A-602-617-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-220-14

Administracinė byla Nr. A602-617/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00878-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mimina“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Mimina“) 2013 m. kovo 18 d. (pagal spaudą ant voko) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. vasario 20 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-6430 (b. l. 16-17); 2) įpareigoti atsakovą taikyti priverstinę hipoteką administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 121 343,71 Lt dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui.

Paaiškino, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu netaikyti priverstinės hipotekos pareiškėjui priklausančiam pastatui, kadangi jis yra areštuotas. Mano, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo sprendimo atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą užtikrinant hipoteka pagrįstumas, nurodė, jog minėtos įstatymo nuostatos nenumato draudimo taikyti hipoteką areštuotam turtui. Pažymi, kad turto vidutinė rinkos vertė yra 129 000 Lt, o prašomos užtikrinti mokestinės nepriemokos dydis yra 121 343,71 Lt, t. y. mažiau nei mokestinės nepriemokos suma. Nesutinka, kad priverstinės hipotekos taikymas Pastatui pažeistų kitų kreditorių interesus, kadangi antstolio L. J. kontoros Visagino skyrius yra areštavęs Pastatą 7 424,71 Lt sumai. Ši suma kartu su mokestinės nepriemokos suma sudaro 128 768,42 Lt, t. y. mažiau negu Pastato vidutinė rinkos vertė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga. Paaiškino, kad, vadovaujantis minėta teismo nutartimi, atsakovas, priimdamas 2012 m. vasario 23 d. sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, siekė užtikrinti 121 343,71 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą būtent hipoteka, todėl dabar neturi pagrindo atsisakyti ją taikyti.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23-26) paaiškino, kad prašomas įkeisti Pastatas yra areštuotas ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir antstolio L. J. kontoros, vykdančios išieškojimą ne pagal mokesčių administratoriaus pateiktus vykdomuosius dokumentus. Panaikinus antstolio L. J. kontoros turto arešto aktą, mokesčių administratoriaus turto arešto aktas neribotų hipotekos taikymo. Nepanaikinus antstolio L. J. kontoros turto arešto, atsakovo priverstinės hipotekos taikymas pažeistų kitų UAB „Mimina“ kreditorių interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartyje įvertino tik tai, kiek paties mokesčių administratoriaus areštas trukdo pareiškėjui įkeisti turtą mokestinės nepriemokos užtikrinimui. Atsakovas 2013 m. vasario 20 d. rašte aiškiai nurodė, kad paties mokesčių administratoriaus turto arešto aktas nebūtų kliūtis įkeisti turtą, šios pozicijos laikytasi ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.175 straipsnio 3 dalį hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą.

Šiuo atveju iš pareiškėjo pareikalauta mokestinės prievolės sumokėjimą užtikrinti hipoteka, nes atsakovas pareiškėjo prašymu priėmė sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir šia papildoma sąlyga siekiama užtikrinti būsimos mokestinės paskolos sutarties įvykdymą. Nagrinėjamu atveju hipoteka atsiranda sutarties pagrindu, ne prieš turto savininko valią. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 103 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių administratorius turi teisę tiek priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, tiek ir sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos ar įkeitimo sutartį.

Teisės aktai nenumato atvejų, kada mokesčių administratorius turi pareigą taikyti priverstinę hipoteką. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad priverstinės hipotekos taikymas Pastatui nepažeis kitų pareiškėjo kreditorių interesų, nes Pastato vidutinė rinkos vertė yra 129 000,00 Lt, o prašomos užtikrinti mokestinės nepriemokos ir antstolio L. J. kontoros arešto bendra suma yra 128 768, 42 Lt. Paaiškino, kad tikrąją turto rinkos vertę galima nustatyti tik realizavus turtą. Hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. 2012 m. vasario 13 d. sprendime atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytas laikotarpis yra iki 2014 m. lapkričio 21 d., todėl iki šio termino pabaigos antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į hipoteka apsunkintą turtą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta CK nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Pagal MAĮ 103 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę: 1) priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; 2) sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos arba įkeitimo sutartį. Hipoteka gali būti tiek priverstinė, tiek sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais inter alia ir, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013 pažymėjo, kad „turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga“. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus teisės areštuotam turtui nustatyti papildomą sąlygą – hipoteką, tačiau nevertintas šios prievolės imperatyvus pobūdis. Teismas sprendė, kad MAĮ nuostatos įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę taikyti hipoteką mokestinei nepriemokai užtikrinti ir šį pasirinkimą realizuoti priimant sprendimą, jei hipoteka yra priverstinė arba sudarant sutartį, jei hipoteka yra sutartinė. Kadangi ginčo dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį ir šis prašymas buvo tenkintas, nustačius papildomą sąlygą – hipoteką, nekilo, teismas sprendė, kad šiuo atveju hipoteka atsiranda sutarties pagrindu, esant turto savininko išreikštai valiai. Pareiškėjas iš esmės turi teisę pasirinkti dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir, sutikdamas ją sudaryti, prisiima atitinkamas sutarties sąlygas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Pastatui antstolio L. J. kontora yra nustačiusi turto areštą, juridinis faktas įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. lapkričio 8 d. (b. l. 44-47). Hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Užtikrinus reikalavimą priverstine hipoteka, mokesčių administratorius įgytų reikalavimo teisę į pareiškėjo turtą, o tai sumažintų kitų kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus, be to, atsakovas taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas bei iškreipiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, todėl asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad hipotekos taikymas turtui, kuriam nustatytas turto areštas kito subjekto, t. y. antstolio L. J. kontoros, išieškojimą vykdančio ne pagal mokesčių administratoriaus vykdomuosius dokumentus, pažeistų kitų pareiškėjo kreditorių teises ir interesus.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė įkeisti pareiškėjui priklausantį Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti ar įpareigoti atlikti veiksmus nėra pagrindo.

III. Uždaroji akcinė bendrovė „Mimina“ (toliau – ir apeliantas) 2013 m. spalio 4 d. gautu apeliaciniu skundu (pagal spaudą ant voko) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 69-70) kartoja tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 1-3). Papildomai paaiškina, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padaryta išvada, kad pagal atsakovo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-980 atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą hipoteka atsiranda sutarties pagrindu, esant turto savininko išreikštai valiai.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl atsakovo 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-980 atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą numatytos sąlygos taikyti hipoteką areštuotam apelianto turtui. Šioje nutartyje, apelianto nuomone, yra išaiškinta būtent priverstinės hipotekos areštuotam turtui taikymo galimybė.

2. Vadovaujantis Turto arešto aktų ir registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 7 dalimi sutartinė hipoteka negali būti taikoma areštuotam turtui. Paaiškina, kad dėl šios priežasties apeliantas neturi galimybės įkeisti sutartine hipoteka areštuoto turto, o notaras negali patvirtinti tokio dvišalio sandorio.

3. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje išaiškino ne tik atsakovo teisę, bet ir pareigą taikyti priverstinę hipoteką areštuotam turtui, kurios taikymui nereikalinga apelianto valia. Tokiu atveju nebūtų pažeistas TAARĮ numatytas draudimas savininkui įkeisti areštuotą turtą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. spalio 18 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 75-76) atsakovas kartoja argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 23-26). Papildomai akcentuoja, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą taikyti priverstinę hipoteką areštuotam turtui, kadangi MAĮ 103 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio bei Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, nuostatos numato mokesčių administratoriaus teisę pareikalauti mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija, t. y. nurodyti papildomos mokestinės paskolos sąlygas. Minėtos nuostatos nenumato mokesčių administratoriaus pareigos taikyti priverstinę hipoteką.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pats kreipėsi į mokesčių administratorių prašydamas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą sudarant mokestinės paskolos sutartį, kad apeliantas turi teisę pasirinkti dėl mokestinės paskolos sudarymo, ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju hipoteka atsiranda sutarties pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Atsakovas 2012 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-980 atidėti ir išdėstyti UAB „Mimina“ 121 343,71 Lt dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nustatydamas papildomą sąlygą – nepriemokos sumokėjimą užtikrinti hipoteka (b. l. 8-9). Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti papildomą sąlygą dėl hipotekos bei nustatyti terminą mokestinės paskolos sutarties pasirašymui. Teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2727-168/2012 skundą tenkino iš dalies: paliko papildomą sąlygą dėl hipotekos ir nustatė terminą sutarčiai pasirašyti (b. l. 63-66). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-68/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 34-39). 2013 m. vasario 8 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas mokesčių administratorių priimti sprendimą dėl 121 343,71 Lt mokestinės nepriemokos užtikrinimo taikant priverstinę hipoteką administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais , esančiais (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kiemo statiniai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuoti Utenos apskrities VMI ir antstolio L. J. (įrašas galioja nuo 2011 m. lapkričio 8 d.) (b. l.44-47).

V. Byloje iš esmės yra ginčijamas atsakovo 2013 m. vasario 20 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-6430 įformintas sprendimas, kuriuos buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir Pastatui nustatyti priverstinę hipoteką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2251 redakcija). Mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 24 dalis). Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 19 dalis). MAĮ įtvirtintas mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo institutas, kuris teisės mokslo doktrinoje netapatinamas su mokestine lengvata, tačiau gali būti laikomas tam tikra lengvata mokesčių mokėtojui, nustatant palankesnes mokesčių mokėtojui nepriemokos mokėjimo sąlygas. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija (MAĮ 88 straipsnio 4 dalis). MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. MAĮ 103 straipsnis numato mokesčių administratoriaus, siekiančio užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, teisę: 1) priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; 2) sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos arba įkeitimo sutartį.

Be to, ginčo teisinius santykius reglamentuoja ir finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktas, kuriame nurodoma, jog vietos mokesčių administratorius gali priimti sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodydamas užtikrinti jos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas ginčo teisinių santykių reguliavimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas minėtomis teisės normomis mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją pareikalauti / atsisakyti pareikalauti iš mokesčių mokėtojo CK nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas. Konkrečių atvejų, kada iš mokesčių mokėtojo privalo būti reikalaujama papildomai užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, neapibrėžia nei MAĮ 88 straipsnis, nei Taisyklės ar kitas teisės aktas. Todėl į mokesčių administratoriaus diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo patenka ir teisė kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas tinkamam mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui svarbias aplinkybes, pasirinkti konkrečią mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonę(-es) bei pareikalauti iš mokesčio mokėtojo šią sąlygą įvykdyti. Tokiu būdu mokesčių administratorius gali tinkamai atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes bei pasirinkti protingiausią, tinkamą balansą tarp viešojo intereso surinkti mokesčius ir asmens (mokesčių mokėtojo) intereso stabilizuoti savo finansinę būklę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendime nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog buvo įvertinta pareiškėjo prašomos atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos suma, atidėjimo ir išdėstymo laikotarpis, taip pat buvo vertinta ta aplinkybė, kad vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis, pareiškėjo turto atžvilgiu buvo vykdomas 32 018,27 Lt išieškojimas (b. l. 35). Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia abejoti pareiškėjo pajėgumu laiku įvykdyti jau ir taip uždelstą vykdyti mokestinę prievolę iki mokesčių administratoriaus nustatyto termino, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., įmokų mokėjimo pradžią atidedant iki 2012 m. gruodžio 21 d. (b. l. 8).

Minėtoje išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą kartu nurodant užtikrinti jos sumokėjimą hipoteka, todėl šis klausimas iš naujo negali būti nagrinėjamas, nes teismo sprendimas turi res judicata galią (ABTĮ 96 str. 4 d.).

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 1 dalimi, mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris yra mokestinės paskolos sutarties sudarymo tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pagrindas. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime numatyta papildoma sąlyga dėl mokestinės prievolės užtikrinimo hipoteka, kuri iki šiol nėra įvykdyta. Dėl šios aplinkybės mokestinės paskolos sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo yra nesudaryta.

Apeliantas mano, kad atsakovas turėtų nustatyti Pastatui priverstinę hipoteką, t. y. priimti administracinį sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Pagal aukščiau aptartas aktualias ginčui teisės aktų nuostatas, nepriemokos sumokėjimas yra užtikrinimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Atkreiptinas dėmesys, kad pats mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas ir išdėstomas tik mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį (Taisyklių 6 p.). Mokestinė nepriemoka, kurios sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas, sumokama pagal mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo suderintą grafiką per mokesčių administratoriaus sprendime nurodytą laikotarpį.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pats kreipėsi į atsakovą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Atsakovas, 2012 m. vasario 23 d. priėmęs sprendimą Nr. (23.24-08)-327-980, sutiko atidėti ir išdėstyti pareiškėjo 121 343,71 Lt dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau nustatė papildomą sąlygą – nepriemokos sumokėjimą užtikrinti hipoteka. CK 4.175 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą.

Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis). Tuo tarpu sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktai nenumato mokesčių administratoriaus pareigos ir sąlygų taikyti priverstinę hipoteką, taip pat nenumato tokios pareigos ir tuomet, kai prašymą taikyti priverstinę hipoteką pateikia pats mokesčių mokėtojas. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju, kaip ir paprastai, kai yra sprendžiamas klausimas dėl nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo, nustatė papildomą sąlygą, šalims susitarus, dėl sutartinės hipotekos.

Hipotekos teisiniai santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1893-464/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas savanoriškai kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, taip pat laisva valia norėtų turimą turtą dėl mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinti hipoteka, mokesčių administratorius skundžiamame sprendime nustatė papildomą sąlygą dėl sutartinės hipotekos sudarymo, o sprendimo dėl priverstinės hipotekos priėmęs nebuvo, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti sutartinės hipotekos sutartį. Atsižvelgus į vyraujantį dispozityvųjį civilinių teisinių santykių reguliavimo metodą ir sutarties laisvės principą, kuris, pažymėtina, taikomas ir sutartinės hipotekos teisiniams santykiams, teismas daro išvadą, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti priverstinę hipoteką priimant dėl to administracinį sprendimą, kai teisės aktai to nenumato ir iš ginčijamo santykio matyti, kad atsakovas pareikalavo atidedamos ar išdėstomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti sutartine hipoteka, yra iš esmės neteisingas, todėl toks reikalavimas negalėjo būti patenkintas. Nesant įstatyme pagrindo priimti administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektas neturi teisės nei pareigos priimti tokį sprendimą, nesant pagrindo priimtas sprendimas būtų neteisėtas, todėl viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo yra atsisakoma priimti tokį sprendimą negali būti panaikintas ir nėra pagrindo įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti tokį sprendimą (ABTĮ 3, 89, 90 str.).

Nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla yra apeliacinio skundo motyvai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl atsakovo 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-980 atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą numatytos sąlygos taikyti hipoteką areštuotam apelianto turtui. Teismas sprendime išsakė nuomonę, kad draudimo taikyti hipoteką areštuotam turtui nebuvo. Minėta, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą kartu nurodant užtikrinti jos sumokėjimą hipoteka, todėl šis klausimas iš naujo negali būti nagrinėjamas, nes teismo sprendimas turi res judicata galią (ABTĮ 96 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo kvestionuojamas šis klausimas, kuris sudarė įrodinėjimo dalyką kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje. Tik tokie faktai, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką vienoje byloje, gali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai nagrinėjant kitą bylą (ABTĮ 58 str.). Be to, pareiškėjui reiškiant iš esmės neteisingą reikalavimą, kuris negali būti patenkintas, negali turėti reikšmės ir skundo motyvai dėl galimybės taikyti hipoteką areštuotam apelianto turtui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, nenustatyta, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan