2K-420/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2014

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01715-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančiauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu N. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2012 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas) – laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2013 m. vasario 24 d. nusikaltimas) – laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktčiu, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. 2012 m. rugsėjo 6 d. ir laikas nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. vasario 26 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir neįsigyti, neturėti ir nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Kančauskienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

N. L. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2012 m. rugsėjo 5 d., apie 16 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), L. B. nuomojamame bute, artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę L. B. , t. y. tyčia dešine ranka atsirėmęs į L. B. kairės pusės petį ir stipriai ją pastumdamas, sukėlė stiprų fizinį skausmą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 25 d. iki 2013 m. liepos 13 d.);

2012 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), L. B. nuomojamame bute, artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinės L. B. mažametį sūnų G. B. (G. B. , gim. 2001 m. sausio 1 d.), t. y. tyčia dešine ranka suėmęs mažamečio G. B. dešinę ranką, suspaudė ją ties riešu ir pasuko, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą ir prieš sugyventinę L. B. , t. y. tyčia kairės rankos pirštais ir delnu apėmęs jos kaklą smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003 m. liepos 4 d. straipsnio redakcija Nr. IX-1706);

2013 m. vasario 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), L. B. nuomojamame bute, artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. B. , t. y. tyčia abiem rankomis ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į galvos sritį, po to dešine ranka sugriebė už plaukų ir tempė juos, o nukentėjusiajai besiginant pakėlus kairę ranką ir laikant ją virš galvos – vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę ranką alkūnės srityje, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Kasaciniu skundu prokurorė J. Kančiauskienė prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu N. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2012 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas) paskirtą laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę keturiems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę keturiems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2013 m. vasario 24 d. nusikaltimas) paskirtą laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir nepagrindė BK 641 straipsnio taikymo. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 641 straipsnį ir bausmę sumažino trečdaliu nuo galutinės subendrintos bausmės, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 641 straipsnio taikymą.

Prokurorė tokias išvadas daro sistemiškai aiškindama baudžiamąjį įstatymą, nurodydama, kad 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis taip pat reglamentuoja švelnesnės bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles. Ji pažymi, kad šiais atvejais, remiantis tiek baudžiamuoju įstatymu, tiek teismų praktika, akivaizdu, jog bausmės skiriamos ir mažinamos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Todėl taikant analogiją bei sistemiškai aiškinant BK, tokiomis pat taisyklėmis turėtų būti vadovaujamasi mažinant bausmę ir pagal BK 641 straipsnį, t. y. bausmė trečdaliu turėtų būti mažinama už kiekvieną nusikalstamą veiką ir tik po to bendrinama.

Prokurorė sutinka su apeliacinio teismo pozicija, kad BK 54 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis nedraudžia vienu trečdaliu sumažinti jau subendrintą bausmę, tačiau pažymi, jog apeliaciniame skunde nebuvo taip teigiama. Kasatorė nurodo, kad skunde buvo pažymėta, jog pagal minėtus straipsnius bausmės mažinamos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, todėl taip pat turėtų būti taikomas ir BK 641 straipsnis. BK 63, 64 straipsnyje įtvirtintos sąvokos (galutinė) subendrinta bausmė ir bausmė, todėl, atsižvelgdama į šias nuostatas, prokurorė mano, jog įstatymų leidėjas, norėdamas, kad bausmė trečdaliu būtų mažinama nuo galutinės bausmės, BK 641 straipsnyje būtų įtvirtinęs sąvoką –galutinė subendrinta bausmė.

Šiuo atveju BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skiriama bausmė, bet ne skiriama subendrinta bausmė, todėl kasatorė laiko, jog bausmė turi būti mažinama už kiekvieną nusikalstamą veiką ir tik po to subendrinama. Pagal bausmių skyrimo taisykles ir principus visų pirma bausmė skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir tik po to bendrinama. Todėl ir šiuo atveju, kasatorės įsitikinimu, visų pirma bausmė turi būti paskiriama ir sumažinama trečdaliu atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką ir tik po to bendrinama.

Prokurorė nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo pažymėta, jog galimos situacijos, kai taip aiškinant baudžiamąjį įstatymą bus nepagrįstai bloginama kaltinamojo (nuteistojo) padėtis. Pavyzdžiui, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka dėl penkių nusikalstamų veikų ir kaltinamajam prisipažinus tik dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, galutinė subendrinta bausmė negalės būti mažinama trečdaliu (nes asmuo neprisipažino esąs kaltas). Tačiau bausmes mažinant už kiekvieną nusikalstamą veiką, nebus sumažinta tik bausmė, paskirta už vieną nusikalstamą veiką.

Kasatorė pabrėžia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog toks įstatymo aiškinimas yra daug palankesnis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su minėtais argumentais pažymėjo, jog neabejotinai, tais atvejais, kai BK 641 straipsnio nuostatos taikytinos ne visoms bausmėms, vienu trečdaliu mažintina ne galutinė subendrinta bausmė, o kiekviena paskirta bausmė, kurią mažinti yra įstatyminis pagrindas – kasatorei neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad BK 641 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos skirtingai, skirtingose baudžiamosiose bylose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties argumentas, esą apeliacinio skundo prašymas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi, dar negali būti pagrindu galbūt neteisingai aiškinti ir taikyti baudžiamąjį įstatymą. Prokurorė teigia, kad net ir tokiu atveju baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos privalo būti taikomos teisingai, todėl šiuo aspektu skundas yra itin svarbus, nes vienodas baudžiamojo įstatymo aiškinimas yra aktualus teisės taikymui.

Atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės J. Kančiauskienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo jį tenkinti. Prokurorės manymu, kasacinio skundo argumentai yra teisingi, todėl neatkartojami.

Kasacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylas kasacine tvarka yra tikrinamas kasacine tvarka apskųstų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas. Kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ar nutartys keičiami ar naikinami, jei kasacinės instancijos teismas nustato, kad priimant apskųstus nuosprendžius ar nutartis buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams tenkanti pareiga tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą reiškia, kad teismai, vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, pirmiausia turi teisingai nustatyti, ar buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika; konstatavus, jog nusikalstama veika buvo padaryta, teismai turi nuspręsti, ar kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo. Padarius išvadą, jog baudžiamojoje byloje turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (apeliacinės instancijos teismas ir nusprendęs palikti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį nepanaikintą bei nepakeistą), teismo baigiamajame akte teismas privalo padaryti ir išdėstyti teisiniais argumentais pagrįstas išvadas: 1) dėl nusikaltamos veikos požymius atitinkančios nusikalstamos veikos (veikų) padarymo, 2) dėl kaltinamojo (kaltinamųjų) veikimo ar neveikimo atitikties BK numatytų nusikalstamų veikų požymiams bei jo (jų) kaltės, 3) dėl kaltu pripažintam asmeniui (asmenims) skiriamos bausmės (bausmių) ir kitų teisinių sankcijų. Bausmės skyrimas teismo baigiamajame akte turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, leidžiančiais suprasti, kodėl buvo parinkta būtent tokia bausmės rūšis ir dydis.

Nagrinėjamoje byloje paduotame kasaciniame skunde teiginių apie netinkamą baudžiamojo pritaikymą minėtais aspektais nėra. Kasatorė neteigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisės taikymo klaidas būtų padarę, neteisingai kvalifikuodami nuteistojo padarytas veikas, spręsdami jo kaltės klausimą, kad būtų paskyrę nuteistajam neteisingą bausmę, kurią reikėtų griežtinti ar švelninti.

Kasaciniame skunde, nesiūlant keisti galutinės bausmės, dėstoma nuomonė dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo kelių nusikalstamų veikų padarymo atvejais bei minimos hipotetinės situacijos, kai nuo BK 641 straipsnio turinio aiškinimo ir taikymo gali priklausyti galutinės subendrintos dydis, nėra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje, paskiriant nuteistajam galutinę bausmę, teisingumas dėl klaidingo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo įvykdytas netinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Gintaras Goda