AS-662-1125-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1125/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04066-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės įsakymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V., laikinai einančios viršininko pareigas, 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. 1PL-259 2 punktą, kuriuo pareiškėjo pareigų atlikimo vieta pakeista iš Šiaulių oro uosto posto į Radviliškio geležinkelio postą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti A. S. skundą ir išaiškino A. S. teisę ginčo klausimais pateikti skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra Klaipėdos teritorinės muitinės buveinė.

Teismas nurodė, jog skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Nurodė ABTĮ 35 straipsnį ir pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės buveinė yra S. Nėries g. 4, Klaipėdoje, t. y. patenka į Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti pareiškėjo skundą kaip teismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 35 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu ir jo 2 dalies 4 punktu bei nurodo, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundžia Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 1PL-259. Nors šį įsakymą priėmė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja A. V., laikinai atliekanti viršininko funkcijas, ji veikė ne savo ir ne Klaipėdos teritorinės muitinės vardu, bet buvo įgaliota Muitinės departamento generalinio direktoriaus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotinis veikia įgaliotojo vardu. Įgaliojimas nekeičia ir negali pakeisti teisinio santykio šalių ir jų teisinės padėties. Tokiu būdu įgaliotasis asmuo (įgaliotinis, kuris šiuo atveju yra Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja A. V.) tik atlieka aukštesnio pareigūno jai pavestas funkcijas, tačiau negali prisiimti ir neįgyja aukštesnio pareigūno – įgaliotojo (šiuo atveju Muitinės departamento generalinio direktoriaus) – teisių, pareigų ir atsakomybės. Muitinės departamento generalinis direktorius 2012 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. 1B-2 „Dėl įgaliojimų priimti sprendimus personalo valdymo klausimais suteikimo“ įgaliojo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teritorinių muitinių viršininkus ir Muitinės kriminalinės tarnybos direktorių priimti sprendimus jų vadovaujamų muitinės įstaigų pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atžvilgiu, susijusius su personalo valdymu. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas arba muitinės įstaigos vadovas priima sprendimą personalo valdymo klausimu, šis sprendimas įforminamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, jeigu teisės aktai nustato, kad toks Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas yra įforminamas įsakymu.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja A. V., laikinai atliekanti viršininko funkcijas, veikdama pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliojimą, veikė ne teritorinės muitinės vardu, bet Muitinės departamento ir jo generalinio direktoriaus vardu. Skundžiamas yra Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas, o šio viešojo administravimo subjekto buveinės vieta yra Vilniuje, A. Jakšto g. 1, be to, tokiu atveju atsakovas yra centrinė institucija, su kuria susiję ginčai yra teismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi jis turi būti paduodamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas siekia apskųsti 2014 m. įsakymą Nr. 1PL-259 „Dėl pareigų atlikimo vietos pakeitimo“, įformintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, kurį priėmė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja, laikinai einanti viršininko funkcijas, įgaliota generalinio direktoriaus, A. V..

ABTĮ 35 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtimi laikytinas ABTĮ 19 straipsnis, nustatantis papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildomai (išimtinei) Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai priskirta nagrinėti tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos. Pastebėtina, kad išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija siejama ne su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, o veiklos teritorija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad sisteminis, loginis, teleologinis ABTĮ nuostatų, tame tarpe ir 19 straipsnio 1 dalies bei 35 straipsnio, aiškinimas suponuoja, kad kai vykdydamas tam tikroje teritorijoje jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ginčijamą sprendimą priėmė atitinkamos įstaigos teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūnas, ginčas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra tas teritorinis padalinys. Priešingu atveju būtų akivaizdžiai iškreiptas bylų paskirstymas tarp apygardos administracinių teismų, apsunkinta suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą, nes kiekvieną kartą, kai būtų skundžiamas atitinkamos įstaigos, kurios kaip juridinio asmens buveinė būtų Vilniuje, teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūno sprendimas, byla būtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-392/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. įsakymas Nr. 1PL-259 „Dėl pareigų atlikimo vietos pakeitimo“, kurį, kaip matyti, priėmė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja, laikinai einanti viršininko funkcijas, įgaliota generalinio direktoriaus, t. y. norimas apskųsti įsakymas priimtas Muitinės departamento teritorinio padalinio vadovo, ginčas dėl šio akto panaikinimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio jurisdikcijoje yra Klaipėdos teritorinė muitinė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, norimą apskųsti įsakymą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja, laikinai atliekanti viršininko funkcijas, įgaliota generalinio direktoriaus, priėmė vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1B-785 „Dėl muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklių 6 punktu. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, jog muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama teritorinės muitinės viršininko įsakymu, o 15 punkte įtvirtinta, jog už muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos keitimą pagal nustatytus kriterijus atsako teritorinės muitinės viršininkas, kas tik patvirtina, jog už muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymą ir keitimą yra atsakingas teritorinės muitinės viršininkas, t. y. šiuo atveju Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas.

Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnyje nustatyta, jog Muitinės departamento generalinis direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą (1 d.) ir Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę įgalioti atlikti šio Statuto jam pavestas funkcijas <..> ir (arba) priimti kitus sprendimus personalo valdymo klausimais Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją arba atitinkamos muitinės įstaigos vadovą; jeigu Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas arba muitinės įstaigos vadovas priima sprendimą personalo valdymo klausimu, šis sprendimas įforminamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, jeigu teisės aktai nustato, kad toks Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas yra įforminamas įsakymu (2 d.). Iš minėtos normos matyti, jog muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos pakeitimas nėra išimtinė Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencija, o klausimas, numatytas Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 2 dalyje ir priklausantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencijai, t. y. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūno priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų, nagrinėjamoje byloje norimu apskųsti įsakymu nebuvo sprendžiamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė