A-575-1769-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-1769/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07173-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d. Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo

Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine

tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas

A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas), priteisti jam 106 800 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. bei vėliau periodiškai, dažniausiai kartu su keturiais asmenimis, buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame kamerų plotas yra iki 8 kv. m.

Pabrėžė, jog buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Detalizavo, jog kamerose prasta ventiliacija, didelė drėgmė, krisdavo tinkas, neturėjo galimybės valgyti prie stalo, nes jis skirtas tik dviem asmenims, kamerose būdavo tarakonų, trūkdavo gryno oro, negalėjo fiziškai pailsėti, dėl ko patyrė neturtinę žalą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo jo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nebegali ramiai miegoti.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 28 d. iš esmės skundą patikslino (b. l. 42), prašydamas atsakovą pateikti išsamius duomenis, kiek laiko jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K iki jo galutinio išvykimo į Alytaus pataisos namus. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo pareiškėjo atvykimo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. bei nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 14 d. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Pabrėžė, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji.

Taip pat nurodė, jog Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tikino, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 1 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir 6.250 straipsniu, įtvirtinančiais valstybės valdžios institucijų pareigą atlyginti žalą bei neturtinės žalos sąvoka ir jos atlyginimo kriterijais. Taip pat apžvelgė iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojusia Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), ir nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“). Pabrėžė, jog šiai bylai aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodė, jog bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. bei nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 14 d. Išdėstė, jog iš bylos duomenų taip pat matyti, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (tai yra laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 14 d. bei išskaičiavus dienas, kuriomis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, matyti, kad iš pareiškėjo 698 dienų (425 dienos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio

2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir 273 dienos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 14 d.) praleistų Lukiškių TI-K, 199 dienas (14 dienų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir 166 dienos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 14 d.) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį (apie metus ir keturis mėnesius) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. kameroje buvo trys žmonės, o ne du, kaip kad nurodyta Lukiškių TI-K atsiliepime, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktų duomenų tikrumu.

Darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos. Pažymėjo ir tai, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs iš valstybės biudžeto tam skirtas lėšas atlieka kamerų remontą, taigi kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Nurodė, jog abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Taip pat akcentavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau vadinosi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą.

Pridūrė, jog tai patvirtina 2009 m. gruodžio 24 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102, kuri 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta, 2012 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102, kuri buvo pratęsta iki 2014 m. sausio 3 d. Apibendrino, jog įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje apie trylika mėnesių) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 1

200 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pridūrė, jog LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (rėmėsi administracinėmis bylomis Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80 – 81), kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti arba pakeisti, tenkinant jo pirminį skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su tuo, kad teismas jo pusantrų metų kalinimą žiauromis ir nežmoniškomis sąlygomis sutrumpino iki trylikos mėnesių. Šiuo aspektu nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie tai, jog jis įvairiose kamerose būdavo laikomas su 2-3 asmenimis. Teigia, jog tai galėjo trukti tik kelias valandas, kol kiti kaliniai būdavo etapuojami į teismus arba policijos komisariatus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytą LVAT 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-502/2013, kuriame LVAT išaiškino, jog tais atvejais, kai pareiškėjams teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, tokia situacija savaime turėtų būti laikoma pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

3 straipsnį. Nurodo taip pat nesutinkąs su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, t. y. 1 200 Lt. Mano, jog tai nėra adekvatus jo patirtai kančiai atlyginimas, atsižvelgiant į jo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Lukiškių TI-K klaidingai nurodė, jog kameroje Nr. 264 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo 3, o ne 2 žmonės. Teigia, šią dieną prisimenantis puikiai, nes tuomet buvo jo gimtadienis, todėl yra įsitikinęs, kad atsakovas pateikė klaidingus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą, dėl ko jam kilo neturtinė žala, kurią teismas įvertino 1 200 Lt suma, priteistina iš atsakovo. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog teismas jo pusantrų metų kalinimo laikotarpį, vertindamas priteistiną neturtinę žalą, sutrumpino iki 13 mėnesių. Taip pat pareiškėjas teigia, jog atsakovo pateikti duomenys yra klaidingi bei nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu prašydamas jį padidinti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau

– ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų buvo padaryta tam tikra neturtinė žala.

Tačiau teisėjų kolegija, remiantis žemiau išdėstytų motyvų visuma, nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad EŽTK įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98) ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į EŽTK 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir kt. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal EŽTK 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su EŽTK 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas EŽTK 3 straipsnio pažeidimas.

Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99); 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01) ir kt.).

Konkrečiu atveju pareiškėjas žalą kildino iš jo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki galutinio savo išvykimo į Alytaus pataisos namus (žr. patikslintą jo skundą, b. l. 42), t. y. iš esmės iki 2014 m. sausio 14 d. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu jam ginčo laikotarpiu tenkantis minimalus plotas negalėjo būti mažesnis nei 3.6 kv. m.

Iš bylos duomenų (b. l. 10 – 13, 46 – 47) matyti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam ne mažesnėje kaip Įsakymo 1.3.1 punkto numatytoje normoje buvo pažeista šiais jo periodiško buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais: 2011 m. birželio 4 d. – 2011 m. birželio 8 d. (5 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. birželio 9 d. (1 diena, 2,64 kv. m), 2011 m. birželio 11 d. – 2011 m. birželio 14 d. (4 dienos, 2,16 kv. m), 2011 m. birželio 16 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. birželio 17 d. – 2011 m. birželio 22 d. (6 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. birželio 23 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. birželio 24 d.

– 2011 m. liepos 3 d. (10 dienų, 1,98 kv. m), 2011 m. liepos 4 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 5 d. – 2011 m. liepos 10 d. (6 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. liepos 11 d. (1 diena, 2,64 kv. m), 2011 m. liepos 12 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 13 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 14 d. – 2011 m. liepos 17 d. (4 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. liepos 18 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 19 d. (1 diena, 2,64 kv. m), 2011 m. liepos 20 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 22 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 23 d.

– 2011 m. liepos 25 d. (3 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. liepos 26 d. (1 diena, 2,48 kv. m – ryte, 1,86 kv. m – vakare), 2011 m. liepos 27 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. (37 dienos, 1,86 kv. m), 2011 m. rugsėjo 3 d. (1 diena, 1,98 kv. m), 2011 m. rugsėjo 4 d. – 2011 m. rugsėjo 6 d. (3 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. rugsėjo 7 d. (1 diena, 2,64 kv. m

– ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. rugsėjo 8 d. – 2011 m. spalio 3 d. (26 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. spalio 4 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. spalio 5 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. spalio 6 d. (1 diena, 1,98 kv. m), 2011 m. spalio 8 d. – 2011 m. spalio 9 d. (2 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. spalio 10 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2011 m. spalio 11 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. spalio 12 d. – 2011 m. lapkričio 8 d. (28 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. lapkričio 9 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 10 d.

– 2011 m. lapkričio 13 d. (4 dienos, 2,64 kv. m), 2011 m. lapkričio 14 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 15 d. (1 diena, 1,98 kv. m), 2011 m. lapkričio 16 d. (1 diena, 1,98 kv. m), 2011 m. lapkričio 17 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 18 d. – 2011 m. lapkričio 22 d. (5 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. lapkričio 23 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 25 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 26 d.

– 2011 m. gruodžio 7 d. (12 dienų, 1,98 kv. m), 2011 m. gruodžio 8 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 9 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 10 d. – 2011 m. gruodžio 11 d. (2 dienos, 2,64 kv. m), 2011 m. gruodžio 12 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 13 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 14 d. – 2011 m. gruodžio 23 d. (10 dienų, 1,98 kv. m), 2011 m. gruodžio 24 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 25 d.

– 2011 m. gruodžio 26 d. (2 dienos, 2,64 kv. m), 2011 m. gruodžio 27 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. gruodžio 28 d. – 2011 m. gruodžio 29 d. (2 dienos, 1,98 kv. m), 2011 m. gruodžio 30 d. (1 diena, 1,98 kv. m), 2011 m. gruodžio 31 d. – 2012 m. sausio 5 d. (6 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. sausio 6 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. sausio 7 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. sausio 8 d. – 2012 m. sausio 15 d. (8 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. sausio 17 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. sausio 18 d.

– 2012 m. sausio 19 d. (2 dienos, 2,64 kv. m), 2012 m. sausio 20 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. sausio 21 d. – 2012 m. sausio 31 d. (11 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. vasario 1 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario

21 d. (20 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. vasario 22 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. vasario 23 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. vasario 24 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. vasario 25 d. –2012 m. vasario 27 d. (3 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. vasario 28 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. vasario 29 d. – 2012 m. kovo 1 d. (2 dienos, 2,64 kv. m), 2012 m. kovo 2 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. kovo 3 d. – 2012 m. kovo 6 d. (4 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. kovo 7 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. kovo 22 d. (15 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. kovo 23 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m

– vakare), 2012 m. kovo 24 d. – 2012 m. kovo 26 d. (3 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. kovo 27 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. kovo

28 d. – 2012 m. balandžio 10 d. (14 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. balandžio 11 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. balandžio 12 d. (1 diena, 2,64 kv. m), 2012 m. balandžio 13 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. balandžio 14 d. – 2012 m. balandžio 16 d. (3 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. balandžio 17 d. – 2012 m. balandžio 25 d. (9 dienos, 2, 64 kv. m), 2012 m. balandžio 28 d. – 2012 m. gegužės 1 d. (4 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. gegužės 2 d. (1 diena, 1,98 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės 5 d. – 2012 m. gegužės 6 d. (2 dienos, 2,64 kv. m), 2012 m. gegužės 7 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės 8 d. – 2012 m. gegužės 9 d. (2 dienos, 1,98 kv. m), 2012 m. gegužės 10 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. gegužės 20 d. (10 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. gegužės 21 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės 22 d. – 2012 m. birželio 3 d. (13 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. birželio 4 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. birželio 5 d. – 2012 m. liepos 4 d. (30 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. liepos 5 d. (1 diena, 2,64 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. liepos 6 d. – 2012 m. liepos 16 d. (11 dienų, 1,98 kv. m), 2012 m. liepos 19 d. – 2012 m. liepos 23 d. (5 dienos, 3,45 kv. m), 2012 m. spalio 10 d. – 2012 m. spalio 15 d. (6 dienos, 1,94 kv. m), 2012 m. spalio 16 d. (1 diena, 2,58 kv. m), 2012 m. spalio 17 d. – 2012 m. spalio 22 d. (6 dienos, 1,94 kv. m), 2012 m. spalio 23 d. (1 diena, 2,58 kv. m – ryte, 1,94 kv. m – vakare), 2012 m. spalio 24 d. – 2012 m. spalio 29 d. (6 dienos, 1, 94 kv. m), 2012 m. lapkričio 14 d. – 2012 m. lapkričio 20 d. (7 dienos, 1, 93 kv. m), 2012 m. lapkričio 21 d. (1 diena, 2,58 kv. m – ryte, 1,93 kv. m – vakare), 2012 m. lapkričio 22 d. – 2012 m. lapkričio 26 d. (5 dienos, 1,93 kv. m), 2012 m. lapkričio 27 d. (1 diena, 2,58 kv. m – ryte, 1,93 kv. m – vakare), 2012 m. lapkričio 28 d. – 2012 m. gruodžio 3 d. (6 dienos, 1,93 kv. m), 2013 m. rugsėjo

5 d. – 2013 m. rugsėjo 7 d. (3 dienos, 2,6 kv. m), 2013 m. rugsėjo 8 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d. (2 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo

17 d. (8 dienos, 2,6 kv. m), 2013 m. rugsėjo 18 d. – 2013 m. rugsėjo 23 d. (6 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. rugsėjo 28 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (3 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. spalio 4 d. (4 dienos, 2,6 kv. m), 2013 m. spalio 5 d. – 2013 m. spalio 7 d. (3 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. spalio 8 d. (1 diena, 2,6 kv. m), 2013 m. spalio 10 d. – 2013 m. spalio 11 d. (2 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. spalio 12 d. (1 diena, 2,6 kv. m), 2013 m. spalio 13 d. – 2013 m. spalio 14 d. (2 dienos, 1,95 kv. m), 2013 m. lapkričio 6 d. – 2013 m. lapkričio 7 d. (2 dienos, 2,59 kv. m), 2013 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. lapkričio 11 d. (4 dienos, 1,94 kv. m), 2013 m. lapkričio 12 d. (1 diena, 2,59 kv. m), 2013 m. lapkričio 13 d. – 2013 m. lapkričio 18 d. (6 dienos, 1,94 kv. m), 2013 m. gruodžio 4 d. – 2013 m. gruodžio 9 d. (6 dienos, 1,96 kv. m), 2013 m. gruodžio 10 d. (1 diena, 2,61 kv. m), 2013 m. gruodžio 11 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. (2 dienos, 1,96 kv. m), 2013 m. gruodžio 13 d. (1 diena, 2,61 kv. m), 2013 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. gruodžio 16 d. (3 dienos, 1,96 kv. m), 2014 m. sausio 10 d. – 2014 m. sausio 12 d. (3 dienos, 1,93 kv. m), 2014 m. sausio 13 d. (1 diena, 2,58 kv. m). Taigi, iš viso minėtas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas jam nebuvo užtikrinamas 504 dienas. Bylos duomenys taip pat rodo, jog minėtasis Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimas pareiškėjui buvo visiškai užtikrintas šiais laikotarpiais: 2012 m. lapkričio 13 d. (1 diena), 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 7 d. (3 dienos), 2013 m. kovo 8 d. – 2013 m. birželio 19 d. (104 dienos), 2013 m. birželio 20 d. (1 diena), 2013 m. birželio

21 d. – 2013 m. birželio 30 d. (10 dienų), 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 5 d. (36 dienos), 2013 m. rugsėjo 3 d. (1 diena), 2013 m. rugsėjo 24 d. – 2013 m. rugsėjo 27 d. (4 dienos), 2013 m. spalio 9 d. (1 diena), 2013 m. lapkričio 5 d. (1 diena), 2013 m. gruodžio 3 d. (1 diena), 2014 m. sausio 7 d.

– 2014 m. sausio 9 d. (3 dienos), 2012 m. liepos 17 d. (1 diena), 2012 m. liepos 24 d. – 2012 m. liepos 26 d. (3 dienos), 2012 m. liepos 28 d. – 2012 m. liepos 30 d. (3 dienos). Taigi, iš viso pareiškėjui tinkamas minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas buvo užtikrinamas

173 dienas. Tuo tarpu laikotarpiais: 2011 m. birželio 3 d. (1 diena, ryte – 7,94 kv. m, vakare – 1,98 kv. m), 2011 m. birželio 10 d. (1 diena, ryte – 6,48 kv. m, vakare – 2,16 kv. m), 2011 m. birželio 15 d. (1 diena, ryte – 3,97 kv. m, vakare – 2,64 kv. m), 2011 m. liepos 21 d. (1 diena, ryte – 3,97 kv. m, vakare – 2,64 kv. m), 2011 m. spalio 7 d. (1 diena, 7,94 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2011 m. lapkričio 24 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. sausio 16 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. balandžio 26 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. balandžio 27 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 1,98 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės 3 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), 2012 m. gegužės

4 d. (1 diena, 3,97 kv. m – ryte, 2,64 kv. m – vakare), , 2012 m. liepos 18 d. (1 diena, 4,32 kv. m – ryte, 3,45 kv. m – vakare), 2014 m. liepos 27 d. (1 diena, 3,45 kv. m – ryte, 3,84 kv. m – vakare), kaip matyti, Įsakymo 1.3.1 punkto norma buvo tiek pažeidžiama, tiek jos laikomasi (priklausomai nuo paros meto). Tokia situacija pareiškėjo atžvilgiu truko 13 dienų. Apibendrinus matyti, jog pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu 504 dienas jam minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinama, 173 dienas – ji buvo užtikrinama, o 13 dienų – ji buvo tiek užtikrinama, tiek neužtikrinama.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, gana ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis (virš 500 dienų) bei tam tikru laikotarpiu ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią.

Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su EŽTK 3 straipsniu.

Todėl pirmosios instancijos teismo priteista suma – 1 200 Lt – neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nelaikytina adekvačia jo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti. Tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, jog pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nepertraukiamas, be to, nenustatyta, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs išskirti pareiškėją iš kitų jame laikytų asmenų ir būtent jam sudaryti teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kardomojo kalinimo sąlygas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo prašoma atlyginti suma – 106 800 Lt – be kita ko, nebūtų suderinama su valstybės ekonominėmis darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygomis (nustatytomis atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.). Spręstina, jog konkrečiu atveju, derinant byloje nustatytus individualius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir minėtas bendrąsias valstybės galimybes, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo imperatyvais, pareiškėjui adekvačia suma, galinčia ištaisyti jam Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais padarytų dvasinę skriaudą, laikytina 10 900 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė nesutinkąs su atsakovo pateiktais duomenimis, t. y. ta aplinkybe, jog 2013 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 264 buvo 3 žmonės. Jo teigimu, kameroje tą dieną buvo 2 žmonės, kas, suprastina, reikštų, jog tą dieną minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nurodo, jog nemato pagrindo nesiremti valstybės institucijos pateiktais oficialiais dokumentais. Byloje nėra nustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų siekusi pakenkti pareiškėjui ir todėl teikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją.

Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos atlyginimo nustatymas yra teismo prerogatyva ir abejotina, ar, atsižvelgus į bylos duomenų visetą, be kita ko – pažeidimo trukmę, už kurią pareiškėjui priteistina 10 900 Lt suma, kitokia informacija apie vieną kalinimo dieną, drastiškai galėtų pakeisti minėtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat rėmėsi LVAT 2013 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-502/2013 suformuluotais išaiškinimais, inter alia – tuo, jog mažesnio nei 3 kv. m gyvenamojo ploto neužtikrinimas savaime gali būti pripažįstamas EŽTK 3 straipsnio pažeidimu.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog konkrečioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (ir iš to kylančias pasekmes valstybei atlyginti žalą) pareiškėjo atžvilgiu ir taip pripažįsta, daugiau minėtu aspektu nepasisakytina. Be to, pareiškėjas skunde taip pat skundėsi antisanitarinėmis sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose, inter alia – prasta ventiliacija, didele drėgme, parazitais. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytais motyvais ir jie detaliai nekartotini.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y.

106 800 Lt, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvačia priteistina suma laikytini 10 900 Lt. Todėl pareiškėjo apeliacinis

skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos

valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 900 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A.

S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 900 Lt (dešimt tūkstančių devynis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė