AS-272-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-272-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05427-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. B. (S. S. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. B. 2014 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo per 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) nepriemoką – 9 569,28 Lt ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. S. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu tam, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Kartu su skundu pateikta medžiaga patvirtina, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta už 2010 m. sausio mėn., vadinasi, būtent 2010 m. sausio mėn. pareiškėjas sužinojo apie pensijos sumažinimą. Pirmą kartą į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012 m. gruodžio 27 d. (administracinė byla Nr. I-1865-484/2013). Teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu jo skundo dalis dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo atmesta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Antrą kartą į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. gruodžio mėnesį dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., kartu prašydamas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo, tai yra naujais motyvais, tačiau jau pasibaigus nustatytam 3 metų terminui kreiptis į teismą. Pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą visais motyvais, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovo valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių, priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-355/2014).

III. Pareiškėjas S. S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad terminas pareikšti reikalavimui priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2013 m., nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakyti priimti jo skundą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios per 2010–2013 m. laikotarpį valstybinę pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1865-484/2013 pagal pareiškėjo S. S. B. skundą atsakovams Ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, kurioje vyko ginčas dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies grąžinimo. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinę bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1469/2013).

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę aplinkybę, kad 2014 m. gruodžio 17 d. paduotame skunde S. S. B. pareiškė iš dalies tapatų reikalavimą, kuris yra išnagrinėtas 2013 m. liepos 3 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį keičia ir S. S. B. skundą tiek, kiek juo prašoma priteisti valstybinės pensijos skirtumą, negautą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ribojimų taikymo 2010–2012 m., atsisako priimti vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Konstatavęs tai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo keliamo ginčo už 2013 m.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, kurio galiojimas buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Tikrinamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog apie Laikinojo įstatymo taikymo pratęsimą pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas pareiškėjas galėjo sužinoti tik priėmus atitinkamą įstatymo pakeitimą ir remiantis juo viešojo administravimo institucijai išmokėjus pirmą sumažintą valstybinę pensiją. Tai reiškia, jog pareiškėjas apie valstybinės pensijos sumažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs šiuo (nauju) pagrindu apribotą valstybinę pensiją už 2013 m. sausio mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo 2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. gruodžio 17 d. dar nebuvo pasibaigęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje Nr. AS143-847/2014, 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą dėl 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo ir jo skundą atsisakyta priimti, ir šia apimtimi S. S. B. skundo priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. B. skundo reikalavimą priteisti 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį pakeisti ir pareiškėjo S. S. B. skundą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas