A-662-859-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-859/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.), Z. M., R. B. (R. B.), Z. A., R. K., M. Č., T. Š., S. S., L. Z. (L. Z.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, akcinei bendrovei „Alvilė“, uždarajai akcinei bendrovei „SKR INVEST“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. P., A. E. (A. E.), Z. M. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (I t., b. l. 20–25), ir prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 10,4 ha dalyje, kuri patenka į Dilgynės rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius).

Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad jog 2012 m. liepos 13 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu, kuriame dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties įvykdymo, t. y. per 6 mėnesius nuo 2012 m. liepos 13 d. prašymo gavimo dienos nurodė apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje (apie 10,4 ha), kuri patenka į Krapivnicos (Dilgynės) kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų sklypų, nuosavybes teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus skyriui. Miesto plėtros departamentas raštu pateikė informaciją, kad rengiami dar vieno žemės sklypo suprojektavimo dokumentai nėra šio ginčo objektas. Pareiškėjai reikalavo, kad iki 2013 m. sausio 13 d. NŽT Vilniaus skyriui būtų perduota apie 6 ha bendro ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje buvo panaikintas leidimas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamo sklypo didesnėje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti galėtų būti formuojami žemės sklypai. Ši žemė nėra priskiriama valstybės išperkamai, todėl nėra jokia kliūtis atlikti Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus – per 6 mėnesius suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir t. t., perduoti parengtus žemės sklypų planus NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad būtų tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūra. Žemės, esančios apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir yra reikalinga eksploatuoti čia esantiems statiniams ir įrenginiams, poreikis gali būti nustatytas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypus. Nurodė, kad Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, todėl, pareiškėjų manymu, dėl šios priežasties buvo vilkinimas jų klausimų sprendimas.

Atsakovas Administracija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 8–10) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Patvirtino, kad pareiškėjams Administracijos 2012 m. spalio 16 d. raštu išaiškintos nuosavybės atkūrimo procedūros, taip pat tai, jog teismų sprendimai yra vykdomi tinkamai. Administracija atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą (I t., b. l. 103–107) savo poziciją pakeitė ir prašė šį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą Įsakymą, kitus skundo reikalavimus atmesti. Paaiškino, kad priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-2565-426/2011) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-1830/2012) padarytas išvadas, todėl akivaizdu, kad nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, nebuvo vadovautasi ankščiau minėtais teismų sprendimais. Patvirtino, kad minėtas Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, o pareiškėjų reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Taip pat manė, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 10,4 ha dalyje, kuri patenka į Dilgynės rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, taip pat atlikti kitus veiksmus, yra nepagristas, nes atsakovas šių veiksmų vykdyti neatsisako. Pažymėjo, jog tai buvo išaiškinta ir pareiškėjams pateiktuose atsakymuose, kuriuose taip pat išaiškinta, jog šiuo metu visa medžiaga dėl formuojamų sklypų tiksliųjų kadastrinių matavimų yra perduota savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“. Todėl, Administracijos manymu, ji vykdo teisės aktų reikalavimus, nes formuoja grąžintinus natūra žemės sklypus.

Pabrėžė, kad pareiškėjų patikslintame skunde nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties ginčo dalykas buvo grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimas iki nacionalizacijos buvusiame Užusienio rėžiniame kaime, o ne iki nacionalizacijos buvusiame Dilgynės (Krapivnica) rėžiniame kaime. Tai reiškia, jog minėtais teismų sprendimais Administracija ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) buvo įpareigota atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir suprojektuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje grąžintinus natūra žemės sklypus tik iki nacionalizacijos buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje. Todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Dilgynės rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKR Invest“ teismui pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 147–148) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ketinama miesto (visuomenės) reikmėms paimti UAB „SKR Invest“ ir AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantį iš 66,8027 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atskirtoje 14,2863 ha dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas, esantį turtą: želdinius, dalį tvoros. Tačiau, kol nebus išspręstas nuosavybės teise priklausančio turto miesto (visuomenės) reikmėms paėmimo bei atlyginimo klausimas, Administracija neturėtų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas, vykdyti jokių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų.

Pareiškėjai R. B. (R. B.), Z. A., R. K., M. Č., T. Š., S. S., L. Z. (L. Z.) kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, t. y. apie 35 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra drenažo vamzdynai ir apie 5 ha teritorijoje, kurioje yra demontuota laistymo sistema, nuosavybės teisų atkūrimui suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus skyriui.

Pareiškėjai paaiškino, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį, Administracija turėjo suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau buvusio Užusienio kaimo teritorijoje suprojektavo tik 5 žemės sklypus, kurių bendras plotas apie 14 ha, nors pagal teismo sprendimus turėjo būti grąžinta 54 ha. Nurodo, kad nuo pareiškėjų ilgą laiką buvo slepiama apie Įsakymo priėmimą, o nurodytuose žemės sklypuose nėra statinių, dėl kurių ši žemė turėtų būti priskirta valstybės išperkamai ir negrąžintinai natūra. Pareiškėjai skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. teismui pateiktame patikslintame skunde.

Atsakovas Administracija teismui pateiktame atsiliepime (II t., b. l. 66–71) prašė R. B. ir kt. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą Įsakymą, o kitus skundo reikalavimus atmesti.

Atsakovas savo poziciją dėl Įsakymo pagrindė tokiais pačiais motyvais, kaip ir anksčiau teiktame atsiliepime. Dėl pareiškėjų antrojo skundo reikalavimo pažymėjo, kad jis nepagrįstas, nes minėtas klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais Administracija yra įpareigota ginčo teritorijoje formuoti natūra grąžinamus žemės sklypus. Administracijos teigimu, ji nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdo tinkamai, buvo patvirtinti penki žemės sklypų projektai, kurie perduoti NŽT Vilniaus skyriui, todėl antrasis skundo reikalavimas atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius teismui pateiktame atsiliepime (II t., 92–95) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat paaiškino, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą atsakovas 2013 m. vasario 8 d. perdavė Vilniaus skyriui ginčo teritorijoje 5 suformuotus žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 12,9087 ha.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ ir įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančioje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Bylą dalyje dėl R. B. (R. B.), Z. A., R. K., M. Č., T. Š., S. S., L. Z. (L. Z.) reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti žemės, patenkančios į Užusienio rėžinio kaimo ribas, planavimo procedūras, nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį ir pacitavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 nustatytas aplinkybes (II t., b. l. 5–22). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas (administracinės bylos Nr. I-2565-426/2011; VII t., b. l. 11–44). Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ginčijamu Įsakymu leista pradėti rengti planą žemės sklypo, kuris patenka į Administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. sprendimu leisto pradėti planavimo procedūras žemės sklypo ribas (I t., b. l. 108–116; administracinės bylos Nr. I-2565-426/2011, I t., b. l. 83–85). Pripažinta, kad ginčijamas Įsakymas prieštarauja toms Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime nustatytoms aplinkybėms, kad sprendime nurodytas visas žemės sklypas turi būti formuojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti, o ne nuosavybės teisių atkūrimui. Tai, jog šis Įsakymas priimtas neatsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl turėtų būti naikinamas, teismui pateiktuose atsiliepimuose pripažino ir atsakovas (I t., b. l. 103–107; II t., b. l. 66–71). Padaryta išvada, kad Administracijos direktoriaus Įsakymas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Dėl pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus teritorijoje, kuri patenka į Dilgynės rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, bei atlikti kitas įstatyme numatytas procedūras, pagrįstumo teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas įsigaliojo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties paskelbimo, todėl pripažinta, kad po sprendimo įsigaliojimo, atsižvelgus į tai, kad jame aiškiai konstatuota, jog ginčo žemė, taip pat esanti ir Dilgynės rėžinio kaimo ribose, nelaikytina valstybės išperkama žeme pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį, atsakovas privalėjo nedelsdamas pradėti sklypų formavimo procedūras nuosavybės teisių atkūrimui tiek Dilgynės, tiek Užusienio rėžinių kaimų ribose. Tokią išvadą patvirtina ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Taip pat pažymėta, kad Administracija teismui 2012 m. spalio 23 d. pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 8–10) išreiškė poziciją, jog pareiškėjų skundo reikalavimai yra atmestini, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi nuosavybės teisių į Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančią žemę procedūrų vykdymui. Taigi atsakovo pozicija nagrinėjamo ginčo metu buvo nenuosekli, keitėsi.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą ir pažymėjo, jog akivaizdu, kad Tvarkos 1061 punkte nustatyti grąžintinų žemės sklypų formavimo ir šių sklypų planų patvirtinimo bei paruoštų dokumentų perdavimo Vilniaus skyriui terminai (6 mėnesiai) yra gerokai praleisti. Teisėjų kolegijos nuomone, Administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų į Dilgynės rėžinio kaimo ribose buvusią žemę vykdymą, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas iš esmės tenkintas ir atsakovas įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančioje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus skyriui.

Dėl pareiškėjų R. B., Z. A., R. K., M. Č., T. Š., S. S., L. Z. skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus teritorijoje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, bei atlikti kitas įstatyme numatytas procedūras, pagrįstumo teismas pažymėjo, kad iš esmės tapatus reikalavimas buvo keliamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje (II t., b. l. 5–22). Nors minėtoje byloje skundo reikalavimo formuluotė buvo kiek kitokia, t. y. buvo prašoma Administraciją įpareigoti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, plane pažymėtus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (administracinė byla Nr. I-2565-426/2011, b. l. 1–10, 15–16), iš byloje esančių planų matyti, kad Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pažymėti žemės sklypai apima visą ginčo žemę, esančią buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose, nagrinėjamoje byloje (II t., b. l. 30). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, kad šis skundo reikalavimas yra tapatus skundo reikalavimui, išnagrinėtam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Pareiškėjų teigimu, minėtas sprendimas nėra vykdomas, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu pakartotinai nagrinėti ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas teisme. Taip pat pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjai, manydami, kad atsakovas nevykdo ar netinkami vykdo teismų sprendimus, savo teises gali ginti naudodamiesi Civilinio proceso kodekse nustatytomis priverstinio teismo sprendimo vykdymo procedūromis. Byla dalyje dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į buvusio Užsusienio rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 d. 2 p.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvilė“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 160-165) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies.

Dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nurodo, jog mano, kad teismas skundžiamu sprendimu visa apimtimi panaikindamas minėtą įsakymą neišsiaiškino ginčo esmės. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovo atstovė, tiek ir pareiškėjų atstovas neginčijo ir neneigė, kad turi būti formuojamas žemės sklypas AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau pareiškėjai bei atsakovo atstovė nesutiko, kad turi būti formuojamas apie 525 164 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjai ir atsakovo atstovė teigė, jog AB „Alvilė“ priklausančių statinių eksploatavimui yra reikalingas mažesnis žemės sklypas. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl to, ar turi būti rengiamas planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, AB „Alvilė“ priklausančių statinių eksploatavimui, o dėl to, kokio dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turi būti rengiamas. Įsakymo 1 punktu Administracija leido pradėti rengti apie 525 164 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą, todėl teismas turėjo vertinti tik Įsakymo 1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą.

Nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, ir kt.). Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis, t. y. poreikiu suformuoti žemės sklypą AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui.

Nagrinėjamoje byloje (ir prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011) yra neginčijamai nustatyta, kad aptariamame žemės sklype yra daug AB „Alvilė“ priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra tarpusavyje neatsiejamai susijęs ir sudaro vientisą sistemą. Pažymi, kad prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 esančioje inžinieriaus hidrotechniko Lietuvos žemės ūkio universiteto Melioracijos katedros prof. dr. V. Š. ekspertinėje išvadoje yra konstatuojama, jog AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys, ginčo žemės sklype esantys inžineriniai statiniai, yra vientisas kompleksas, ir atskiros šio komplekso dalys atskirai funkcionuoti negali.

AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, laikytina, kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai patenka į statinio sampratą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo prasme. Priešingu atveju, jie negalėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės reikšmės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, jų 2.4 punktu ir teigia, kad nurodyti šiltnamiai kaip statiniai negali būti eksploatuojami be vandens bokšto, vandentiekio rezervuaro, laistymo sistemos, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, artezinio gręžinio, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, tvoros, drenažo vamzdyno. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Minėti objektai yra susiję su žemės sklypu ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad šie statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra būtini šiltnamių bei sandėlio eksploatacijai bei pačios AB „Alvilės“ veiklos funkcionavimui.

Akcentuoja, kad ginčo žemės sklype, į kurį pareiškėjai prašo atkurti nuosavybės teises, yra labai didelis kiekis AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių vertingų želdinių. Prijungtoje administracinėje byloje yra pateikti AB „Alvilė“ želdinių, esančių 67,6955 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei šalia šio žemės sklypo esančioje teritorijoje, ribojamoje AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančia tvora, inventorizacija ir taksoraštis bei želdinių planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 nurodė, jog valstybinės žemės sklypai yra parduodami tokio dydžio, kurie yra būtini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Mano, kad ginčijamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas objektyviu poreikiu formuoti apie 525 164 kv. m ploto žemės sklypo sklypą AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Administraciją nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus teritorijoje, kuri patenka į Dilgynės rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nurodo, jog tenkindamas šį reikalavimą teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Šis reikalavimas buvo pareikštas nesant realaus teisės pažeidimo. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog vykdo įstatymu priskirtus veiksmus ir atlieka teisės aktais nustatytas sklypų formavimo procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas ir kt.). Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo derinti pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir pastatų, esančių ant žemės, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės, savininkų interesus. Teismas šiuo atveju visiškai neatsižvelgė į apelianto AB „Alvilė“ teisėtus lūkesčius naudotis nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais, o vadovavosi išimtinai pareiškėjų interesais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 170-174) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria Administracija įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančioje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus miesto skyriui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Išdėsto ABTĮ 86, 87 straipsnių nuostatas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008 ir kt.) ir teigia, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, joje teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis padarė vienokią ar kitokią išvadą. Pažymi, kad Administracija neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos ir formuoja grąžintinus žemės sklypus (Miesto plėtros departamento 2012 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. A63-1087-(42561)-(3.2.1- EM) ir 2013 m. sausio 24 d. raštas Nr. A51-9775-(2.14.2.12-MP8), nėra jokio pagrindo teigti, kad Administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų į Dilgynės rėžinio kaimo ribose buvusią žemę vykdymą. Teismas netinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, tai, kad esant galiojančiam Įsakymui teritorijoje žemės sklypai nuosavybės grąžinimui Dilgynės rėžinio kaimo pretendentams negalėjo būti formuojami, nes ta žemė nebuvo laisva. Iš to seka, kad grąžintini natūra žemės sklypai buvo formuojami tik toje buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje, kuri buvo laisva ir nebuvo planuojama Įsakymu.

Pastebi ir tai, jog priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties Nr. A858-1830/2012 ginčo dalykas buvo grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimas iki nacionalizacijos buvusiame Užusienio rėžiniame kaime, o ne iki nacionalizacijos buvusiame Dilgynės (Krapivnica) rėžiniame kaime. Tai reiškia, jog minėtais teismų sprendimais Administracija ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) buvo įpareigota atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir suprojektuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje grąžintinus natūra žemės sklypus tik iki nacionalizacijos buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas privalėjo nedelsdamas pradėti sklypų formavimo procedūras nuosavybės teisių atkūrimui tiek Dilgynės, tiek Užusienio rėžinių kaimų ribose, yra nepagrįsta ir neteisinga. Klausimas dėl galimybės suprojektuoti naujus žemės sklypus grąžinimui natūra dėl 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 10,4 ha dalyje, buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje, galės būti sprendžiamas tik panaikinus skundžiamą Įsakymą ir visapusiškai įvertinus visas svarbias aplinkybes, t. y. nustačius laisvos žemės, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, dalis.

Akcentuoja, kad teismo sprendimas turi būti efektyvus, juo turi būti užtikrinama ir tai, ar sprendimas galės būti efektyviai įvykdomas. Šiuo atveju teismas sprendimu įpareigojęs Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančioje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus miesto skyriui, neįvertino to, kad 3 mėnesių terminas atlikti visiems nurodytiems veiksmams yra per trumpas ir neadekvatus. Pastebime ir tai, kad net Tvarkos 1061 punkte yra nustatytas 6 mėnesių terminas atlikti grąžintinų natūra sklypų projektavimo darbus.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinius skundus (II t., b. l. 181-185) prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl Administracijos apeliacinio skundo pažymi, jog pareiškėjai pripažįsta, kad yra atsakovo 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. sausio 24 d. raštai apie formuojamus tris žemės sklypus, bet šie sklypai formuojami ne ginčo 525 164 kv. m teritorijoje ir, nors praėjo jau metai, šių žemės sklypų nustatyta tvarka patvirtinti kadastrinių matavimų planai iki šiol nėra perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Pažymi, kad atsakovui prašymas projektuoti žemės sklypus ginčo teritorijoje pateiktas dar 2012 m. liepos 13 d., net prieš 16 mėnesių. Akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog vykdo teisės aktų nustatytas pareigas ir projektuoja natūra grąžintinus žemės sklypus.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ apeliacinio skundo pažymi, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo 525 164 kv. m žemės plote yra tik inžineriniai tinklai ir šiltnamiai. Nepaisant paties apelianto pateiktų teisės aktų normų, apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiltnamiai negali būti eksploatuojami be ginčo valstybiniame žemės plote esančių inžinerinių tinklų. Pagal bylose esančius įrodymus matyti, kad šiltnamiai gali būti eksploatuojami be apelianto išvardintų inžinerinių tinklų, o jeigu ir negalėtų būti eksploatuojami, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005, ta aplinkybė, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, į tokius žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus. AB „Alvilė“ ir kitiems asmenims galima būtų leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tik jų nuosavybės teise turimiems, stiklu dengtiems šiltnamiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Jiems eksploatuoti pakanka apie 1,1 ha žemės ploto, bet ne apie 52,5 ha žemės, kaip nurodyta Įsakymo 1 punkte. Pareiškėjai įsitikinę, kad teismo išvada, jog Administracijos Įsakymas prieštarauja toms Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytoms aplinkybėms, kad sprendime nurodytas visas žemės sklypas turi būti formuojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti, o ne nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymi, kad visi Dilgynės rėžinio kaimo ribose esantys statiniai pagal pagrindinę tikslinę paskirtį yra inžineriniai tinklai, kurių eksploatacijai žemės sklypai neformuojami. Ši žemės sklypų neformavimo nuostata galiojančiuose teisės aktuose yra išreikšta imperatyviai ir šioje dalyje teismas neturėjo teisės ir neprivalėjo derinti pretendentų (pareiškėjų), siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir inžinerinių tinklų, esančių žemėje, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės, savininkų (apeliantų) interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (II t., b. l 187-190) prašo UAB „Alvilė“ apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas Įsakymas, atmesti kaip nepagrįstą, o dėl kitų aplinkybių prašo spręsti teismo nuožiūra.

NŽT nesutinka su AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog Įsakymas panaikintas neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 konstatuota, jog ginčo sklype esanti inžinerinių statinių visuma jau ilgą laiką nesudaro dvipusio drėgmės reguliavimo sistemos, kadangi jos atskiros dalys (drėkinimas) neveikia ir nenaudojamos pagal paskirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčas iš esmės kilo dėl žemės teritorijos esamiems statiniams eksploatuoti, kurioje leista rengti planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ploto, tačiau iš esmės prašoma formuoti žemės sklypą visoje ginčo teritorijoje išsidėsčiusiems, apelianto nuosavybės teisėmis valdomiems inžineriniams statiniams ir želdynams eksploatuoti, todėl argumentai, jog ginčijamas Įsakymas naikintinas dalyje, vertintinas kritiškai. Be to, pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikdami atsiliepimus ar nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu nepateikė vieningos pozicijos, kuriems AB „Alvilė“ priklausantiems inžineriniams statiniams turi būti formuojamas žemės sklypas ginčo teritorijoje. Patenkinus AB „Alvilė“ apeliacinio skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo iš dalies galimai kiltų naujas teisminis ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovo ar tarp pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2012-12-12 įsakymo Nr. A30-3658, kuriuo leista pradėti rengti apie 525164 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įpareigojimo atlikti veiksmus – suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui – teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovo 2012-12-12 įsakymo Nr. A30-3658 panaikinimo.

Pareiškėjai skundu ir patikslintu skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013-12-12 įsakymą Nr. A30-3658, kuriuo leista rengti žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Minėto įsakymo 2.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre yra registruoti kokie nors statiniai. Byloje pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyti nekilnojamieji daiktai registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad identiškas išrašas pateiktas administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-01-13 sprendimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kokie statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini), kuriems eksploatuoti yra reikalingas žemės sklypas.

Kita vertus, kaip jau buvo minėta, byloje pateiktas identiškas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas kaip ir administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011. Be to, ir AB „Alvilė“ neginčija to fakto (nurodo apeliaciniame skunde), kad į planuojamą teritoriją patenka inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-01-13 sprendimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad inžineriniai tinklai ir statiniai nefunkcionuoja bei nėra eksploatuojami, t. y. nenaudojami pagal paskirtį, todėl ginčijamas įsakymas prieštarauja Aprašo 5.1 punktui (žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde teigiama, kad žemės sklype yra AB „Alvilė“ ir UAB „SKR INVEST“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys inžinieriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat remiamasi inžinieriaus hidrotechniko LŽŪU Melioracijos katedros prof. dr. V. Š. ekspertine išvada dėl AB „Alvilė“ sausinimo-drėkinimo statinių vientiso funkcionavimo. Pažymėtina, jog šie visi aspektai išsamiai buvo išanalizuoti ir aptarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012, todėl teismas jų papildomai nebenagrinėja ir dėl jų nebepasisako.

Įvertinęs ginčijamą įsakymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis įsakymas priimtas neatsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl turėtų būti naikinamas, ką pripažįsta ir atsakovas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Dėl pareiškėjų V. P., A. E. ir Z. M. skundo reikalavimo.

Pareiškėjai V. P., A. E. ir Z. M. skundu prašė įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 10,4 ha dalyje, kuri patenka į Dilgynės rėžinio kaimo ribas ir nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad teritorijoje, esančioje buvusio Dilginės rėžinio kaimo ribose, gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. A51-85054-(2.14.2.12-MP8) SĮ „Vilniaus planas“ perdavė žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) planus tiksliesiems kadastriniams matavimams parengti.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106-1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad akivaizdu, jog Tvarkos 106-1 punkte nustatyti grąžintinų žemės sklypų formavimo ir šių sklypų planų patvirtinimo bei paruoštų dokumentų perdavimo Vilniaus skyriui terminai yra gerokai praleisti < ... >, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas iš esmės tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Dilgynės rėžinio kaimo ribose esančioje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus skyriui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios pateisintų jos veiksmus ir būtų galima nustatyti ilgesnį terminą Tvarkos 106-1 punkte nustatytiems veiksmams atlikti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106-1 punkte yra nustatytas 6 mėnesių terminas grąžintinų natūra sklypų projektavimo darbams atlikti. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju anksčiau minėtos Tvarkos 106-1 punkte nustatytas terminas praleistas bent kelis kartus, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas papildomas 3 mėnesių terminas atsakovo kompetencijai priskirtiems veiksmams atlikti laikytinas pakankamu.

Dėl pareiškėjų R. B., Z. A., R. K., M. Č., T. Š., S. S. ir I. Z. skundo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad šis skundo reikalavimas yra tapatus skundo reikalavimui išnagrinėtam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 sprendimu. Kaip matyti iš aptariamo skundo reikalavimo, nurodyti pareiškėjai kelia sprendimo vykdymo klausimą, kurį reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Byla šioje dalyje teisėtai ir pagrįstai nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė ir įrodymus byloje vertino iš esmės tinkamai, teismo išvados yra pagrįstos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Alvilė“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius