisės norma, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Šiuo atveju akivaizdu, kad Generalinės prokuratūros 2014 m. birželio 10 d. raštas Nr. 17.2-7008 (pareiškėjo atveju) yra informacinio pobūdžio dokumentas (pareiškėjas tik informuotas apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją kitam subjektui), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių jam skirtų patvarkymų (įpareigojimų), todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Šį reikalavimą, taip pat ir išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-377/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-443/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-530/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis