AS-951-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-951-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00119-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ramundas GM“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–5) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17.2 punktą „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas“; 2) panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17.1 punktą iš dalies ir įpareigoti atsakovą Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas; VDI) atlikti papildomą tyrimą dėl padėklų kalimo linijos saugos barjero neveikimo 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo metu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu (II t., b. l. 96–104) skundą tenkino iš dalies: panaikino 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.3 toje dalyje, kurioje nebuvo išsamiai ištirta 2012 m. gruodžio 6 d. A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB „Ramundas GM“ buvusi padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninė būklė ir atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą toje dalyje, tai yra dėl 2012 m. gruodžio 6 d. A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB „Ramundas GM“ buvusios padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninės būklės ir atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. V. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi (IV t., b. l. 102–111) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ramundas GM“ apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė pareiškėjui A. V. iš UAB „Ramundas GM“ 231,70 Euro atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Pareiškėjo atstovė advokatė I. M. Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2014 m. gegužės 12 d. padavė prašymą (II t., b. l. 108), kuriuo prašė iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 2 000,00 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų administracinėje byloje Nr. I-465-739-2014. Prašymui pagrįsti pateikė išlaidas detalizuojančius dokumentus (I t., b. l. 77, II t., b. l. 109–111).

Atsakovas atsiliepimu (IV t., b. l. 116–118) su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutiko.

Atsakovas, nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos už skundo paruošimą VDI negali būti priteisiamos, kadangi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato tokių išlaidų priteisimo. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl nėra pagrindo reikalauti visų patirtų atstovavimo išlaidų. Atsakovas pabrėžė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą rėmėsi 2014 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuri nebuvo žinoma atsakovui atliekant tyrimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (IV t., b. l. 129–132) prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. V. iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 170,88 Eur / 590,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų administracinėje byloje Nr. I-465-739-2014.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl byloje kilusio administracinio ginčo priimta pareiškėjo naudai, nurodė, jog jis turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėjo atstovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė priteisti pareiškėjo naudai 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidų, kurias sudaro: skundo paruošimas ginčą nagrinėjant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (1 000 Lt / 289,62 Eur); atstovavimas pareiškėjui teismo posėdžiuose Panevėžio apygardos administraciniame teisme – 1 000 Lt / 289,62 Eur (II t., b. l. 108). Šioms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė: pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo, 2013 m. gegužės 30 d. su advokato padėjėju A. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį dėl dokumento surašymo, 2013 m. birželio 19 d. su advokate I. M. sudarytą atstovavimo sutartį, kurioje numatyta atstovauti pareiškėją administracinėje byloje ( I t., b. l. 77); 2013 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 670318, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas advokato padėjėjui A. B. sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) už dokumento surašymą; 2013 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 716168 bei 2013 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 716202, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas pagal atstovavimo sutartį advokatei I. M. iš viso sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) už pareiškėjo atstovavimą administracinėje byloje (II t., b. l. 109–111). Teismas pareiškėjo ir jo atstovės pateiktus dokumentus laikė tinkamais ir, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui, jais remėsi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo ištyrimo, dėl to buvo paskirtas papildomas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašytas administracinėje byloje skundžiamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.3. Už paminėto pareiškimo surašymą pareiškėjas advokato padėjėjui A. B. sumokėjo 1 000 Lt (II t., b. l. 109, IV t., b. l. 122–125). 2013 m. birželio 19 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas pavedė advokatei I. M. atstovauti jo interesus administracinėje byloje Panevėžio apygardos administraciniame teisme (I t., b. l. 77). 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. balandžio 17 d. vykusiuose teismo posėdžiuose pareiškėjui atstovavo advokatė I. M. pagal minėtą 2013 m. birželio 19 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 176–173; II t., b. l. 52–55, 93–95).

Teismas vadovavosi Rekomendacijų 7 punkto nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų pareiškėjui teikimo metu minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt (289,62 Eur). Pažymėjo, jog Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėjo atstovės pateiktame prašyme buvo prašoma priteisti 1 000 Lt už pareiškimo paruošimą Vyriausiajam darbo inspektoriui dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008 yra pažymėjęs, jog nors ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-955/2014). Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, pareiškėjo pareiškimas dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo prilygsta kreipimuisi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Todėl pareiškėjo atstovės prašymas priteisti jam tokio pareiškimo paruošimo išlaidas yra pagrįstas, tačiau pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 0,35 koeficiento, skaičiuojamo minimaliais mėnesinės algos dydžiais ir sudaro 350 Lt (1 000 Lt x 0,35 = 350 Lt), o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paslaugas teikė advokato padėjėjas, pareiškėjui gali būti priteisiama suma sudaranti 80 procentų nuo maksimalios Rekomendacijos už pareiškimo paruošimą numatytos sumos, tai yra 280 Lt (350 x 80 proc. = 280 Lt).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą teisme, taikomi Rekomendacijų 8.18, 9 punktai. Pareiškėjo atstovė Panevėžio apygardos administraciniame teisme dalyvavo 3 posėdžiuose. Kadangi susumavus teismo posėdžiai truko 6 val. 01 min., todėl užmokestis už atstovavimą nagrinėjamu atveju skaičiuojamas dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką apvalinant iki 6 valandų. Taigi už advokatės I. M. atstovavimą teismo posėdžiuose iš atsakovo pareiškėjui gali būti priteisiama 900 Lt dydžio suma (1 000 Lt x 0,15 x 6 = 900 Lt).

Kadangi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, tai yra 1/2 dalis visų galimų priteisti išlaidų. Todėl pareiškėjui priteisiamas 170,88 Eur (590 Lt)dydžio bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-465-739-2014 atlyginimas (280 Lt x 50 proc. = 140 Lt; 900 Lt x 50 proc. = 450 Lt; 140 Lt + 450 Lt = 590 Lt).

III. Atsakovas VDI pateikė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 135–137), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį ir nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju VDI nenagrinėjo ir nesprendė ginčo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas su 2013 m. sausio 29 d. skundu skundė UAB „Ramundas GM“ dvišalės komisijos veiksmus, bet ne VDI pareigūnų neveikimą ar netinkamą veikimą. VDI pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu buvo paskirtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. VDI Panevėžio teritorinis skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2013 m. gegužės 17 d. surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 3, kuriuo buvo panaikintas UAB „Ramundas GM“ dvišalės komisijos 2012 m. gruodžio 7 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktas Nr. 5. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Panevėžio teritorinio skyriaus atlikto tyrimo išvadomis ir nepasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2013 m. gegužės 17 d. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Nurodo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme palikta apsisprendimo teisė pačiam pareiškėjui: pasinaudoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ar tiesiogiai kreiptis į teismą. Šiuo atveju ginčas ikiteismine tvarka VDI nebuvo nagrinėtas.

Pažymi, kad skundas (pareiškimas) VDI buvo pateiktas 2013 m. sausio mėn., t. y. iki 2015 m. gegužės 30 d. sutarties su advokato padėjėju sudarymo, todėl yra akivaizdus pagrindas abejoti, jog 2013 m. sausio 25 d. skundo VDI surašymo metu pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo.

Teigia, kad tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos. Šiuo atveju pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą vadovavosi 2014 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Tačiau VDI Panevėžio teritorinis skyrius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą baigė 2013 m. gegužės 17 d. ir ši teismo eksperto išvada nebuvo ir negalėjo būti žinoma VDI atliekamo tyrimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. V. iš atsakovo VDI 170,88 Eur (590 Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjo atstovams teikiant teisines paslaugas šiame ginče galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta 1 000 Lt MMA, todėl apskaičiuojant pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pagrindu imamas šis dydis.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Todėl remiantis ABTĮ 44 straipsniu pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų jo skundo reikalavimų daliai (t. y. 1/2).

Atsakovas VDI atskirajame skunde tvirtina, jog pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteisiamos, kadangi šiuo atveju VDI nesprendė ginčo ikiteismine tvarka, be to, nėra atsakovo kaltės dėl neveikimo ar netinkamo veikimo priimant skundžiamą administracinį aktą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo atveju prašė iš atsakovo priteisti 1 000 Lt už skundo paruošimą ginčą nagrinėjant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo ištyrimo (IV t., b. l. 124–127), dėl to buvo paskirtas papildomas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašytas administracinėje byloje skundžiamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3. Už paminėto pareiškimo surašymą pareiškėjas advokato padėjėjui A. B. sumokėjo 1 000 Lt (II t., b. l. 109). Iš šio pareiškimo matyti, kad jį pareiškėjas teikė nesutikdamas su UAB „Ramundas GM“ atliktu nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, ir juo prašė paskirti pakartotinį 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą bei skirti nurodytas epikrizes.

Nors ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgęs į nurodytas nuostatas yra išaiškinęs, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su pareiškimu dėl dvišalei komisijai atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą surašyto 2012 m. gruodžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 5 kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kurio (pavaduotojo) sprendimu buvo paskirtas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriuje dirbančiai vyr. darbo inspektorei S. P. atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2013 m. gegužės 17 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3, kurio dalis nagrinėjamu atveju skųsdamas pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (2012 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 524 redakcija; toliau – ir Nuostatai) 73 punktu, įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius. Mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovas arba jo šeima dėl mirtino nelaimingo atsitikimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas (Nuostatų 75 p.). Valstybinės darbo inspekcijos atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą gali būti apskųstas teismui. Pareiškėjas, nesutinkantis su papildomo ar pakartotinio tyrimo išvadomis, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Pakartotinis ar papildomas tyrimas taip pat gali būti skiriamas draudimo įstaigos motyvuotu prašymu (Nuostatų 76 p.). Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui (Nuostatų 77 p.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui.

Šiuo atveju pareiškėjas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatoje numatyta ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Valstybinės darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo nesinaudojo ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 skundė tiesiogiai teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamo 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 pareiškėjas nepatyrė išlaidų naudodamasis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo skundžiami 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3, surašyto Valstybinės darbo inspekcijos inspektorei atlikus papildomą tyrimą, punktai. Tuo tarpu prašomos priteisti išlaidos patirtos pareiškėjui su pareiškimu kreipusis dėl 2012 m. gruodžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 5, kuris buvo surašytas tyrimą atlikusios dvišalės komisijai. Taigi, surašant pareiškimu skundžiamą Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, atsakovas Valstybinė darbo inspekcija nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išlaidas už pareiškimo surašymą patyrė ne išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ginčydamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3, dėl kurio teisme ir buvo pradėta nagrinėjama byla, o Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, kurį surašant Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojai nedalyvavo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaidas, susidariusias advokato padėjėjui surašius tokį pareiškimą.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 000 Lt už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atstovė advokatė I. M. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (2013 m. spalio 17 d. (I t., b. l. 176), 2013 m. gruodžio 19 d. (II t., b. l. 52), 2014 m. balandžio 17 d. (II t., b. l. 93)), kurių bendra trukmė buvo 6 val. 1 min., pagrįstai nusprendė, kad maksimali iš atsakovo pareiškėjui priteistina suma už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose yra 900 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.: 0,15 x 1 000 Lt x 6). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje priteisė 450 Lt (900 Lt / 2).

Kaip minėta, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinus, jo patirtos išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo skundas iš dalies buvo tenkintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurioms atsakovas neturėjo galimybių daryti įtaką, neturi įtakos išvadai, kad pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos nagrinėjamoje byloje priteistinos iš atsakovo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis keičiama dalyje, kuria pareiškėjui buvo priteista 140 Lt už pareiškimo Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui paruošimą, ir šioje dalyje susidariusių bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui iš atsakovo nepriteisiant. Pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, susidariusi už jo atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. 450 Lt (130,33 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį pakeisti. Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 130,33 Eur (450 Lt) bylinėjimosi išlaidas, turėtas administracinėje byloje Nr. I-465-739-2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė