A-492-285-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-285/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00914-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos, taip pat atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. P-61 „Dėl prastovos skelbimo E. S.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 18 kategorija, paliekant turėtą antrą kvalifikacinę klasę) pareigas; 3) priteisti darbo užmokesčio skirtumą (tarp atsakovo nutartos mokėti išmokos ir pareiškėjos darbo užmokesčio) už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (I t., b. l. 62–71) bylos dalį dėl reikalavimo grąžinti pareiškėją E. S. į eitas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 18 kategorija, paliekant turėtą antrą kvalifikacinę klasę) pareigas nutraukė; skundą patenkino iš dalies; panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. P-61 „Dėl prastovos skelbimo E. S.“ dalį, kuria pavesta mokėti E. S. minimalų valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą, vadovaujantis DK 195 straipsnio 1 dalies nuostatomis; įpareigojo atsakovą Viešųjų pirkimų tarnybą pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą tarp atsakovo nutartos mokėti išmokos ir pareiškėjos iki prastovos paskelbimo turėto darbo užmokesčio už faktišką priverstinės pravaikštos laiką; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 77–92), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba, kartu atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 109–112), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta patenkinti pareiškėjos skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi (I t., b. l. 154–164) pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, ir Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: Pareiškėjos E. S. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. P-61 „Dėl prastovos skelbimo E. S.“. Įpareigoti atsakovą Viešųjų pirkimų tarnybą pareiškėjai E. S. išmokėti skirtumą, susidariusį tarp iki prastovos gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktiškai mokamos už paskelbtą prastovą išmokos už visą priverstinės prastovos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos E. S. grąžinimo į eitas tarnybos pareigas nutraukti. Priteisti pareiškėjai E. S. iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią skundo dalį atmesti.

II. 2014 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas (I t., b. l. 169–172) išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A492-285/2014, nuostatas, susijusias su lygiaverčių pareigų pareiškėjai suteikimu ir šios nutarties vykdymu, esant panaikintai pareigybei (įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012) ir neegzistuojant Viešųjų pirkimų tarnyboje laisvų lygiaverčių pareigų.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012, kurioje nusprendė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1.1 punktas ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. gegužės 27 d. priėmus sprendimą panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. P-61 „Dėl prastovos paskelbimo E. S.“, kuriuo buvo vykdoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012, lieka neaišku, kaip vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. A492-285/2014.

Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl atsakovo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A492-285/2014, nuostatas (I t., b. l. 178–181; 188–191; II t., b. l. 1–2) ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-285/2014 rezoliucinė dalis vykdymo požiūriu yra pakankamai aiški, t. y. nekelia abejonių dėl vykdymo tvarkos.

Teigia, kad iš esmės atsakovas prašo teismo nurodyti, kaip įsteigti lygiavertes pareigas, t. y. išspręsti įstaigos vadovo kompetencijai priskirtinus klausimus dėl struktūros pakeitimų. Taigi, atsakovo prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumu, o siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija vykdant tarnybos struktūros pakeitimus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus.

Tvirtina, kad atsakovas siekia vilkinti procesą, todėl neatkuria pareiškėjos darbo vietos. Mano, kad atsakovui yra aišku, kaip įsteigti lygiavertę pareigybę pareiškėjos turėtajai, t. y. panaikinant bet kurią šiuo metu turimą Tarnyboje laisvą pareigybę (jų atsakovas turi) ir įsteigiant naują. Tokius sprendimus priima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nėra galimybių įsteigti lygiaverčių pareigų. Taip pat pažymi, kad Tarnybos buvo informuota, jog pareiškėjos turėtai pareigybei finansuoti darbo užmokestis buvo planuojamas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 93 straipsnis reglamentuoja ir tai, kad sprendimo išaiškinimas vyksta nekeičiant jo turinio. Tai reiškia, kad išaiškinimas gali liesti tik rezoliucinės dalies nuostatas. Mano, kad atsakovo prašymas sietinas ne su sprendimo rezoliucine dalimi, kuri jau yra įvykdyta, o su sprendimo motyvais.

Pažymi, kad ne teismo kompetencija yra aiškinti, kokios darbo vietos turi būti įsteigtos Tarnyboje, tuo labiau vertinti jų ekonominį naudingumą Tarnybai. Be to, teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis).

Prašo teismo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo: ar Tarnybos vadovas nepažeidžia įstatymų nevykdydamas teismo sprendimo ir nesuteikdamas pareiškėjai lygiaverčių pareigų, tačiau mokėdamas valstybės lėšomis jai vidutinį darbo užmokestį ir nurodydamas, kad neprivaloma jai eiti į darbą.

Pažymi, kad atsakovas yra pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A492-285/2014, o pareiškėja savo ruožtu yra pateikusi paaiškinimus.

Viešųjų pirkimų tarnyba papildomuose paaiškinimuose į pareiškėjos paaiškinimus (I t., b. l. 186–187; 193–195) nurodo, kad pareigybės panaikinimo teisėtumas negali būti kvestionuojamas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje A552-2692/2012 nusprendė, kad pareigybės panaikinimas buvo teisėtas.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas imperatyviai nustato momentą, nuo kada sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi, t. y. nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Pažyma apie nėštumą atsakovui buvo pateikta po to kai jis jau buvo priėmęs sprendimą panaikinti pareigybę.

Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo sukurti darbo vietos pagal darbuotojos šeimyninę padėtį. Be to, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2855-121/2013, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-285/2014 rezoliucinėse dalyse teismas atsakovo neįpareigojo sukurti naujos darbo vietos pareiškėjai, tačiau panaikino atsakovo įsakymą Nr. P-61 „Dėl prastovos paskelbimo E. S.“.

Nurodo, kad pareigybių steigimas ir naikinimas yra priskirtas atsakovo kompetencijai, tačiau tai turi būti atliekama laikantis teisės principų, atsižvelgiant į ekonominį naudingumą bei įstaigos veiklos efektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012 konstatavo, kad atsakovo pertvarkymai nebuvo fiktyvūs, vadinasi naujos ir šiuo metu nereikalingos darbo vietos sukūrimas, lemtų naujus struktūrinius pertvarkymus, kas sąlygotų Viešųjų pirkimų tarnybos efektyvumo sumažėjimą.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gražino pareiškėją į tarnybą, tačiau jos pareigybės panaikinimą pripažino teisėtu, vadinasi pareiškėja buvo gražinta į tarnybą, bet ne į pareigas. Atsakovas, nesuprasdamas kaip vykdyti neaiškią teismo nutartį (pareiškėjai nesutinkant su siūlomomis laisvomis pareigomis), yra priverstas leisti pareiškėjai nevykti į darbą ir mokėti jai vidutinį darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis numato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios procesinės teisės normos prasmę yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Iš Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo turinio matyti, jog ji nesiekia, kad būtų išaiškinta kalbos išraiškos prasme nekonkreti, dviprasmiška ir todėl nesuprantama, teismo nutarties rezoliucinė dalis. Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo nutarties galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika teismo nutarties išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis jos vykdymo požiūriu yra nedviprasmiška ir aiški, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas ją išaiškinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos, taip pat atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Atsisakyti išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-285/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė