A-438-604-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-604/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, profesinė sąjunga) 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1P-88, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui V. J..

Pareiškėjas nurodė, kad atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2012 m. balandžio 12 d. kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. J.. Tačiau ši ginčijamu 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1P-88 atsisakė duoti prašomą sutikimą. Minėtame sprendime pateikti argumentai yra susiję su įrodymų, surinktų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, vertinimu, o tai nėra atsakovo kompetencija. Tarnybinę nuobaudą V. J. ketinama skirti nustačius, kad jis nesilaikė teisės aktuose numatytų draudimų ir apribojimų muitinės pareigūnams. Nuobaudos skyrimas niekaip nesusijęs su jo naryste ar dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, kas trukdo tinkamai įgyvendinti drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą. Teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių, taip pat teisės aktai nesuteikia profesinių sąjungų nariams pranašumo sprendžiant klausimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tačiau suteikia muitinės pareigūnui teisę tarnybinės nuobaudos paskyrimą per vieną mėnesį apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas nepagrįstai nesuteikė galimybės darbdaviui įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per šešis mėnesius nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise ir padeda prasižengusiam muitinės pareigūnui išvengti tarnybinės atsakomybės.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 21‑23) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, netikrintos aplinkybės, nurodytos pareigūno paaiškinimuose, nenustatyta jo tiesioginė kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais bei faktais, kurie net nebuvo tiriami ir neaišku, kaip yra susiję su minėtu pareigūnu, be to, teisės aktai pritaikyti formaliai. Pareigūnas savo kaltės nepripažįsta, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudos skyrimui. Nurodė, kad posto teritorija stebima vaizdo kameromis, todėl buvo galima nustatyti, ar tarnybos metu pareigūnas atidarinėjo savo automobilio bagažinę, ką turėjo rankose, taip pat pareigūnai, kurie po tarnybos sėdo į V. J. priklausantį automobilį. Šių aplinkybių komisija netyrė, nors, siekiant nustatyti visas nusižengimui esmines aplinkybes, tai privalėjo padaryti. Be to, nėra galimybės nustatyti, ar tabletės „Allohol“ yra maisto papildas ar vaistas, kadangi pagal pateiktas nuotraukas nėra galimybės nustatyti gamintojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 39–43) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1P-88.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose ir teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Todėl nagrinėjamoje byloje vertintina, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos ribose, duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ir ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

Nustatė, kad skundžiamame profesinės sąjungos sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su V. J. naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Teismui į nagrinėjamą bylą tokie duomenys taip pat nepateikti. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad ji negali pateikti teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su šio pareigūno naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, ar jo atstovavimu kitiems profesinių sąjungų nariams. Iš byloje esančios tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados matyti, kad užfiksuotų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą atsakovui apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Taigi nesant duomenų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinę nuobaudą V. J. siekiama skirti dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti nuobaudą, peržengė teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kolektyvinės sutarties 33 punkte nustatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y., kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, ir tai neprieštarauja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su individualaus darbo ginčo, kilusio tarp darbdavio ir tarnautojo (darbuotojo), nagrinėjimu. Šiuos ginčus nagrinėti yra suteikta teisė darbo ginčų komisijai ir teismui, arba, tarnybinių nuobaudų skyrimo atvejais,– tik teismui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285, 286 straipsniai, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad kolektyvinės sutarties 33 punkte atsakovui yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teisės teorijoje galioja principas, nustatantis, kad susitarimų nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negalioja.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51–52), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Statuto 16 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė sudaryti kolektyvinę sutartį ir tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų. Taigi įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. 2008 m. balandžio 15 d. su Šiaulių teritorinės muitinės administracija buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinė muitinė buvo prijungta prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos (Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1B-606 1 punktas). Kolektyvinės sutarties 33 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y., kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Teigia, kad Muitinės departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai yra susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Pareiškėjas savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 56–58) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad įstatymu nustatyta, jog muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Tai atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę tik stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo –Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, atsisakymo duoti sutikimą, skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą muitinės pareigūnui V. J., kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo - Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Ekonominių reikalų komiteto narys. Šį atsisakymą atsakovas, grindžia tuo, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimai V. J. padaryto tarnybinio nusižengimo buvo atliktas neišsamiai, nesurinkus įrodymų patvirtinančių V. J. kaltę ir pan.. Atsakovo teigimu kolektyvinės sutarties 33 punktas suteikia jam teisę atlikti skiriamos tarnybinės nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus, pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir priklausomai nuo atlikto vertinimo rezultatų, spręsti ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta, o tuo pačiu spręsti ar yra pagrindas duoti sutikimą dėl patraukimo atsakomybėn ar ne.

Byloje kilusį teisinį santykį - Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos teisę duoti arba neduoti sutikimus traukti drausminėn atsakomybėn jos narius reglamentuoja Statuto 16 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Pagal šių teisės normų nuostatas profesinė sąjunga minėtą teisę gali naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3d. „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“).

Administracinių teismų praktikoje sprendžiant bylas, kuriose taip pat buvo vertinamos analogiškos kolektyvinių sutarčių, pasirašytų tarp Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir atitinkamų Muitinės departamento institucijų, nuostatos, taip pat ne kartą yra konstatuota, kad šios kolektyvinių sutarčių nuostatos prieštarauja imperatyviems teisės aktų (įstatymų) reikalavimams, nes jomis yra siekiama perimti valstybinės valdžios institucijų funkcijas, kurioms (institucijoms) įstatymais yra suteikta išimtinė kompetencija nagrinėti tarnybinius ginčus, dėl ko šiomis kolektyvinių sutarčių nuostatomis atsakovas negali grįsti savo sprendimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8 – 673/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A14–1195/07 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovas byloje nagrinėjamo sprendimo negalėjo grįsti minėtomis kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostatomis bei priimti jas atitinkančias išvadas.

Ginčijamą atsakovo sprendimą vertinant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo aspektu, tai duomenų apie tai, kad V. J. yra siekiama tarnybinę nuobaudą skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje nėra nurodyta nei šiame sprendime, nei jų yra pateikta į bylą.

Priešingai, byloje esanti tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, kad tarnybinę nuobaudą yra siekiama skirti išimtinai tik dėl aplinkybių susijusių su V. J. priskirtų tarnybinių funkcijų netinkamo vykdymo ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių egzistavimas, dėl ko atsakovo sprendimas pagrįstai ir teisingai yra pripažintas neteisėtu.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas