AS-556-1101-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1101/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03379-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio

26 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.

S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 13 d. gautas (2014 m. rugpjūčio 11 d. išsiųstas) pareiškėjos V. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintas skundas, kuriame pareiškėja kėlė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4540, 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5439, 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6295; 2) įpareigoti VSDFV Kauno teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Teismas priėmė pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6295 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str., 37 str. 1 d., 2 d. 3 p., 3 d., 149 str.).

Teismas konstatavo, kad teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi priimti pareiškėjos reikalavimai panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4540, 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5439. Ta pačia nutartimi atsisakyta priimti reikalavimus atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo VSDFV padavimo terminą ir įpareigoti VSDFV išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Reikalavimą dėl įpareigojimo VSDFV išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį atsisakyta priimti, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nutartis įsiteisėjusi. Patikslintame skunde pareiškėja reiškia naują reikalavimą dėl VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6295 panaikinimo. Taip pat reiškia reikalavimą dėl 2010–2011 m. neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, motyvuodama tuo, kad VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimu šis reikalavimas išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas nurodė, kad ABTĮ 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Kadangi reikalavimai panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4540 ir 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5439 jau priimti, jų priėmimo klausimas iš naujo nesprendžiamas. Skundas dėl VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6295 teismui paduotas nustatytu terminu, atitinka ABTĮ 23–24 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas. Reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį teismas atsisakė priimti, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV. Skundžiamą 2014 m. liepos

17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6295 VSDFV priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą senatvės pensiją paduoti. VSDFV atsisakė atnaujinti šį terminą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 22 d. ir 2014 m. liepos 3 d. prašymus bei 2013 m. gruodžio 10 d. skundą. Taigi VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6295 nėra sprendimas, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjos skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d.

pradėti mokėti pareiškėjai senatvės pensiją, perskaičiuotą vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo

(toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo teisme negali būti nagrinėjamas, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjos nurodytą patikslinto skundo reikalavimą nagrinėti. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiamu VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimu klausimas buvo išspręstas iš esmės. VSDFV aiškiai išreiškė savo poziciją dėl ginčo esmės, todėl ikiteisminė tvarka buvo pasinaudota.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracine byla Nr. A143-816/2014. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją ikiteisminė tvarka pasinaudoti jau trečią kartą. Tokia situacija neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Nagrinėjamoje byloje žinant, kad atsakovas savo poziciją yra išreiškęs ne tik savo sprendimuose, bet ir teismo procesiniuose dokumentuose, tačiau vis tiek įpareigojant pareiškėją naudotis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, būtų apsunkinta pareiškėjos teisė į teisminę gynybą, pažeistos teisės būtų ginamos ne realiai ir efektyviai, bet gynimas apsunkinamas formaliomis procedūromis.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Ginčijamame šioje byloje VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendime Nr. (6.5)I-6295 nenurodyta, jog VSDFV teritorinis skyrius (skyriai) ar VSDFV neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2010 -2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nei kitaip pasisakyta dėl nagrinėjamo ginčo iš esmės, VSDFV pozicija jokiu kitu būdu nėra išreikšta.

Minėtu VSDFV sprendimu įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai dėl termino atnaujinimo ir aiškiai bei nedviprasmiškai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymus bei skundą. Vadinasi, minėtame VSDFV sprendime neišreikšta administracinio subjekto pozicija ir valia dėl pareiškėjos keliamo ginčo, tad pareiškėjos argumentai, kad VSDFV pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti. Remiantis tuo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo VSDFV išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo išnagrinėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nesilaikė nustatytos privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, kadangi pareiškėja praleido nustatytą terminą skundui paduoti, dėl ko skundas VSDFV nebuvo išnagrinėtas iš esmės. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, yra teisėta, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčas byloje kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6295 nėra sprendimas, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjos skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti

pareiškėjai senatvės pensiją, perskaičiuotą vadovaujantis Laikinojo 8 straipsnio nuostatomis. Todėl pareiškėjos

reikalavimas dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo teisme negali būti nagrinėjamas, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog ikiteisminė tvarka buvo pasinaudota. Taigi spręstinas klausimas, ar pareiškėja tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ

37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Atsakydama į nurodytus klausimus, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas)

45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą. Šioje byloje nustatyta, kad VSDFV pareiškėjos skundžiamą 2014 m. liepos

17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6295 priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą senatvės pensiją paduoti. VSDFV atsisakė atnaujinti šį terminą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 22 d. ir 2014 m. liepos 3 d. prašymus bei 2013 m. gruodžio 10 d. skundą. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kuria remiasi pareiškėja, išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, padaryta tuo pagrindu, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sprendimu nors ir konstatavo, jog pareiškėja skundą padavė praleidusi terminą, dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo.

Nagrinėjamu atveju VSDFV 2014 m. liepos 17 d. sprendime neišreikšta atsakovo pozicija ir valia dėl pareiškėjos keliamo ginčo (apie neturėjimą teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį). Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius