eAS-433-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-433-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03292-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 58; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybės įmonei Registrų centras, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, J. Š., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos P. S. (toliau – ir pareiškėja) atstovas (advokatas) V. P. 2014 m. gruodžio 30 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 6–8), kuriuo prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Šiaulių filialo (toliau – ir atsakovas, Šiaulių filialas) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (duomenys neskelbtini)„Dėl klaidos ištaisymo“ (b. l. 11) (toliau – ir Sprendimas), VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ (b. l. 10), įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą padaryti pakeitimus buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro registre pagal realią faktinę situaciją. Su skundu taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 2–3).

Prašyme nurodyta, jog P. S. 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Šiaulių filialą su prašymu ištaisyti techninę klaidą kadastrinių matavimų byloje ir padaryti pakeitimus buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro registre pagal realią faktinę situaciją. Šiaulių filialas pateikė pareiškėjai sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad įrašai nekilnojamojo turto registre atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie padaryti, ir keisti ar tikslinti juos nėra pagrindo. VĮ Registrų centras 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) paliko galioti Šiaulių filialo sprendimą (duomenys neskelbtini) 4 ir nurodė, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenys gali būti keičiami pagal notariškai patvirtintą butų savininkų sandorį arba teismine tvarka. Taip pat nurodė, kad sprendimas yra vertintinas kaip individualus administracinis aktas, kuris per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į šią sprendimo nuorodą skundas 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundą atsisakė priimti išaiškindamas, kad skundas turi būti pateikiamas pagal Šiaulių filialo buveinės priskyrimą atitinkamam administraciniam teismui. Teigė, kad 30 dienų terminas skundui Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikti praleistas dėl pateisinamų priežasčių bei prašė terminą skundui paduoti atnaujinti.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 24–25) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nors pareiškėja nepateikia įrodymų kada yra gavusi ginčijamus sprendimus, tačiau iš prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti darytina išvada, kad 30 dienų terminas apskųsti aukščiau nurodytus sprendimus yra praleistas. Pareiškėja savo interesus gynė per atstovą (advokatą), todėl advokatui turėjo būti žinomas ginčo teritorinis teismingumo principas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, bei teismų praktika šiuo klausimu. Pareiškėja galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises, laiku pateikdama skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Prašyme nurodyta priežastis, kad skundas buvo pateiktas atsižvelgiant į VĮ Registrų centras 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) nuorodą yra subjektyvi ir neturėtų būti pripažinta pakankamai svarbia skundo padavimo terminui atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 23) nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodytos buto techninėje dokumentacijoje esamos klaidos iš tikrųjų egzistuoja, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 33–38) pareiškėjos P. S. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir termino neatnaujino.

Nurodė, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Rėmėsi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per vieną mėnesį nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos ar per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo kreipėsi į teismą su skundu. Paaiškino, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.

Iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad Šiaulių filialas 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovas (advokatas) V. P. 2014 m. spalio 10 d. pateikė skundą VĮ Registrų centrui, kuris 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis dėl minėtų sprendimų panaikinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė atsisakyti priimti nurodęs, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Šiaulių filialo sprendimas, todėl skundas turi būti pateikiamas pagal Šiaulių filialo buveinės priskyrimą atitinkamam administraciniam teismui, t. y. Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjos atstovas (advokatas) skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. Taigi, pareiškėja skundą teismui pateikė praleidusi dvidešimties dienų terminą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Atitinkamai, tuo iš dalies gali būti paaiškinama įstatymo leidėjo pozicija numatyti, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti tik tuo atveju, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012). Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju vienintelė termino skundui paduoti priežastis – VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 12 d. sprendime (duomenys neskelbtini) nurodyta neteisinga šio sprendimo apskundimo tvarka. Šiuo aspektu pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po nepagrįstai ilgo laiko tarpo. Atitinkamai, kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises, kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1063/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su pareiškėjos atstovo (advokato) argumentu, kad VĮ Registrų centro sprendime nurodyta apskundimo tvarka suklaidino, dėl ko skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjai atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Teismų praktikoje laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-799-13).

Tai, jog advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o po nutarties atsisakyti priimti skundą gavimo (pagal LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą advokatui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 18 d.) tik 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, negali būti pripažįstama svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas, grįsdamas praleistą terminą skundui pateikti, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu) iki 2014 m. gruodžio 30 d., kai skundas buvo pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Taip pat teismas nurodė, jog skundo parengimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui nereikalavo papildomo laiko ar pastangų, kadangi, įvertinus pateiktus dokumentus, matyti, jog tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikti identiški skundai, pakeičiant tik teismo, kuriam teikiamas skundas, pavadinimą. Taigi, prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodyta termino praleidimo priežastis – klaidingai VĮ Registrų centro sprendime nurodyta apskundimo tvarka, galėtų būti pripažinta objektyvia termino praleidimo priežastimi, tačiau pareiškėjos (jos atstovo) elgesys (neveikimas) nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais veiksniais ar aplinkybėmis, tai negali būti laikoma išskirtine, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas termino skundui pateikti dėl sprendimų panaikinimo neatnaujino.

Neatnaujinęs termino bei atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti sprendimus, pareiškėjos P. S. skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovas, pateikdamas skundą Šiaulių apygardos teismui, pateikė 2014 m. gruodžio 11 d. „Perlo paslaugos“ kvitą, įrodantį, jog pareiškėja sumokėjo 75 Lt žyminio mokesčio, bei į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria nutarta žyminį mokestį pagal šį kvitą grąžinti pareiškėjai, teismas šia nutartimi žyminio mokesčio grąžinimo nebesprendė.

II. Pareiškėja P. S. atskiruoju skundu (b. l. 40–43) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme. Teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuri visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, apima ir teisę į nepriklausomo ir nešališko teismo atliekamą viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų patikrą.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti jo teisės į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS26-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. ABTĮ 6 straipsnyje nurodoma, kad teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, teisminės valdžios paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. visomis priemonėmis siekti jo įgyvendinimo. Administraciniams teismams esant vienai iš nacionalinių asmens teisių gynimo institucijų, jiems tenka itin didelė atsakomybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą sprendžiant administracinius ginčus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-793/2011). Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-773/2007 pažymėjo, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas.

Individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.). Analogiška individualaus administracinio akto sąvoka pateikta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. (VAĮ 8 str. 2 d.) Administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija VAĮ nustatyta tvarka yra įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Viešojo administravimo subjektams yra keliami žymiai aukštesni reikalavimai, nei subjektams kurių atžvilgiu yra taikomas viešasis administravimas.

Mano, kad VĮ Registrų centras 2014 m. lapkričio 12 d. sprendime (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodęs šio sprendimo apskundimo teisę apribojo pareiškėjos teisę skųsti šį sprendimą. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį advokatas gavo 2014 m. gruodžio 19 d., nutarties apskundimo terminas 7 dienos, ji turėjo įsiteisėti 2014 m. gruodžio 25 d., t. y. šventinė diena, todėl paskutinė skundo padavimo diena yra pirmoji darbo diena po šventinės (ar ne darbo) dienos. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d., todėl šią dieną iš karto ir buvo pateiktas skundas ir prašymas atnaujinti terminą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė 2015 m. sausio 30 d. prašymą „Dėl naujų įrodymų pateikimo“, kuriame paaiškina, jog norėdama ištaisyti klaidas buto techninėje dokumentacijoje 2015 m. sausio 16 d. su prašymu kreipėsi į notarą V. Ž. dėl notarinio sandorio patvirtinimo. Notaras atsakė, kad pareiškėjos ir V. Š. pageidavimu gali patvirtinti butų mainų sandorį, tačiau bet kokius butų duomenų pakeitimus gali atlikti tik VĮ Registrų centras. Šis notaro raštas patvirtina, kad klaidų taisymus buto techninėje dokumentacijoje gali atlikti tik VĮ Registrų centras, kuris kategoriškai atsisako tai daryti be teismo sprendimo. Neatnaujinus termino paduoti skundą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo, būtų nepagrįstai apribota jos nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog prašymas prijungti prie bylos notaro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiamas tik 2015 m. sausio 30 d., nes minėtas raštas gautas tik 2015 m. sausio 27 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 23) nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodytos buto techninėje dokumentacijoje esamos klaidos iš tikrųjų egzistuoja, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Šiaulių filialo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą padaryti pakeitimus buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro registre pagal realią faktinę situaciją.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamame 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodyta, kad šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui – VĮ Registrų centrui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjos atstovas (advokatas) 2014 m. spalio 10 d. pateikė skundą VĮ Registrų centrui, kuris 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad jis per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis dėl minėtų sprendimų panaikinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė atsisakyti priimti nurodęs, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Sprendimas, todėl skundas turi būti pateikiamas pagal Šiaulių filialo buveinės priskyrimą atitinkamam administraciniam teismui, t. y. Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjos atstovas (advokatas) skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. Taigi, iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog terminas skundui dėl Sprendimo yra akivaizdžiai praleistas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo praleidimo terminą grindžia tuo, jog VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 12 d. sprendime (duomenys neskelbtini) nurodyta neteisinga šio sprendimo apskundimo tvarka.

VAĮ 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VĮ Registrų centro sprendime nurodyta apskundimo tvarka suklaidino pareiškėją, dėl ko skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir skundo pateikimo terminas buvo praleistas. Kita vertus, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo.

Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjai atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-361/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti atmetė tuo pagrindu, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o po nutarties atsisakyti priimti skundą gavimo (pagal LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą advokatui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 18 d.) tik 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, negali būti pripažįstama svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

Nurodė, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises.

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis advokatui buvo pateikta ne 2014 m. lapkričio 18 d., o 2014 m. gruodžio 19 d., nutarties apskundimo terminas buvo 7 dienos, ji turėjo įsiteisėti 2014 m. gruodžio 25 d., t. y. šventinė diena, todėl paskutinė skundo padavimo diena yra pirmoji darbo diena po šventinės (ar ne darbo) dienos. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d., todėl šią dieną buvo pateiktas skundas ir prašymas atnaujinti terminą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis advokatui buvo pateikta 2014 m. gruodžio 19 d. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. Pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo dieną.

Pirmosios instancijos teismas savo nutartį netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą grindė iš esmės tuo, jog pareiškėjos atstovas, grįsdamas praleistą terminą skundui pateikti, iš esmės nenurodė apie aplinkybes, trukdžiusias kreiptis į teismą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 18 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu) iki 2014 m. gruodžio 30 d., kai skundas buvo pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra priimta 2014 m. lapkričio 18 d. Kaip minėta, nutartis pareiškėjos atstovui (advokatui) buvo pateikta 2014 m. gruodžio 19 d. Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 30 d., t. y. po vienuolikos dienų. Pažymėtina, jog į šį terminą patenka penkios šventinės (ar ne darbo) dienos. Vadinasi, terminas kreiptis į teismą praleistas nežymiai, t. y. 6 dienas. Teisėjų kolegija, spręsdama termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, pabrėžia, kad aplinkybė, jog iš esmės terminas praleistas nežymiai, šiuo atveju yra reikšminga. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste, galimai būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014, 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjos atskirąjį skundą – atnaujina skundo padavimo terminą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos P. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai P. S. skundo padavimo terminą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė