Legislator Case Law & Legislation
AS-525-624-14 AI generated

AS-525-624-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-525-624-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams V. U., E. M., V. P., B. G., R. B., G. Š., P. K., G. R., B. C., K. Z., A. J., P. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-525-624-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.) ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS525-624/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams V. U., E. M., V. P., B. G., R. B., G. Š., P. K., G. R., B. C., K. Z., A. J., P. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (prašymas), kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) paskelbti gyventojų apklausą pagal 2014 m. sausio 29 d. registruotą 13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių reikalavimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad savivaldybės tarybą skelbti gyventojų apklausą įpareigoja įstatymas. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 str. 3 d.). Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo (Vietos savivaldos įstatymo 42 str. 2 d.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbo reglamentas nesuteikia teisės tarybai nepaisyti 1/4 tarybos narių iniciatyvos ir nevykdyti įstatymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.) ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Iš skundo priedų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. kovo 5 d. posėdyje 63 klausimu svarstė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės gyventojų apklausos dalyvių būstuose tvarkos aprašo tvirtinimo klausimą ir nusprendė nepradėti sprendimo projekto svarstymo procedūros. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, skundžia Tarybos neveikimą, t. y. gyventojų apklausos pagal 2014 m. sausio 29 d. registruotą 13 Tarybos narių reikalavimą nepaskelbimą.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 5 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Įvertinęs paminėtas įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų nustatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą.

Savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos yra nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose. Šiose teisės normose numatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Teismas pabrėžė, kad nurodytos teisės normos savivaldybių tarybų nariams nenustato teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos atsisakymo priimti tam tikrus sprendimus ar priimtų sprendimų panaikinimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad tokio pat nurodytų teisės normų aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535/2004, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 576/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-26/2014 ir kt.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui, kuris, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. posėdžio Nr. 52 protokolo Nr. 2-52, dalyvavo svarstant klausimą dėl apklausos paskelbimo.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą (prašymą).

Pareiškėjo įsitikinimu, jis turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, todėl vien šiuo pagrindu nutartis turėtų būti panaikinta. Vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir 42 straipsnio 2 dalies normos įtvirtina neginčijamą savivaldybės tarybos narių teisę inicijuoti gyventojų apklausą. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbo reglamentas, nei Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašas nesuteikia teisės Tarybai nepaisyti 1/4 Tarybos narių iniciatyvos ir nevykdyti imperatyvių įstatymo normų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepatvirtino reikalavimo paskelbti gyventojų apklausą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kaip Tarybos nario, ir kitų 12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos iniciatyvinės grupės narių bei kiekvieno Tarybos nario atskirai teises. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo (2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-695/2008), pareiškėjas teigia, kad savivaldybės tarybos nariai turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus, jeigu jie yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti priimamais sprendimais, turi suinteresuotumą apginti teisės normų saugomą interesą. Apklausos metu būtų sprendžiami visiems Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams aktualūs klausimai dėl seniūnijos teikiamų paslaugų, seniūnijų skaičiaus, galimų gyventojų interesų pažeidimų bei įpareigojimų. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas nepaskelbti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos, anot pareiškėjo, tiesiogiai liečia ne vien jo, kaip Tarybos nario, bet ir kaip Vilniaus miesto savivaldybės gyventojo, interesus. Taigi, pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas, kad apklausa būtų surengta ir jis turėtų galimybę pasisakyti dėl jo, kaip savivaldybės gyventojo, interesus liečiančių klausimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, skundą (prašymą) dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neveikimo, Tarybai 2014 m. kovo 5 d. posėdžio metu priėmus sprendimą nepradėti sprendimo projekto „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės gyventojų apklausos dalyvių būstuose tvarkos aprašo tvirtinimo“ svarstymo procedūros. Pareiškėjas skundu (prašymu), paduotu pirmosios instancijos teismui, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą paskelbti gyventojų apklausą pagal 2014 m. sausio 29 d. registruotą 13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių reikalavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (prašymą) ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, motyvuodamas iš esmės tuo, jog pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose (žr. 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011 ir jose nurodytą praktiką).

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepagrindžia jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisės inicijuoti savivaldybės tarybos veiksmų ir priimamų administracinių aktų teisėtumo teisminę kontrolę, kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šiuo atveju pareiškėjo siekiamos iškelti administracinės bylos aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Savivaldybės tarybos nario statusą, jo įgaliojimus reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas. Šio įstatymo 23, 24 straipsniuose yra įtvirtintas baigtinis sąrašas savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų. Savivaldybės tarybos nario teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos neveikimo ar priimtų sprendimų panaikinimo Vietos savivaldos įstatymo nuostatos nenumato. Tokio nurodytų teisės nuostatų aiškinimo savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3 dalimi, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (žr., pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-535-2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėj byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kai reikalavimas dėl ginčijamų savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo buvo grindžiamas procedūriniais savivaldybės tarybos reglamento bei Vietos savivaldos įstatymo teisės normų reikalavimų pažeidimais, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tai, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-576/2011, AS525-545/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatomis, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama (LVAT administracinė byla Nr. A662-1429/2010), kad tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju į teismą su reikalavimu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą paskelbti gyventojų apklausą pagal 2014 m. sausio 29 d. registruotą 13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių reikalavimą, nes Taryba galbūt pažeisdama Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą atsisakė priimti sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Pareiškėjui teisė nurodytu pagrindu ginčyti savivaldybės tarybos neveikimą (atsisakymą priimti sprendimą) nėra suteikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. kovo 27 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas