R-14-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-14-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00015-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui L. L.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2015 m. sausio 30 d. sprendimą dėl L. L., kuriuo nuspręsta išbraukti pareiškėją iš kandidatų sąrašų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra pretendentas į kandidatus vyksiančiuose savivaldybės tarybos rinkimuose (savivaldybė – Vilniaus miesto Nr. 57, iškėlė – Lietuvos krikščionys demokratai, numeris sąraše – (duomenys neskelbtini)). 2015 m. sausio 26 d. jis gavo informaciją, jog yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie nepranešė Vyriausiajai rinkimų komisijai apie savo teistumą. Teigia, jog jokio teistumo neturi ir apie tokią informaciją nieko nežinojo. Informacija buvo gauta iš Vidaus reikalų ministerijos, kuri jam nurodė tik tai, kad duomenys buvo gauti iš Vokietijos. 2015 m. sausio 28 d., dalyvaudamas VRK posėdyje, gavo 2015 m. sausio 16 d. išrašą Nr. 9R-A-786 (toliau – ir Išrašas), iš kurio yra matyti, jog iš Vokietijos buvo gauta informacija, kad 2014 m. kovo 24 d. jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2014 m. gegužės 29 d. Jis nesutinka su VRK 2015 m. sausio 30 d. sprendimu išbraukti jį iš kandidatų sąrašų, nes toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Informacija, kad jis yra teistas, yra netiksli ir neteisinga.

Nurodo, jog 2013 m. liepos 23 d., važiuojant iš Olandijos į Vokietiją, maždaug pasienio ruože, jį sustabdė Vokietijos muitinės pareigūnai. Jam nežinant ir neturint galimybės pateikti paaiškinimų, 2014 m. kovo 24 d. jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris 2014 m. balandžio 4 d. buvo išverstas į lietuvių kalbą ir 2014 m. gegužės 14 d. jam išsiųstas paštu. Su baudžiamuoju įsakymu nesutiko, todėl 2014 m. birželio 9 d. pateikė skundą. 2014 m. liepos 31 d. iš teismo buvo gauta nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą. Šią nutartį apskundė aukštesniam teismui (2014 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė faksimiliniu ryšiu, 2014 m. rugpjūčio 25 d. – registruotu paštu).

Remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 36 straipsnio 12 dalimi teigia, kad šiuo atveju jis tinkamai vadovavosi šia norma ir savo pareiškime tinkamai nurodė informaciją, nes jo atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio nuosprendžio (sprendimo) dėl nusikalstamos veikos. Dėl jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo jis padavė skundą, kuris nėra išnagrinėtas, todėl laikytina, kad teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs. Nors Išraše nurodyta, kad baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo data yra 2014 m. gegužės 29 d., tačiau ši data negali būti jo įsiteisėjimo data, nes byloje buvo priimta 2014 m. liepos 31 d. nutartis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tik 2014 m. gegužės 30 d. gavo baudžiamąjį įsakymą. Mano, kad net ir laikant, jog baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, vis tiek nebūtų galima traktuoti, kad jis yra teistas. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistiems asmenims teistumas neatsiranda. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui buvo inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, baudžiamas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymo dėl ginklų 52-o paragrafo 3-ios pastraipos 1-ą punktą. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsniu, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas, tvirtina, jog jo atžvilgiu inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas Lietuvos Respublikoje nelaikomas nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas remiasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalimi. Pareiškėjas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai, į 9 klausimą nurodė atsakymą – „NE“. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos VRK pateikė išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriame yra nurodyta, kad L. L. atžvilgiu 2014 m. gegužės 29 d. yra įsiteisėjęs Vokietijos Federacinės Respublikos teismo priimtas nuosprendis pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Kadangi pareiškėjas nuslėpė nurodytą sprendimą (nuosprendį), pagal kurį jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl jam atsirado pasekmės, nustatytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje, ir pareiškėjo įregistravimas kandidatu buvo panaikintas ginčijamu sprendimu.

Pažymi, kad atsakovas netiria pareiškėjo padarytos veikos faktinių aplinkybių, nevertina jos sunkumo, atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams, tačiau įsitikina, ar yra pakankamai duomenų nustatyti tokios veikos padarymo faktui.

Tvirtina, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, vadovavosi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta aktualia informacija apie pareiškėją, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo registraciją kandidatu į savivaldybių tarybų narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-50 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos registravimo panaikinimo“ (b. l. 36), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas pažymas, nusprendė panaikinti priede nurodytų asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimą kandidatais į savivaldybių tarybų narius. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 priedo eilės numeriu (duomenys neskelbtini) nurodytas L. L., apylinkės numeris – 57, savivaldybės pavadinimas – Vilniaus miesto, organizacijos pavadinimas – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (b. l. 39).

Šį sprendimą Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė, kaip nustatyta pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, įvertinusi tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d., pildydamas Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, atsakydamas į 9 klausimą apie tai, ar turi ką nurodyti pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje išdėstytus reikalavimus, pareiškėjas L. L. nurodė neturįs ką nurodyti (b. l. 33), tuo tarpu Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas 2015 m. sausio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų įrašas Nr. 9R-A-786 patvirtina, kad pareiškėjas L. L. Vokietijos AG Nordhorno teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 29 d., nuteistas už nusikalstamos veikos (ID O-00001) VERSTOβ GEGEN DAS WAFFENGESETZ, padarymą, nusikalstamos veikos kategorija – neteisėtas ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų eksportas ir importas, nusikalstamos veikos aprašymas – STGB § 40, § 42, § 43, WaffG § 52 Abs. 3 Nr. 1 (b. l. 34).

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimas panaikinti pareiškėjo L. L. registraciją kandidatu į savivaldybės tarybos narius, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, nustačiusi, kad pareiškėjas L. L. nevykdė pareigos kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodytus duomenis, t. y. apie jo atžvilgiu Vokietijos teismo priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą, kuriuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kas buvo patvirtinta Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktu 2015 m. sausio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų įšrašu, Vyriausioji rinkimų komisija ir negalėjo priimti kitokio sprendimo.

Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad Vokietijos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nėra įsiteisėjęs, o veika, už kurios padarymą Vokietijoje jis yra nuteistas, Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstama nusikalstama, t. y. būtų kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams arba nėra reikšmingi. Kaip matyti iš paties pareiškėjo su skundu pateikto Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo L.

L. už jame nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta 800 eurų bauda, turinio (b. l. 9–11), jis (baudžiamasi įsakymas) turėjo įsiteisėti ir tapti vykdomu, jeigu per dvi savaites nuo įteikimo teismui nebus pateiktas protestas. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 29 d., ką patvirtina atsakovo gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas 2015 m. sausio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų įšrašas Nr. 9R-A-786, taip pat pareiškėjo su skundu pateikta Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo L.

L. protestas dėl 2014 m. kovo 24 d. Nordhorno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo kaip paduotas praleidus terminą (b. l. 14–15). Nutartyje nurodyta, kad Teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo data yra 2014 m. gegužės 14 d., protestas gautas 2014 m. birželio 9 d., t. y. praleidus terminą, kuris negali būti atstatomas. Dėl pareiškėjo paaiškinimo, kad 2014 m. gegužės 30 d. gavęs baudžiamąjį įsakymą, protestą išsiuntė 2014 m. birželio 9 d., t. y. nepažeisdamas nustatyto termino protestui paduoti, pažymėtina, kad tiek Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamajame įsakyme, tiek šio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nurodyta, kad dokumentus tiek įteikti, tiek priimti L.

L. įgalioja poną H., Hauptzollamt Nordhorn, kuriam 2014 m. kovo 24 d. baudžiamasis įsakymas įteiktas 2014 m. gegužės 14 d. Taigi, pagal byloje pateiktus įrodymus, Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, o neįsiteisėjusi, kiek galima spręsti iš pareiškėjo paaiškinimo ir pateiktų įrodymų, tik Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis. Pareiškėjo teiginiai, kad veika, už kurios padarymą Nordhorno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirta bauda, Lietuvos Respublikoje būtų kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, t. y. nelaikoma nusikalstama, nėra reikšmingi ir įrodyti: viena vertus, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu, t. y. nepaisant to, kad veika yra dekriminalizuota ar kad pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje šie duomenys privalo būti nurodyti.

Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad veika, už kurios padarymą pareiškėjas Vokietijos teismo buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalies ir 6 straipsnio 4 punkto nuostatas draudžiamiems nepriskiriami šaltieji ginklai, t. y. nešaunamieji ginklai, kuriais, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti), yra priskiriami D kategorijos ginklams, kuriuos, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus, pagal šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas draudžiama nešiotis (D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus).

Pagal pareiškėjo paaiškinimą ir 2014 m. kovo 24 d. Nordhorno apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme pateiktą aprašymą, nunčiakai, už kurių gabenimą yra nuteistas pareiškėjas L. L., yra šaltasis ginklas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme, priskirtinas D kategorijos ginklams, kuriuos ir Lietuvos Respublikoje draudžiama nešiotis, o tokio draudimo, t. y. draudimo nešiotis šaltąjį ginklą, pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-809-579-2014 (teisminio proceso Nr. 1-52-1-00562-2014-9), Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-778-134/2013 (teisminio proceso Nr. 1-49-1-00031-2013-5)).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė