AS-146-86-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-86/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00205-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2;

63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B., M. G. B., R. J. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. spalio 17 d. padavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–5), kuriame prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 53-19434, kuriuo A. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą po 150 000 Lt.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 49) pareiškėjo skundą priėmė.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (b. l. 148; administracinės bylos priedai), kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis papildomai nurodė J. Č. ir VĮ Registrų centrą bei papildomai prašė panaikinti visų patikslintame skunde paminėtų neteisėtų įsakymų dalis, kurios pažeidžia jo teises, taip pat prašė atlyginti jam 3 000 000 Lt turtinę bei 1 000 000 Lt neturtinę žalą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje (b. l. 150–151) konstatavo, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. pateiktas patikslintas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų: patikslintame skunde nenurodyti konkretūs skundžiami aktai, jų priėmimo data; prašydamas panaikinti neteisėtų įsakymų dalis pareiškėjas neįvardijo, kokia apimtimi prašo aktus panaikinti, t. y. patikslintame skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo; prašydamas įpareigoti atsakovą atlyginti žalą pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų prašomos atlyginti žalos dydžiui pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. spalio 10 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

Nustatęs, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartis pareiškėjui iki 2013 m. spalio 10 d. nebuvo įteikta, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi (b. l. 155) pratęsė pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo terminą iki 2013 m. lapkričio 5 d.

Pareiškėjas V. P. 2013 m. lapkričio 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko – žr. administracinės bylos priedus) pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:

1) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo patvirtinimo (Kėdainių r.)“ 2002 m. vasario 12 d. Nr. 02-06-534, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 02-06-4017 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“: pirmame punkte patvirtintą parengtą 2002 m. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimą ir papildymą ir jame suformuotas žemės sklypo ribas, kurios apima ginčijamą pareiškėjo naudojimui suteiktos sodybos žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) km., sklypo Nr. 233 projekto plane; antrame punkte nustatytą laisvą valstybinės žemės fondą pagal 1 priedą, kur eilės Nr. 5 (duomenys neskelbtini) km. vietovėje yra nurodytas Nr. 30 laisvos žemės fondo sklypo 22,5 ha, nes projekto papildymo plane 2002 m. vasario 12 d. ginčijamas sklypas pažymėtas melsvai, o tai reiškia, kad yra pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą, pervedant pareiškėjo ir kaimyno V. S. sodybas; trečiame punkte patvirtintus suprojektuotus lygiaverčius žemės sklypus iš laisvos valstybinės žemės fondo pagal 2 priedą, kur eilės Nr. 12 A. J. suprojektuojamas žemės sklypas 9,98 ha ploto, pažymėtas Nr. 233, kurio plane nematyti, bet tikėtina, kad buvo planuojama užgrobti abi sodybas; ketvirtu punktu nustatytą, kad patvirtintas projektas turi būti paženklintas vietoje pretendentų gauti žemę pageidaujamais terminais, nes negalėjo būti paženklintas pareiškėjo sodybą apimantis sklypas (duomenys neskelbtini) km., sklypo Nr. 233, nes jo dalis suteikta pareiškėjui teisiškai naudotis;

2) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kėdainių r.)“ 2003 m. kovo 27 d. Nr. 02-06-1977, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 02-06-4017 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“: pirmu punktu patvirtintą parengtą 2003 m. Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, kurios apima ginčijamą pareiškėjo naudojimui suteiktos sodybos žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) km., sklypo Nr. 233 projekto plane; antru punktu patvirtinta piliečių, kuriems suprojektuoti lygiaverčiai sklypai, sąrašą pagal 1 priedą, kurio eil. Nr. 20 A. J. (duomenys neskelbtini) km. suprojektuotas 4,08 ha ploto žemės sklypas Nr. 233, kurio dalis apima pareiškėjo sodybą; penktu punktu nustatytą, kad suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai turi būti paženklinti vietoje pretendentų gauti žemę pageidaujamais terminais;

3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 2000 m. lapkričio 15 d. Nr. 3979, kur teigiama, kad A. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,41 ha (vertė 6 849 Lt);

4) panaikinti Kauno apskrities Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) km. A. J. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą, sklypo Nr. 233, plotas – 4,08 ha, paruoštą projekto autorės D. B. 2003 m. gegužės 5 d., ir žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą, paruoštą 2003 m. gegužės 5 d. D. B.;

5) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką) atkūrimo Kėdainių r.“ 2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 02-06-8301, kur 1 punktu atkuriamos nuosavybės teisės į žemę (mišką) ir suteikiama bei perduodama neatlygintinai nuosavybėn sklypus pagal priedą, kurio sąraše eil. Nr. 40 suteikiamas, perduodamas neatlygintinai nuosavybėn pažymėtas Nr. 233 (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. A. J. žemės ūkio paskirties 4,08 ha žemės sklypas;

6) panaikinti Kauno apskrities 2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 53-19434 sprendimo dalį, kurioje Kauno apskrities viršininko administracija nusprendžia atkurti nuosavybės teises A. J., nekilnojamojo turto dalį 7,76 ha žemės, kur 1.2 punktu perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 4,08 ha žemės sklypą (vertė 6 849 Lt), esantį Kauno apskrityje, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km.;

7) panaikinus paminėtų įsakymo ir sprendimo dalis, įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, panaikinant žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., įregistravimą bei panaikinant 4,08 ha žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje;

8) įpareigoti atsakovą atlyginti 1 500 000 Lt turtinę ir 1 500 000 Lt moralinę žalą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi (b. l. 158–161): 1) atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo dalį dėl Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-06-534, 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvados, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus; 2) pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą po 1 000 000 Lt pripažino nepaduota.

ABTĮ 33 straipsnis nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 02-06-534 nagrinėjamojoje administracinėje byloje yra pateiktas paties pareiškėjo kartu su skundu teismui 2011 m. spalio 17 d. (b. 1. 32–34), todėl sprendė, jog terminas skundui paduoti vėliausiai skaičiuotinas nuo šios datos ir baigėsi 2011 m. lapkričio 17 d.

Teismas taip pat nustatė, kad išsamūs duomenys apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 02-06-1977 (nurodant šį aktą priėmusią instituciją, akto priėmimo datą, numerį ir esmę) nurodyti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktame atsiliepime į skundą (b. 1. 52–54), pats įsakymas pateiktas teismui atsiųstoje A. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kuri teisme gauta 2011 m. lapkričio 14 d. (b. 1. 58). Šioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra pateikti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvada, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas, 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti dėl nurodytų aktų skaičiuotinas vėliausiai nuo 2011 m. lapkričio 14 d. ir baigėsi 2011 m. gruodžio 14 d. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo byla kartu su nagrinėjama administracine byla buvo prijungta apžiūrai prie Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-148-283/2012, kuri buvo išnagrinėta 2012 m. liepos 11 d. Taip pat visi pareiškėjo ginčijami aktai yra pateikti ir baudžiamosios bylos Nr. 66-1-901-11 medžiagoje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir su kuria pareiškėjas susipažino bei gavo byloje esančių dokumentų kopijas 2011 m. gruodžio 13 d. (baudžiamoji byla, II t., b. 1. 83).

Teismas pabrėžė, kad su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, ginčydamas nurodytus aktus, pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 23 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti. Termino atnaujinti pareiškėjas neprašė. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuris nustato, kad teismas atsisako priimti skundą, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas jo atnaujinti neprašo, teismas atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 02-06-534, 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvadą, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą ir 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Be to, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas vertino, jog pareiškėjo patikslintu skundu ginčijami žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas bei 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra tarpiniai dokumentai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo procese, jie savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Remdamasis padaryta išvada, pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo dalį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso bei 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo atsisakė priimti taip pat ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė VĮ Registrų centro Kauno filialą, tačiau konkretaus reikalavimo jam nesuformulavo, nurodydamas, jog tikslinga būtų įpareigoti šią instituciją ištaisyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (7 reikalavimas). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis administracinius ginčus apibrėžia kaip asmenų konfliktus su viešojo administravimo subjektais. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skunde ir su juo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo būtų kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų ištaisymo, t. y. duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šią instituciją, prašydamas tokius veiksmus atlikti, o VĮ Registrų centro Kauno filialas tokius veiksmus būtų atsisakęs atlikti. Todėl teismas reikalavimą dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Reikalavimai panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 53-19434 bei įpareigoti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą po 150 000 Lt buvo priimti teismo žinion 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. 1. 49), todėl teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių reikalavimų nepasisakė. Kartu teismas pastebėjo, jog prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas kiekviename skunde nurodo vis kitokį žalos dydį, t. y. pirminiame skunde jis prašė priteisti po 150 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 2013 m. rugsėjo 23 d. patikslintame skunde turtinės žalos dydį padidino iki 3 000 000 Lt, neturtinės žalos – iki 1 000 000 Lt, o teikdamas 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintą skundą, žalos dydį nurodė po 1 500 000 Lt. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos atlyginti žalos dydį. Pareiškėjas šio įpareigojimo neįvykdė, nenurodė jokių duomenų, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti žalos dydį. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo dalį dėl įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą po 1 000 000 Lt laikė nepaduota.

III. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu (b. l. 165) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo patikslintą skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ginčijamiems aktams skųsti, ir pažymi, jog teismas, nustatydamas jam terminus patikslinto skundo trūkumams pašalinti, praleisto apskundimo termino klausimo nekėlė ir šio trūkumo pareiškėjui nenurodė kaip šalintino. Pareiškėjo nuomone, jis įvykdė teismo nutartyje nurodytus reikalavimus dėl patikslinto skundo trūkumų pašalinimo, be kita ko, nurodė, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, pateikė duomenis ir įrodymus. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo patikslintame skunde neprašė priteisti teismo minimų turtinės ir neturtinės žalos sumų – po 1 000 000 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su 2011 m. spalio 17 d. skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 53-19434, kuriuo A. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, be kita ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,08 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskr., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., ir priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 150 000 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo 2011 m. spalio 17 d. paduotas skundas buvo priimtas nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuris neatitiko ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė, o 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui terminą pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

2013 m. lapkričio 8 d. teisme buvo gautas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintas skundas, kuriame jis iš esmės pareiškė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 02-06-534 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo patvirtinimo (Kėdainių r.)“, Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02-06-1977 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kėdainių r.)“ dalį, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3979, 2003 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime A. J. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą (sklypo Nr. 233, plotas – 4,08 ha), 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-06-8301 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką) atkūrimo (Kėdainių r.)“ dalį, Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 53-19434 dalį; 2) panaikinus paminėtų administracinių aktų dalis, įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, panaikinant žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., įregistravimą bei panaikinant 4,08 ha žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje; 3) priteisti iš atsakovo 1 500 000 Lt turtinės ir 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skundžiama 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo dalį dėl Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-06-534, 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvados, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus, o pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (po 1 000 000 Lt) pripažino nepaduota.

Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodyta teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo patikslintą skundą.

Iš pareiškėjo paduoto administraciniam teismui pirminio 2011 m. spalio 17 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo metu A. J. (mirusi) suformuoto 4,08 ha ploto žemės sklypo Kauno apskr., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., ribomis, teigdamas, kad ginčo žemės sklypas apima pareiškėjui suteiktą 1,0 ha ploto žemės sklypą asmeninio ūkio naudojimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, susijusiomis su momento, kai pareiškėjas, sąžiningai naudodamasis savo teisėmis ir būdamas apdairus bei rūpestingai, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamų administracinių aktų (Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-06-534, 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvados, 2003 m. gegužės 5 d. abriso ir 2003 m. gegužės 5 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto) priėmimą ir jų turinį, nustatymu. Ypač akcentuotina, kad dalis ginčijamų dokumentų (Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 02-06-534, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 02-06-8301, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pateikti į administracinę bylą paties pareiškėjo kartu su jo pirminiu skundu dar 2011 m. spalio 17 d. (b. l. 26–28, 32–35, 37–40), be to, visi pareiškėjo ginčijami dokumentai yra A.

J. nuosavybės teisės atkūrimo byloje, kuri buvo pateikta prijungimui prie administracinės bylos 2011 m. lapkričio 14 d. (b. 1. 58). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog apie Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 02-06-534 pareiškėjas vėliausiai galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. spalio 17 d. (kai padavė skundą teismui), o apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvadą, 2003 m. gegužės 5 d.

žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą ir 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pareiškėjas vėliausiai galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. lapkričio 14 d. (kai teisme buvo gauta nuosavybės teisės atkūrimo byla). Be to, pareiškėjo ginčijami aktai yra pateikti ir baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria pareiškėjas susipažino bei gavo byloje esančių dokumentų kopijas 2011 m. gruodžio 13 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl paminėtų viešojo administravimo subjektų priimtų formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui aktų teisėtumo kreipėsi į administracinį teismą tik 2013 m. rugsėjo 23 d., teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad ABTĮ 34 straipsnio nuostatų prasme, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą (nurodant šiame prašyme termino praleidimo priežastis ir pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus) yra teisiškai privaloma sąlyga sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui paduoti neprašė, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintą skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuris numato atsisakymo priimti skundą pagrindą, kai teismas nustato, jog yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu sutinka ir vertina, kad jis yra pagrįstas nagrinėjamu atveju teismo nustatytomis aplinkybėmis ir ABTĮ įtvirtintų procesinių teisės normų tinkamu aiškinimu bei taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad net savo atskirajame skunde ginčydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ginčijamiems aktams skųsti, ir neprašo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo atsisakymui skundžiamoje nutartyje pakartotinai svarstyti pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 53-19434 priėmimo klausimą, nes šis reikalavimas jau buvo priimtas nagrinėjimui teisme 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. 1. 49).

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai sprendė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, panaikinant žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., įregistravimą bei panaikinant 4,08 ha žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje. Teismas šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu), motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo skunde ir su juo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo būtų kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų ištaisymo, t. y. kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šią instituciją, prašydamas tokius veiksmus atlikti, o VĮ Registrų centro Kauno filialas būtų atsisakęs tai padaryti.

Vertinant paminėto pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus pobūdį, būtina atsižvelgti į tai, kad šis reikalavimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas patenkintų kitus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus ir panaikintų administracinius aktus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas apie žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., įregistravimą ir pažymėtos 4,08 ha žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje. Dėl nurodytos aplinkybės konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus yra išvestinis iš kitų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriuos buvo atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestinius reikalavimus taip pat atsisakytina priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-558/2004). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atsisakytina priimti tuo pačiu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu skundo atsisakymo pagrindu, kaip ir pagrindinius pareiškėjo reikalavimus dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo. Kartu pažymėtina, kad net pats pareiškėjas savo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintame skunde aptariamą reikalavimą VĮ Registrų centro Kauno filialui suformulavo kaip išvestinį, prašydamas tenkinti šį reikalavimą po to, kai bus panaikinti pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai.

Skundžiama 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas taip pat laikė nepaduotu pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos atlyginti žalos dydį. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintame skunde šio įpareigojimo neįvykdė, nenurodė jokių duomenų, kuo pasireiškė jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti žalos dydį, todėl ši skundo dalis laikytina nepaduota.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką – t. y. pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – t. y. aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo aišku, kad pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų ir priimtų aktų patirtą 1 500 000 Lt turtinę ir 1 500 000 Lt neturtinę žalą, skundo 8-o lapo paskutinėje dėstomosios dalies pastraipoje pareiškėjas nurodo, kaip pasireiškė prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad savo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslintame skunde pareiškėjas pateikė teismui minimalią reikalavimui dėl žalos atlyginimo nagrinėti teisme būtiną informaciją. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, gali, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pakartotinai siūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, remiantis ABTĮ 53, 57, 82 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas viso administracinio teismo proceso metu iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimų pagrįstumą.

Remiantis nurodytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino nepaduotu pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo reikalavimą dėl 1 500 000 Lt turtinės ir 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas neteisingas reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydis – 1 000 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, nurodytoje dalyje teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl 1 500 000 Lt turtinės ir 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytų motyvų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis turi būti pakeista. Toje dalyje, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. patikslinto skundo dalį (dėl Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-06-534, 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02-06-1977, 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-06-8301, 2000 m. lapkričio 15 d. išvados, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, 2003 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus) nutartis laikytina iš esmės teisėta ir pagrįsta ir paliktina galioti, iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo motyvus, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus argumentus. Skundžiamos nutarties dalis, kurioje teismas laikė nepaduotu pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl 1 500 000 Lt turtinės ir 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, naikintina, ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį iš dalies. Panaikinti nutarties dalį, kurioje teismas laikė nepaduotu pareiškėjo V. P. patikslinto skundo reikalavimą dėl 1 500 000 Lt turtinės ir 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti šio reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį palikti galioti, iš dalies pakeičiant atsisakymo priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį motyvus ir teisinį pagrindą, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus argumentus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas