AS-556-1123-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1123/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03676-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundą, teisme gautą 2014 m. rugpjūčio 4 d., kuriame jis prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.25-08)-328-18917. Be to, teismas minėta nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, t. y. iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje, sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismas atmetė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą atsakovo sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917.

2014 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą atsakovo sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917.

Pareiškėjas prašymą sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą atsakovo sprendimą iš esmės grindė savo finansine padėtimi. Pareiškėjas nurodė, kad, vykdant išieškojimą pagal ginčijamą sprendimą, pareiškėjui kyla neigiamos pasekmės, nes jis nebegali užtikrinti kreditavimo sutarčių ir jos vienašališkai gali būti nutrauktos, prie jų bus priskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Pareiškėjas pabrėžė, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičius antstolės nurodytą sumą (apie 1 100 Lt), likusios išmokėtinos pajamų dalies neužtektų padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus ir patenkinti būtiniausius poreikius. Atkreipė dėmesį, kad kiekvieną mėnesį įsipareigojimai kreditoriui pagal 2012 ir 2013 m. sudarytas paskolos sutartis sudaro 1 969 Lt. Pareiškėjas, pagrįsdamas argumentus apie gaunamas pajamas, prie prašymo pridėjo pažymą apie iš VšĮ „Gargždų švara“ gaunamą darbo užmokestį, kuris kas mėnesį sudaro apie 2 300 Lt. Nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio dirba UAB „Girkalių statyba“ direktoriumi ir šios pajamos kas mėnesį sudarys apie 220 Lt. Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymų matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Paaiškino, kad 2009 m. birželio mėnesį už 300 000 Lt pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą ir gautą sumą lygiomis dalimis pasidalijo su buvusia sutuoktine A. M., nes turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį, kad minėtos pajamos panaudojamos paskolų grąžinimui bei buvusios neįgalios sutuoktinės gydymui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą atsakovo sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:

1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;

2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;

3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodė išieškoti iš pareiškėjo 169 163,03 Lt sumą. Antstolė A. R. Ž., vykdydama minėtą sprendimą, priėmė 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo VšĮ „Gargždų švara“ įpareigojo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų išieškoti 169 163,03 Lt skolos ir 8 302,23 Lt vykdymo išlaidų sumą. Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra ne tam tikrų neigiamų pasekmių išvengimas, o teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodomų finansinių sunkumų grėsmė ar atsiradimas savaime nelemia būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo ar jo esminio apsunkinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo prašyme yra prieštaravimų, susijusių su pajamomis, iš kurių yra mokamas įsiskolinimas kreditoriui, t. y. iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas disponuoja ne tik iš darbo užmokesčio gaunamomis pajamomis, tačiau ir pardavus nekilnojamąjį turtą 2009 m. gautomis pajamomis (150 000 Lt). Tinkamas paskolos sutarčių vykdymas negali būti vertinamas kaip svarbesnis negu ginčijamame sprendime nurodyto įsiskolinimo išieškojimas. Pareiškėjo argumentas apie turimas išlaidas buvusios neįgalios sutuoktinės gydymui nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, be to, byloje nėra duomenų apie teisinį tokios pagalbos teikimo pagrindą.

Priešingai, tai rodo, kad pareiškėjas turi finansinių resursų padengti turimus įsipareigojimus pagal ginčijamą sprendimą. Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti galimi skolos išieškojimo turtinio pobūdžio neigiami padariniai šiuo atveju nepagrindžia būtinybės užtikrinti reikalavimą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Todėl prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal atsakovo priimtą ginčijamą sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tinkamai pagrindė pateiktais teismui įrodymais, iš kurių yra akivaizdžiai matyti, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų net negalimas. Pagal apskųstą sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917, yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šiuo metu pareiškėjo darbovietei yra pateiktas antstolės patvarkymas, kuriuo iš pareiškėjo yra nurodyta išskaičiuoti 169 163,03 Lt pagal ginčijamą sprendimą ir 8 302,23 Lt vykdymo išlaidų (viso 177 465,26 Lt).

Pažymi, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 17 d. yra paėmęs 35 000 Lt paskolą ir sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kiekvieną mėnesį privalo sumokėti kredito įstaigai 897 Lt, o 2013 m. balandžio 18 d. yra paėmęs 23 000 Lt paskolą ir sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kiekvieną mėnesį turi mokėti kredito įstaigai 10 752 Lt. Pareiškėjas kilnojamo bei nekilnojamojo turto šiuo metu neturi. Santaupų pareiškėjas taip pat neturi, kadangi turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su namu ir kt.

ūkiniais pastatais) pareiškėjas yra pardavęs 2009 m. Minėtas turtas priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams, turtas buvo parduotas už 300 000 Lt, o iš jo gautos pajamos buvo padalintos per pusę ir panaudojamos paskolų gražinimams bei buvusios neįgalios žmonos gydymui. Šiuo metu vykdant išieškojimą, pareiškėjui kyla neigiamos pasekmės, nes jis nebegali užtikrinti kreditavimo sutarčių, kurios pagal sutartį bus vienašališkai nutrauktos, įpareigojant skolininką grąžinti visą likusią kredito dalį su priskaičiuotomis palūkanomis, baudomis ir delspinigiais.

Akivaizdu, kad, teismui panaikinus ginčijamą sprendimą, kredito sutarčių atnaujinti pareiškėjas nebegalėtų, o grąžintos antstolio išieškotos lėšos nepadengtų pareiškėjo patirtų nuostolių dėl nesavalaikio kredito grąžinimo, palūkanų, delspinigių ir baudų dydžio. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas.

Pareiškėjo manymu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismui buvo pateiktas su pagrįstais įrodymais, iš kurių matyti, kad, nesustabdžius vykdomosios bylos, kol teismas neišnagrinės pareiškėjo skundo, pareiškėjas patirs žymius finansinius nuostolius, dėl kredito sutarčių nutraukimo ir neigiamų pasekmių: viso kredito dalies grąžinimo, delspinigių, baudų, palūkanų, neigiamos pareiškėjo reputacijos. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad, jeigu išieškant dideles pinigines sumas, gali reikšmingai pablogėti finansinė pareiškėjo padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais, pakenkta asmens reputacijai, šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.25-08)-328-18917) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo sustabdyti išieškojimą jo pagrindu, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodomų finansinių sunkumų grėsmė ar atsiradimas savaime nelemia būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo ar jo esminio apsunkinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą siejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą ir priimto teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo visų galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių.

Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo argumentai susiję su jo finansine padėtimi. Aplinkybė, kad pareiškėjas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus (pareiškėjo teigimu, šiuo metu vykdant išieškojimą, jam kyla neigiamos pasekmės, nes pareiškėjas nebegali užtikrinti kreditavimo sutarčių, kurios pagal sutartį bus vienašališkai nutrauktos, įpareigojant skolininką grąžinti visą likusią kredito dalį su priskaičiuotomis palūkanomis, baudomis ir delspinigiais) yra pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas remiasi prašydamas sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą atsakovo sprendimą Nr. (23.25-08)-328-18917. Kartu akcentuotina ir tai, jog byloje nėra pateikta įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad piniginių lėšų išieškojimo vykdymas pagal ginčijamą atsakovo sprendimą šiuo metu galėtų pareiškėjo atžvilgiu sukelti tokias pasekmes, kurių pašalinimas teisiniu požiūriu būtų sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d., 92 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai apie turimas išlaidas buvusios neįgalios sutuoktinės gydymui nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, be to, pareiškėjo motyvacija dėl 2009 m. gautų pajamų iš parduoto nekilnojamojo turto panaudojimo paskolų grąžinimui rodo, kad pareiškėjas turi finansinių resursų padengti turimus finansinius įsipareigojimus.

Kita vertus, antstolės 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ patvirtina, kad išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas. Pažymėtina, jog MAĮ numato galimybę grąžinti nepagrįstai pagal mokesčio administratoriaus sprendimus išieškotas mokesčių sumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Kolegija savo ruožtu tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius