eAS-493-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-493-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00221-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Litgrid“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) atnaujinti terminą AB „Litgrid“ skundui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, Komisija) 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-815 „Dėl AB „LITGRID“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo paduoti;

2) patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VKEKK 2014 m. rugsėjo 26 nutarimo Nr. O3-815 „Dėl AB LITGRID“ planinio patikrinimo“ 1, 2 ir 3 punktus.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija jam 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusio posėdžio metu priimto ir nustatyta tvarka įforminto skundžiamo Nutarimo nuorašo iki šiol nėra atsiuntusi, o ta aplinkybė kad Nutarimas paskelbtas VKKEK interneto svetainėje nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą, kadangi VKEKK internetinėje svetainėje nėra nurodyta konkrečių nutarimų paskelbimų data (nurodoma tik priėmimo data).

Teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pareiškėjas prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, jis tik 2014 m. gruodžio 22 d. sužinojo skundžiamo Nutarimo realias pasekmes. Jis buvo suklaidintas VKEKK, kuri savo veiksmais sukėlė pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad priėmus Nutarimą nebus skiriamos naujos sankcijos už tuos pačius veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas patikrinimo aktas, pareiškėjas buvo gavęs tik patikrinimo akto projektą. Po 2014 m. gruodžio 22 d. protokolo surašymo pareiškėjas kreipėsi į VKEKK su prašymu pateikti galutinį patikrinimo aktą. Pareiškėjui neturėjus galutinio patikrinimo akto, jis negalėjo tinkamai surašyti motyvų, dėl kurių 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. O3-815 pareiškėjo vertinimu yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei skundo paduoti anksčiau.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Litgrid“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakyti priimti AB „Litgrid“ skundą atsakovui Komisijai dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-815 „Dėl LITGRID AB planinio patikrinimo“ 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo. Nurodyta grąžinti AB „Litgrid“ 21,72 EUR žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio1 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Ši taisyklė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011).

Teismas nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 103 punkte numatyta, kad vieši Komisijos posėdžio nutarimai ir kita informacija paskelbiami Komisijos interneto svetainėje. Be to, Reglamento 95 punkte numatyta, kad VKEKK veiklos valdymo skyriaus darbuotojas, jeigu nutarimas nėra skelbiamas viešai Teisės aktų registre arba Komisijos interneto svetainėje, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po nutarimo pasirašymo nutarimo nuorašą išsiunčia suinteresuotiems asmenims ar institucijoms. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, kad VKEKK nutarimai šalims yra siunčiami tik tuo atveju, kai jie nėra skelbiami viešai. Pareiškėjo skundžiamas nutarimas buvo patalpintas Komisijos internetinėje svetainėje www.regula.lt (teisinė informacija; komisijos nutarimai), todėl pareiškėjo teiginys, kad terminas, per kurį gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui, dar nėra suėjęs, nes iki šiol nėra atsiųstas 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo nuorašas, teismo vertintas kritiškai. Taip pat įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes (kad priėmus Nutarimą, pareiškėjas, atsižvelgdamas į ankstesnę VKEKK praktiką, laikė, kad perdavimo veiklos pajamų sumažinimas jau ir yra paskirta poveikio priemonė), teismas nurodė, kad pareiškėjui apie 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo priėmimą buvo žinoma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybės, teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teismas taip pat rėmėsi 34 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią administracinis teismas pareiškėjo prašymu pripažinęs, kad terminas skundui (prašymui) paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, gali skundo (prašymo) padavimo terminus atnaujinti, jeigu nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1–7 p.

Nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-367/2008).

Nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, jog tik 2014 m. gruodžio 22 d. jam paaiškėjo realios skundžiamo nutarimo sukeliamos teisinės pasekmės, VKEKK suklaidinimu dėl poveikių priemonės skyrimo bei tuo, kad jam nebuvo pateiktas patikrinimo aktas, o pareiškėjas yra gavęs tik patikrinimo akto projektą, tokie pareiškėjo argumentai teismo vertinti kritiškai. Teismas nurodė, jog pareiškėjo tikėjimas, kad jam nebus skiriamos naujos sankcijos, o jau yra paskirta poveikio priemonė, nėra susijęs su termino skundui paduoti praleidimu. Pažymėta, kad Sankcijų skyrimo taisyklėse reglamentuota sankcijų skyrimo tvarka, pagal kurią sankcijos skyrimo procedūra pradedama protokolo dėl galimai padaryto ar daromo pažeidimo surašymu, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia pareiškėjo įsitikinimą, kad VKEKK suklaidino pareiškėją dėl poveikio priemonės paskyrimo ir sankcijos neskyrimo.

Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio atžvilgiu ne vieną kartą buvo vykdomas planinis patikrinimas, jo atžvilgiu priimami panašaus pobūdžio nutarimai kaip 2014 m. rugsėjo 26 d., todėl pareiškėjo teiginys, kad skundžiamo nutarimo teisinės pasekmės jam tapo žinomos tik susipažinus su 2014 m. gruodžio 22 d. protokolu vertintinas kritiškai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo pateikiamas patikrinimo aktas, teismo nuomone, paneigiama VKEKK 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R2-(T)-3248, kuriame nurodyta, kad patvirtintas galutinis patikrinimo aktas bei jį detalizuojančios lentelės Exel formatu pareiškėjui buvo pateiktos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2376. Patikrinimo aktas po pateikimo AB „LITGRID“ nebuvo keistas ar koreguotas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui patikrinimo aktas buvo pateiktas dar 2014 m. rugsėjo 25 d., todėl pareiškėjo argumentas, kad tik 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo visą informaciją, reikalingą skundui parengti ir pažeistoms teisėms apginti, paneigtinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad aplinkybės, ar kreiptis į teismą, tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjo valios ir nebuvo realizuotos vien tik dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas jokių kitų motyvų dėl termino atnaujinimo nepateikė. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl VKEKK 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas AB „LITGRID“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir AB „LITGRID“ dėl Valstybinės Komisijos 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo 1-3 punktų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Kadangi Nutarimas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir nėra aišku, kada jis buvo paskelbtas VKEKK puslapyje, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundo pateikimo teismui dieną dar nebuvo suėjęs. Ginčijamas Nutarimas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl jo apskundimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos. Kaip pareiškėjas nurodė skunde, Nutarimas jam nebuvo įteiktas nei elektroniniu paštu, faksu, nei registruotu paštu. Komisijos interneto puslapyje Nutarimas paskelbtas ne visas (nėra Patikrinimo akto, kuriam pritarta Nutarimo 1 punktu), todėl toks viešas paskelbimas nelaikytinas tinkamu, neužtikrina pareiškėjo galimybės susipažinti su visu Nutarimo turiniu, be to, nėra aišku, kada Nutarimas iš tikrųjų buvo paskelbtas, objektyviai nėra galimybės nustatyti tokio termino kreiptis į teismas eigos pradžios. Teismas šios aplinkybės nevertino. Taip pat nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, individualus teisės aktas nėra viešai skelbiamas Teisės aktų registre, būtent todėl, pareiškėjo vertinimu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas administraciniam teismui dėl individualaus teisės akto pateikiamas per 1 mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Pažymi, jog nors teismo nurodytame Komisijos Darbo reglamento įtvirtinta, kad nutarimai suinteresuotiems asmenims įteikiami tik tada, kai nėra paskelbiami viešai ar Komisijos puslapyje, tai neatitinka ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies. Žemesnės galios teisės aktas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui, todėl VKEKK Darbo reglamento nuostatos šiuo atžvilgiu negali būti taikomos. Priešinga išvada, įvertinus, kad Reglamento 103 punktas nereglamentuoja per kiek laiko nutarimas turi būti paskelbtas VKEKK interneto puslapyje, užkerta kelią pareiškėjui realiai bei per protingą terminą gauti ir sužinoti apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus.

2) Net ir vertinant, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, egzistuota svarbios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios į teismą kreiptis laiku – nėra aiškus Nutarimo turinys, nes Nutarimu pritarta Patikrinimo aktui, nurodyta, kad jis pridedamas prie Nutarimo, tačiau šis priedas pareiškėjui taip ir nebuvo pateiktas, nebuvo ir paskelbtas viešai. Iki Komisijos posėdžio pareiškėjas buvo gavęs tik Patikrinimo akto projektą (jis su visa posėdžio medžiaga el. paštu buvo atsiųstas prieš pat 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusį Komisijos posėdį, posėdis vyko 9.30 val., o posėdžio medžiaga buvo atsiųsta tą pačią naktį 01.08 val.). Apie galutinį Patikrinimo akto turinį pareiškėjas nebuvo informuotas. Tai, ar Patikrinimo akto projektas skyrėsi nuo galutinio Patikrinimo akto, neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas to negali žinoti, kol nėra gavęs galutinio Patikrinimo akto ir sulyginęs jo su projektu. Be to, Nutarimo projekto bei galutinio Nutarimo turinys pakito – Nutarimo projekte buvo nurodyta, kad pareiškėjo perdavimo veiklos pajamos mažintinos 56,965 mln. Lt suma, o priimtame Nutarime nutarta sumažinti 51,993 mln. Lt suma. Komisijai pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. gruodžio 22 d. surašius pažeidimo protokolą, kuriame buvo remtasi Nutarimu, pareiškėjas pats siekdamas išsiaiškinti, ar yra priimtas ir koks yra tikrasis Nutarimo bei juo patvirtinto Patikrinimo akto turinys, kreipėsi į Komisiją ir tik gavęs 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijos atsakymą, kad Patikrinimo akto projektas nebuvo keistas ar koreguotas, jis gavo visą informaciją, kuri buvo reikalinga pažeistoms teisėms apginti ir Skundui parengti.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo, kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašant per dvi savaites pateikti duomenis apie tai, kada 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. O3-815 „Dėl AB „LITGRID“ planinio patikrinimo“ buvo paskelbtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos internetiniame puslapyje www.regula.lt.

Komisija teismui pateikė duomenis, kad Nutarimas Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbtas 2014 m. spalio 2 d.

Komisija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo 2014 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu, kai buvo priimtas Nutarimas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dalyvavo Komisijos 2014 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, į tai, jog prieš minėtą posėdį pareiškėjui buvo siųsta visa su Nutarimo priėmimu susijusi medžiaga, pareiškėjui turėjo būti žinomas tiek ir Nutarimo turinys, tiek ir pasekmės, kurias sukels Nutarimas. Tai, jog Nutarimas buvo paskelbtas viešai Komisijos interneto svetainėje, o ne įteiktas pareiškėjui, neturėjo sudaryti kliūčių pareiškėjui paduoti skundą ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjas šia teise aktyviai naudojosi skųsdamas kitus viešai Komisijos interneto svetainėje paskelbtus sprendimus, įskaitant ir Komisija 2015 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą Nr. O3-822 „Dėl LIGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Nutarimu patvirtintus pareiškėjo patikrinimo rezultatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos Nutarimo 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Įstatymų leidėjas ABTĮ bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas pastarąją nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47, Komisijos nutarimai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (98 p.). Nutarimai – norminiai teisės aktai – įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (99 p.). Nutarimai – individualūs teisės aktai – įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie nutarimai skelbiami Teisės aktų registre, jie įsigalioja nuo jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (100 p.). Vieši Komisijos posėdžio nutarimai ir kita informacija paskelbiami Komisijos interneto svetainėje bei, prireikus informuoti visuomenę, perduodami informacijos agentūroms. Šiuo atveju pranešimo turinį Veiklos valdymo skyrius suderina su atitinkamo Struktūrinio padalinio vadovu ir atitinkamą veiklos sritį kuruojančiu Komisijos nariu (103 p.). Komisijos nutarimus registruoja Veiklos valdymo skyriaus darbuotojas jų pasirašymo dieną. Komisijos nutarimai numeruojami didėjimo tvarka iki metų pabaigos. Veiklos valdymo skyriaus darbuotojas pateikia užregistruoto nutarimo kopiją Komisijos darbuotojui – klausimo rengėjui, kuris, jeigu nutarimas nėra skelbiamas viešai Teisės aktų registre arba Komisijos interneto svetainėje, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po nutarimo pasirašymo nutarimo nuorašą išsiunčia suinteresuotiems asmenims ar institucijoms (95 p.).

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.

Pareiškėjo ginčijamas Nutarimas į Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktus nepatenka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skirtingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, Nutarimą paskelbiant Komisijos internetinėje svetainėje ir neįteikiant jo pareiškėjui, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Sprendžiant dėl termino skundui paduoti pradžios, pažymėtina, jog nors Komisijos svetainėje nėra matoma konkreti Nutarimo paskelbimo data, Komisijos pateikti duomenys patvirtina, jog Nutarimas Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbtas 2014 m. spalio 2 d.

Kartu vertintina ir tai, jog pareiškėjo atstovai dalyvavo 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos viešame posėdyje, kurio metu, pasisakius taip pat ir pareiškėjo atstovams, Komisijos nariams balsavus vienbalsiai, nutarta pritarti Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pateiktam projektui „Dėl AB „Litgrid“ planinio patikrinimo“, t. y. priimtas Nutarimas. Prieš Komisijos posėdį pareiškėjui buvo pateikta posėdžio medžiaga (šią aplinkybę nurodo ir pats pareiškėjas), įskaitant ir Patikrinimo akto projektą, pateiktą 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2376. Taigi, pareiškėjas iš anksto žinojo apie jo atžvilgiu Komisijos ketinamą priimti nutarimą, o 2014 m. rugsėjo 26 d. sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą.

Vis dėlto, net vertinant, jog apie Nutarimą pareiškėjas sužinojo (galėjo sužinoti) tik jį paskelbus Komisijos internetinėje svetainėje, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atsižvelgiant į tai, jog skundas teismui pateiktas 2015 m. sausio 9 d., yra teisinga.

Nors interneto Komisijos svetainėje Nutarimas buvo paskelbtas be priedo – Patikrinimo akto, kuriame, kaip nurodo Komisija, yra viešai neskelbtinos informacijos, Nutarimo paskelbimo interneto svetainėje dieną pareiškėjas galėjo sužinoti administracinio akto esmę, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus. Be to, minėta, pareiškėjas turėjo Patikrinimo akto projektą, dalyvavo Komisijos posėdyje, žinojo, jog Nutarimo projektui, taigi ir priedui, buvo pritarta. Vis dėlto, manydamas, jog Patikrinimo aktas galėjo būti pakeistas, pareiškėjas galėjo aktyviais veiksmais siekti gauti Patikrinimo aktą iš atsakovo.

Pareiškėjui prašius, tuo atveju, jei teismas pripažins, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, jį atnaujinti, toliau nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, kad tik 2014 m. gruodžio 22 d. sužinojo realias Nutarimo pasekmes, nes priėmus Nutarimą manė, kad naujos sankcijos už tuos pačius veiksmus nebus skiriamos, be to, kol nebuvo gavęs galutinio Patikrinimo akto, negalėjo tinkamai surašyti motyvų dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, tik 2014 m. rugpjūčio 31 d. gavo visapusišką informaciją reikalingą skundui parengti.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo tikėjimas, jog jam nebus skiriamos naujos sankcijos, o jau yra paskirta poveikio priemonė, nėra susijęs su termino skundui paduoti praleidimu. Dėl aplinkybių, jog Patikrinimo aktas nebuvo paskelbtas ir pateiktas pareiškėjui, teisėjų kolegija jau pasisakė. Vertinama, jog ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo praleisto skundo padavimo termino atnaujinimui. Be to, įvertinus tai, kada pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Nutarimu, paskelbtu, kaip pareiškėjas akcentuoja, be Patikrinimo akto, ir tai, kada jis kreipėsi į Komisiją dėl Patikrinimo akto pateikimo (2014 m. gruodžio 23 d.), kada pateikė skundą teismui (2015 m. sausio 9 d.), darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas, atidus, buvo pažeistas ir operatyvumo standartas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nėra.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis laikytina iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas