A-662-1261-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1261/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03158-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–11), kurį vėliau patikslino (b. l. 64–73), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neišmokėtą piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis – 1 034,48 Lt turtinės žalos.

Pareiškėja nurodė, kad atlieka tarnybą Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys, turima tarnybinė uniforma nebebuvo tinkama dėvėti. Pažymėjo, kad jai kreipusis į Lukiškių TI-K, nebuvo išduotos nei trūkstamos tarnybinės uniformos dalys, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokama piniginė kompensacija. Nors Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 metų, todėl Lukiškių TI-K nurodyta priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl, pareiškėjos teigimu, už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis jai turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėja buvo priversta tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis teko gana ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, taip pat turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, savo šaliką, pirštines ir pan. Duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrusi, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos, todėl patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau, pareiškėjos nuomone, patirta žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jai turėjusia būti išmokėta kompensacija.

Anot pareiškėjos, ta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neišduodavo trūkstamų tarnybinės uniformos dalių, reiškia, kad Lukiškių TI-K preziumavo, jog turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje, todėl Lukiškių TI-K turėjo pareigą už kiekvienus metus, kuriais neplanavo išduoti naujų tarnybinės uniformos dalių ir jų faktiškai neišdavė, t. y. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2012 metų kovo mėnesio už kiekvieną neišduotą tarnybinės uniformos dalį išmokėti po 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją. Pasak pareiškėjos, minėta kompensacija yra pareigūnams numatyta socialinė garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar kokiomis nors kitomis tiesiogiai Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – ir Statutas) nenumatytomis aplinkybėmis, tačiau nagrinėjamu atveju ši socialinė garantija pareiškėjai nebuvo suteikta, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, ji patyrė minėtos kompensacijos dydžio žalą (negautas pajamas), kuri turėtų būti priteista, t. y. 1 034,48 Lt žalos už 7 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 4 švarkus, 2 kelnes, 2 pusvilnonius megztinius, 6 moteriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 moteriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 šaliką, 7 kaklaraiščius, 6 poras batelių, 3 poras žieminių batų, 3 poras demisezoninių batų, 1 kelnių diržą ir 2 poras odinių pirštinių. Pareiškėja taip pat prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi padarytas pažeidimas yra tęstinis.

Atsakovas Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 24–26, 77–78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2003–2011 metais pareiškėja nesivadovavo nustatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareiškėjai kreipusis į Lukiškių TI-K, jai buvo pateikta prašoma informacija ir nurodyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pareiškėja nurodė savo prašyme. Atkreipė dėmesį, kad 2013 metais pirmajame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Pabrėžė, jog teismui nusprendus patenkinti pareiškėjos reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad A. J. prašo priteisti patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bei į tai, kad skundas teismui pateiktas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė pareiškėjai A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 034,48 Lt turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2, 3 punktus. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponavo išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui.

Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skunde nurodė, jog į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė (b. l. 3). Tačiau teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012 ir kt.).

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.246–6.249 straipsnių nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011. Teismas pripažino, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjai turtinės žalos, pasireiškusios jos turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2013 m. kovo 21 d. pateiktos pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m.–2011 m. prižiūrėtojai A. J. Nr. 24-1086 (b. l. 63), pareiškėjai nurodytu laikotarpiu buvo neišduota uniformos dalių už 4 775,69 Lt, taigi 30 procentų nuo šios sumos sudaro 1 432,71 Lt. Pažymėta, kad pareiškėja prašo priteisti 1 034,48 Lt turtinės žalos. Teismas konstatavo, kad, nors apskaičiavus pareiškėjai priteistinos žalos sumą, pastaroji yra didesnė nei pareiškėjos prašoma, tačiau teismas neperžengė pareiškėjos skundo reikalavimo ribų ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 034,48 Lt. Teismas išaiškino pareiškėjai jos teisę teikti naują skundą dėl likusios nepriteistos turtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėja žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalies nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl laikyta, kad pareiškėjos reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 92-94) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2003–2011 metais pareiškėja nesivadovavo ankščiau minėtose normose numatyta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūnės uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. A. J. prašė pateikti pažymą nurodant, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo laikas baigėsi per laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jai priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pati pareiškėja nurodė savo prašymuose. Pareiškėja laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškinio senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012. Kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl jai neišduotų uniformos dalių nurodydama laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m., prašo teismo, vadovaujantis DK 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl žalos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys (b. l. 16-18, 63) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjos turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, jai taip pat nebuvo išmokėta kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjos uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui. Įvertinusi atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m. balandžio 25 d.–2011 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjos skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jai išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydama aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo vietoj jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydama tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro jos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrusi, ji nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jai bus išduotos. Dėl to pareiškėja patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėja apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas Lukiškių TI-K pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų apeliaciniame skunde neginčija.

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pareiškėjai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjai turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K. Darydama tokį patikslinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad pareiškėjai turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad A. J. 1 034,48 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt keturi litai keturiasdešimt aštuoni centai) turtinei žalai atlyginti priteisiami iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Irmantas Jarukaitis Veslava Ruskan