2K-199/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-199/2014

Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00100-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija (S)

1.1.5.1;

1.1.8.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu L. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta (iš dalies sudedant) su neatlikta bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį dalimi, paskiriant L. A. galutinę subendrintą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas L. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. kovo 16 d. 4.40 val. iki 2013 m. kovo 16 d. 19.30 val.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendis: pripažinta L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); vadovaujantis BK 641 straipsniu, L. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam trijų mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta (iš dalies sudedant) su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir L. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Kitos Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

L. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 16 d., apie 2.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė sugyventinei L. N. už plaukų, nutempė ją į buto koridorių, stipriai pastūmė, dėl to ši trenkėsi į buto duris (kurios išlūžo), išvirto į laiptinę ir nugriuvo ant grindų, po to suėmė L. N. už plaukų ir tempė ją laiptinėje iš penkto į trečią aukštą, o L. N. rankomis įsikibus į laiptų turėklus vis tiek ją tempė ir taip padarė jai dešinės plaštakos III-IV pirštų odos nubrozdinimus bei paviršines žaizdeles, t. y. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė L. N. fizinį skausmą.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį (bylą kasatoriui nutraukti).

Kasaciniame skunde nurodama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai atskleidė bylos aplinkybes, nes neatsižvelgė į tai, kad įvykio dieną kasatorius ir nukentėjusioji vartojo alkoholį, o nuo 22 val. L. N. , būdama neblaivi, kasatorių persekiojo, įžeidinėjo, skatino konfliktą, vadino necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai ir sudavė kasatoriui per veidą, siekdama sukelti šiam baimės, netikrumo jausmą, įbauginti, kad L. A. jai paklustų. Anot kasatoriaus, nukentėjusioji 2013 m. rugsėjo 17 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokias aplinkybes patvirtino. Kasatoriaus teigimu, stengdamasis išvengti neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų, jis buvo išėjęs iš namų, bandė nuo jos pabėgti, tačiau nukentėjusioji apie 2 val. nakties jį susirado ir tęsė savo neteisėtus veiksmus prieš jį. Taigi, tik dėl to, kad negalėjo sutramdyti apie penkias valandas trukusių L. N. įžeidinėjimų, fizinio smurto, kasatorius teigia, neviršydamas būtinosios ginties ribų, sutramdęs nukentėjusiąją. Kasatoriaus manymu, jam turėjo būti taikomas BK 28 straipsnis, t. y. būtinosios ginties institutas.

Kasatorius, remdamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriose valstybėms narėms rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, skatinti kalinių integraciją į visuomenę ir pan., bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, teigia, kad įstatymų leidėjas lygtinį paleidimą traktuoja kaip bausmę, nors tokia nenumatyta BK 42 straipsnyje įtvirtintoje bausmių sistemoje. Kasatoriaus teigimu, lygtinio paleidimo sąvoka nė viename įstatyme neišaiškinta, o jo esmė atitinka bausmės turinį, nes nuteistajam lygtinio paleidimo laikotarpiu nustatomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, todėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos negalima traktuoti kaip lygtinio atleidimo nuo bausmės rūšies, nes tai, anot kasatoriaus, bausmės tąsa švelnesnėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai bei į BK 2 straipsnio 6 dalį, kuri imperatyviai draudžia dvigubą asmens baudimą, kasatoriaus nuomone, aiškinant BK 64 straipsnio 1 dalį, nustatant neatliktos paskirtos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, turi būti imama ta bausmės dalis, kurią liko atlikti nuo tada, kai dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos priimtas nuosprendis, o ne nuo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos momento iki visiško bausmės pasibaigimo momento, taip pasunkinant nuteistojo padėtį. Taigi, L. A. nuomone, įvertinus tai, kad jo lygtinį paleidimą kontroliavęs pareigūnas nenustatė pažeidimų lygtinio paleidimo laikotarpiu, dėl to jam turėtų būti pakeista bausmės rūšis (jis sugrąžintas į įkalinimo įstaigą), apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. kasatorius yra visiškai atlikęs jam Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir netaikyti BK 64 straipsnio nuostatų.

Taip pat kasatorius, nurodydamas, kad bausmė – vienas dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti asmens elgesį, taip pat asmenį nubausti, t. y. pritaikyti jam negatyvaus pobūdžio poveikio priemones, siekiant atgrasyti jį nuo nepageidaujamo elgesio apraiškų, taip pat pabrėždamas teisingumo, proporcingumo principų svarbą parenkant asmens pataisymui atitinkamą bausmės rūšį ir dydį, atitinkančius visuotinai svarbius tikslus, nevaržančius asmens labiau, nei tai reikalinga bausmės tikslams pasiekti, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais apie teisingumo principo esmę (2003 m. birželio 10 d. nutarime), teigia, kad teismų nebuvo įvertintos bausmės skyrimui reikšmingos jo ir nukentėjusiosios bendro gyvenimo aplinkybės, kad jie susitaikė, veda bendrą ūkį, kasatorius padeda išlaikyti L. N. vaikus, o nuo 2013 m. kovo 6 d. L. A. yra registruotas darbo biržoje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo L. A. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai dėl nesutikimo su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčijant faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir bylos įrodymų vertinimą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo apsektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Prokurorės teigimu, L. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį remiantis visais byloje surinktais ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), juos įvertinus vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Bylos įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus reikalavimus. Be to, teismai rėmėsi ir kasatoriaus parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, apie konflikto su nukentėjusiąja aplinkybes, priežastis ir eigą (dėl išgerto alkoholio, kad buvo supykęs ant nukentėjusiosios, tempė už plaukų ir pastūmė ją, ji atsitrenkė į koridoriaus duris, o šioms lūžus, išgriuvo į laiptinę, ten toliau ją tampė), kurie iš esmės sutapo su nukentėjusiosios parodymais, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. Be to, nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajai artimoje aplinkoje, nes prieš ją smurtavo sugyventinis, tempdamas ją už plaukų, pastumdamas į duris ir taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės teigimu, kasatoriaus argumentai dėl to, kad teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės L. A. nepagrįstai pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (nes ji buvo atlikta kasatorių lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, kurias kasatorius įvardija bausmės tąsa, o teismo paskirtus įsipareigojimus jis vykdė, todėl bausmės laikas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal pirmąjį nuosprendį buvo pasibaigęs), atmestini. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo likusios vienerių metų vieno mėnesio ir šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kuri buvo paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, nustatant jam šiam laikotarpiui atitinkamus įpareigojimus.

Nusikalstama veika, už kurią L. A. nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, padaryta 2013 m. kovo 16 d., t. y. nepasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK, kurio 157 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, nutartimi patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kartu nustato nuteistajam šios komisijos siūlomas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu vykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. L. A. negalėjo būti laikomas atlikusiu bausmę, nes dar nepasibaigus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų, lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos, vykdymo laikui, padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina; skirdamas bausmę teismas gali visiškai ar iš dalies sudėti jas, todėl Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu konstatavęs, kad kasatorius nusikalstamą veiką įvykdė nepasibaigus lygtinio paleidimo laikui pagal ankstesnį nuosprendį, tinkamai pritaikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie neatliktosios bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį pridėjęs naujai paskirtos bausmės dalį.

Nuteistojo L. A. kasacinis skundas netenkintinas.

Kasatorius teigia, kad Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų iš esmės yra bausmės tąsa švelnesnėmis sąlygomis, o ne atleidimas nuo bausmės, todėl taikant BK 64 straipsnį, teismas netinkamai jį taikė, pridėdamas ir atliktos bausmės laiką.

BVK 157 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti teismo sprendimu lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, teismo sprendimu nuteistasis paleidžiamas iš pataisos įstaigos į laisvę. Kartu tam, kad būtų pasiekta visiška resocializacija, teismas, nutartimi patvirtindamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, nustato nuteistajam šios komisijos siūlomas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu asmeniui nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų tinkamą vykdymą prižiūri probacijos tarnybos (BVK 159 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas). Tačiau minėtų priemonių taikymas nėra bausmės tąsa. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra.

Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, vykdyti nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas.

Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas.

Kasatorius Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi, likus neatliktai vienerių metų vieno mėnesio ir šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmei, L. A. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Neatliktos bausmės terminui jam nustatyti tokie įpareigojimai: registruotis pataisos inspekcijoje du kartus per mėnesį, uždrausta išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios kasatorius buvo nuteistas Akmenės rajono apylinkės tesimo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, L. A. padarė 2013 m. kovo 16 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Taigi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas jis nėra laikomas visiškai atlikusiu bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį ir jo neatliktos bausmės dalis – vieneri metai vienas mėnuo ir šešiolika dienų, pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų buvo subendrinama su naujai paskirta bausme remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra tolygus laisvės atėmimo bausmės pakeitimui kita bausme, kai numatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai nuteistajam likusios atlikti bausmės laikotarpiui. Lygtinis paleidimas tai sąlyginis atleidimas nuo bausmės, o ne vienos paskirtos bausmės pakeitimas kita. Bausmių rūšys išvardytos BK 42 straipsnyje. Lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam lygtinio paleidimo laikotarpiu paskiriama ne kuri kita BK 42 straipsnyje numatyta bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonės ar BK 75 straipsnio 2, 3 dalyse numatyti tam tikri įpareigojimai, kurie nelaikomi bausme. Taigi, jei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteisiamas teismo nuosprendžiu, tai teismas, paskyręs bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, ją pagrįstai pagal BK 64 straipsnio 1 dalį bendrina su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, dėl kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. BK 64 straipsnis numato, kad, bendrindamas bausmes, teismas gali prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies pridėti neatliktą bausmės dalį arba prie neatliktos bausmės dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Terminas nuo paleidimo iš pataisos namų iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas L. A. apeliacinį skundą ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai pasisakė dėl būtinosios ginties instituto netaikymo nuteistajam, nes nenustatė buvus realų nukentėjusiosios kėsinimąsi prieš L. A., o tiesiog konfliktą artimojoje aplinkoje, todėl pagrįstai konstatavo, nesant visų būtinų šio instituto taikymo sąlygų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai atskleidė bylos aplinkybes, nes neatsižvelgė į tai, kad įvykio dieną kasatorius ir nukentėjusioji vartojo alkoholį, o nuo 22 val. L. N. , būdama neblaivi, kasatorių persekiojo, įžeidinėjo, skatino konfliktą, vadino necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai bei sudavė kasatoriui per veidą, siekdama sukelti šiam baimės, netikrumo jausmą, įbauginti, kad L. A. jai paklustų. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad nukentėjusioji L. N. pradėjo konfliktą, priekaištavo, tokiais jos veiksmais išprovokuotas L. A. smurtas, t. y. kad nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai ir rizikingai. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų, pakartotinai, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (kad nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė, vedė bendrą ūkį, padėjo išlaikyti nukentėjusiosios vaikus, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę). Be to, skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad L. A. anksčiau teistas net šešis kartus, yra pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra daug mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta. Papildomai apeliacinės instancijos teismas taikė nuteistajam L. A. BK 641 straipsnio nuostatas, nors nusikaltimo padarymo metu jos dar negaliojo (įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d.), ir sumažino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Taigi konstatuoti, kad, skiriant L. A. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir bendrinant ją su anksčiau jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis), iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę prie neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas

Vytautas Piesliakas