A-552-718-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-718/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01036-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 35.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.1, 1.7 punktus bei įpareigoti atsakovą pakeisti Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1 punkte nustatytas savivaldybės tarybos komitetų sudėtis, laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo daugumos ir mažumos atstovavimo principo bei 23 straipsnio 2 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamo sprendimo 1.1 punktu patvirtinto Ekonomikos ir finansų komiteto bei 1.7 punktu patvirtinto Paslaugų ir miesto ūkio komiteto sudėtis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2013 m. sausio 16 d. rašte Nr. A51-6283(3.3.2.3-EM4) nurodyta, jog Tarybos daugumą sudaro 37 nariai, o Tarybos mažumą – 14 narių. Pareiškėjo teigimu, komitetai turi būti formuojami laikantis santykio 37:14. Ekonomikos ir finansų komitetas (skundžiamo sprendimo 1.1 p.) sudarytas iš 4 daugumos ir 3 mažumos atstovų, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį jį turėtų sudaryti 5 daugumos ir 2 mažumos atstovai. Paslaugų ir miesto ūkio komitetas (skundžiamo sprendimo 1.7 p.) sudarytas iš 5 daugumos ir 3 mažumos atstovų, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį jį turėtų sudaryti 6 daugumos ir 2 mažumos atstovai. Pareiškėjas pažymėjo, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktu, esant poreikiui reiktų pakoreguoti visą skundžiamą sprendimą. Atsakovas 2013 m. vasario 7 d. teikimu Nr. 1T-4 buvo informuotas apie teisės aktų pažeidimus ir buvo siūloma svarstyti skundžiamo sprendimo pakeitimo klausimą. Teikimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2013 m. kovo 27 d. raštu pakartotinai prašė pratęsti terminą teikimui įvykdyti, nenurodydamas jokių motyvų, objektyvių aplinkybių, dėl kurių teikimas nebuvo įvykdytas iki 2013 m. kovo 29 dienos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo teikimo gavimo savivaldybėje iki patikslinto prašymo teismui surašymo įvyko net 7 tarybos posėdžiai, tačiau nei viename nebuvo svarstomas klausimas, susijęs su teikimo vykdymu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į prašymą paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kaip nustatomas proporcinis daugumos ir mažumos atstovavimas, todėl neaišku, kuo remiantis pareiškėjas konstatuoja, jog nurodyti komitetai sudaryti nesilaikant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, jei į jų sudėtį įtraukti tiek daugumos, tiek ir mažumos atstovai. Atsakovo manymu, į komitetus turi būti įtraukiamas bent minimalus mažumos atstovų skaičius, siekiant užtikrinti būtent mažumos atstovų interesus. Nagrinėjamu atveju daugumos atstovų komitete (skundžiamo sprendimo 1.1, 1.7 p.) yra mažiau nei galėtų būti, tačiau tuo tik dar labiau užtikrinami įvairių politinių grupių interesai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Ekonomikos ir finansų bei Paslaugų ir miesto ūkio komitetų sudėtį mažumos atstovų yra ne mažiau nei du, tačiau ir ne daugiau nei daugumos atstovų, todėl proporcinis daugumos ir mažumos atstovavimo principas yra nepažeistas. Atsakovas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2011 m. balandžio 6 d. tarybos sprendimu Nr. 1-2070, (toliau – ir Reglamentas) 32 punktu, kuriame nustatyta, jog komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komiteto) įgaliojimus tvirtina taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą. Tai, jog skundžiamu sprendimu buvo patvirtinta visų komitetų sudėtis, atsakovo teigimu, įrodo, kad tiek daugumos, tiek mažumos atstovai sutiko būti atitinkamų komitetų nariais. Atsakovas darė išvadą, kad skundžiamo sprendimo 1 punktu patvirtinta komitetų sudėtis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio nuostatą. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašymas pakeisti skundžiamo sprendimo 1 punktą, dėl kurio Tarybos nariai išreiškė savo valią, balsuodami posėdyje ir priimdami skundžiamą sprendimą, negali būti tenkinamas, nes priešingu atveju bus paneigtas laisvo tarybos nario mandato turinys. Atsakovo teigimu, šios bylos iškėlimas vertintinas kaip netinkamas, neteisėtas ir nesąžiningas pareiškėjo įgaliojimų tvarkos įgyvendinimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.1, 1.7 punktus, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1 punkte nustatytas savivaldybės tarybos komitetų sudėtis, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 2 punktu, pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo esmė yra ta, jog visoms nuomonėms turi būti atstovaujama proporcingai. Tai mažumos interesų apsaugos forma. Teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovo teiginį, kad į komitetus įtraukus tiek daugumos, tiek mažumos atstovus, jau yra išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos principas. Teismas laikė, kad proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas bus išlaikytas tik tuomet, kai komitetai bus formuojami laikantis santykio nustatyto pagal konkrečius savivaldybės tarybos daugumą ir mažumą sudarančių tarybos narių skaičius. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Tarybos daugumą sudaro 37 tarybos nariai, o Tarybos mažumą – 14 narių, iš viso Tarybą sudaro 51 tarybos narys. Teismas darė išvadą, kad komitetus formuojant laikantis santykio 37 prie 14 bus išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas.

Teismas nustatė, kad Ekonomikos ir finansų komitetas sudarytas iš 7 tarybos narių – 4 daugumos ir 3 mažumos atstovų, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, skaičiuojant pagal santykį 37 prie 14, jį turėtų sudaryti 5 daugumos ir 2 mažumos atstovai. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas sudarytas nesilaikant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Teismas nustatė, kad Paslaugų ir miesto ūkio komitetas sudarytas iš 8 Tarybos narių – 5 daugumos ir 3 mažumos atstovų, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, skaičiuojant pagal santykį 37 prie 14, jį turėtų sudaryti 6 daugumos ir 2 mažumos atstovai. Teismas darė išvadą, kad Tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komitetas sudarytas nesilaikant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Teismas konstatavo, kad Taryba nepagrįstai atsisakė patenkinti teisėtą Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimą svarstyti Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.1 bei 1.7 punktų (o esant poreikiui ir sprendimo viso 1 punkto) pakeitimo, suderinant juos su Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, klausimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2013 m. sausio 16 d. raštą Nr. A51-6283(3.3.2.3-EM4) pažymėjo, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetai patvirtinti laikantis Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, nustatančio, jog tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Nors pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pakeisti skundžiamo sprendimo 1 punkte nustatytas savivaldybės tarybos komitetų sudėtis, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto reikalavimo, teismas negalėjo jo tenkinti, kadangi toks reikalavimas keliamas į ateitį.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 72-75) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 1.1, 1.7 punktai bei įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės taryba pakeisti Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 1 punkte nustatytas savivaldybės tarybos komitetų sudėtis, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniu, pažymi, kad pagal Tarybos sprendimu patvirtintas Ekonomikos ir finansų komiteto bei Paslaugų ir miesto ūkio komiteto sudėtis kiekviename iš jų yra vienu opozicijai (mažumai) priskirtinu nariu daugiau nei turėtų būti pagal Vyriausybės atstovo ir skundžiamame teismo sprendime nurodytus proporcijų skaičiavimus. Atsakovo teigimu, tai yra išskirtinė situacija, kai daugumos atstovų komitetuose yra mažiau nei galėtų būti, tačiau tuo tik dar labiau užtikrinami, apsaugojami mažumos atstovų interesai, geriau atstovaujami gyventojų (rinkėjų) interesai.

Atsakovas daro išvadą, kad teismas skundžiamame sprendime formaliai taikė Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, nevertindamas faktinių bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo esmė – užtikrinti tinkamą mažumos atstovų dalyvavimą komitetų darbe ir galimybę realizuoti savo, kaip tarybos narių, įgaliojimus.

Šiam tikslui įgyvendinti įstatymų leidėjas numato, kad į komitetus turi būti įtraukiamas bent minimalus mažumos atstovų skaičius, siekiant užtikrinti būtent mažumos atstovų interesus. Atsakovas pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog minėto principo esmė apsaugoti mažumos interesus, tačiau neįvertino Tarybos sprendimo 1.1 ir 1.7 punktų mažumos interesų apsaugos prasme. Atsakovo manymu, teismas, nenustatęs mažumos atstovų interesų pažeidimo ir vien formaliai aiškindamas ir taikydamas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, ar formaliai taikant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą bus realiai įmanoma 14 mažumą sudarančių Tarybos narių paskirstyti į 8 komitetus taip, kad nebūtų pažeistas proporcinis daugumos ir mažumos atstovavimo principas visuose 8 Tarybos komitetuose. Atsakovas atkreipia dėmesį į Reglamento 32 straipsnį ir pažymi, kad tai, jog 2012 m. gruodžio 19 d. posėdžio metu Tarybos narių bendru sutarimu priimtas Tarybos sprendimas „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ įrodo, jog tiek daugumos, tiek ir mažumos atstovai sutiko būti atitinkamų komitetų nariais.

Atsakovo manymu, Vyriausybės atstovas neturėtų kištis į politinio pobūdžio klausimus ir įtakoti laisvo tarybos narių apsisprendimo dėl jų priklausomybės atitinkamam komitetui bei dalyvavimo komitetų darbe. Atsakovo manymu, prašymas panaikinti ginčijamo Tarybos sprendimo 1.1 ir 1.7 punktus bei pakeisti minėto sprendimo 1 punkte nustatytas Tarybos komitetų sudėtis, dėl kurių Tarybos nariai išreiškė savo valią, balsuodami posėdyje ir priimdami Tarybos sprendimą, negalėjo būti tenkinamas, siekiant nepaneigti laisvo tarybos nario mandato turinio.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nurodydamas, jog nebuvo pažeistas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas, nenurodo, kaip turėtų būti apskaičiuojama proporcinė dauguma ir mažuma. Apelianto nurodytas aplinkybes dėl to, ar būtų įmanoma 14 mažumą sudarančių tarybos narių paskirstyti į 8 komitetus, laiko nesvarbiomis. Pareiškėjas remiasi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi ir daro išvadą, kad savivaldybės taryba ne tik sudaro komitetus, bet ir nustato tiek pačių komitetų, tiek jų narių skaičių. Pareiškėjo manymu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas tarybai suteikia realias galimybes įgyvendinti proporcinio daugumos bei mažumos atstovavimo principą. Pareiškėjas pabrėžia, kad komitetų sudarymo taisyklės yra nustatytos Vietos savivaldos įstatyme, todėl jų privaloma laikytis. Pareiškėjo manymu, atsakovo teiginys, kad už ginčijamo sprendimo projektą balsavo visi Tarybos nariai – nepagrindžia šio sprendimo teisėtumo, nes sprendimo teisėtumas nustatomas jį vertinant atitikties aukštesnės galios teisės aktams aspektu, o ne pagal tai, kaip Tarybos nariai už jį balsavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės tarybos komitetų sudarymo, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Pareiškėjas, kurio poziciją pripažino teisiškai pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas, teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas bei Paslaugų ir miesto ūkio komitetas yra sudaryti pažeidžiant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas turėtų būti taikomas neformaliai, siekiant savivaldybės tarybos mažumos interesų užtikrinimo.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba.

Teisėjų kolegija, aiškindama Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, pažymi, kad jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus. Be to, šio principo retai kada gali būti laikomasi matematiškai tiksliai – tik tais atvejais, kai tarybos narių daugumos ir mažumos proporcija išreiškiama sveikuoju skaičiumi. Teisingam šios teisės normos taikymui svarbu, kad sudarant komitetus būtų iš esmės laikomasi šio principo, o nežymūs nukrypimai nuo matematinės proporcijos, ypač tarybos mažumos naudai, leistini.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtino Ekonomikos ir finansų komitetą iš septynių narių – trijų tarybos mažumos ir keturių tarybos daugumos atstovų; 1.7 punktu patvirtino Paslaugų ir miesto ūkio komitetą iš aštuonių narių – trijų tarybos mažumos ir penkių tarybos daugumos atstovų. Kadangi Taryboje 34 nariai sudaro daugumą, o 17 narių – mažumą, tai matematiškai taikant proporcinio atstovavimo principą Ekonomikos ir Finansų komitete turėjo būti 5,08 daugumos narių ir 1,92 mažumos narių, o Paslaugų ir miesto ūkio komitete – 5,8 daugumos ir 2,2 mažumos narių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant minėtus Tarybos komitetus nuo proporcinio atstovavimo principo nukrypta nežymiai, taigi principas iš esmės nėra pažeistas. Tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas neatkreipė tinkamo dėmesio, kad skundžiamas sprendimas Tarybos posėdyje buvo priimtas bendru sutarimu, šiuo klausimu nėra Tarybos narių ginčų bei nusiskundimų. Tai rodo, kad minėtų komitetų sudėtis ir daugumos bei mažumos proporcijos juose tenkina Tarybos narius, užtikrina jų teisę tinkamai dalyvauti Tarybos veikloje. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo pagrindo naudotis Savivaldybių administracinės veiklos priežiūros įstatyme numatytų instrumentų ir reikalauti kuo tikslesnio proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo laikymosi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, kurioje buvo sprendžiamas panašaus administracinio akto teisėtumas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, konstatavo, jog ši įstatymo norma nustato savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Teismas pažymėjo, kad šią įstatymo normą nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančią tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Taigi ši teisės norma taip pat nesudaro kliūčių tiek tarybos daugumos, tiek mažumos nariams būti keleto tarybos komitetų nariais ir tokiu būdu užtikrinti proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo laikymąsi.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-2674/2012 nėra tinkamas precedentas šiai administracinei bylai, kadangi nors abejose bylose taikytina ta pati teisė, tačiau bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos – administracinėje byloje Nr. A442-2674/2012 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sudarė Kaimo reikalų komitetą visiškai ignoruodama proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nežymiai pažeista tik matematinė šio principo išraiška. Be to, pažymėtina, kad ir administracinėje byloje Nr. A442-2674/2012 apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos sprendimo motyvus, nurodydamas, kad komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba, todėl nustatyti konkrečias komitetų sudėtis, kurios atitiktų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, paliktina atsakovo kompetencijai.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 1.1, 1.7 punktai bei Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigota pakeisti Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-945 1 punkte nustatytas savivaldybės tarybos komitetų sudėtis, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, ir šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas