AS-438-363-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-363/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07885-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Gerosios Vilties bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–18) ir patikslintą skundą (II t., b. l. 26–47), be kita ko, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. A51-95528-(2.15.1.21-MP2) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)‑2D‑18470; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus, pašalinant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių prieštaravimus planavimo sąlygoms bei norminių teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano planavimo proceso tolimesnius veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi (II t., b. l. 100‑101), be kita ko, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog rengiant detalųjį planą būtų atsižvelgta į jo pastabas dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo, normatyvinių atstumų, triukšmo ir aplinkos oro taršos vertinimo. Teismas pažymėjo, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas yra tik pirmoji iš kompleksinio teritorijų planavimo baigiamojo etapo stadijų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Po detaliojo plano sprendinių viešinimo seka dar 3 stadijos: kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodytų stadijų metu toliau bus derinami detaliojo plano sprendiniai, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Ginčo detalusis planas nėra galutinai suderintas, todėl jo sprendiniai dar gali kisti ir pareiškėjo nurodomais aspektais, todėl pareiškėjo prašymo uždrausti tolimesnius detaliojo plano rengimo proceso veiksmus tenkinimas šiuo metu būtų ne tik nepagrįstas, bet ir neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 107–110), kuriuo prašo minėtos nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti bei priimti naują sprendimą – atitinkamą pareiškėjo prašymą tenkinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. sausio 29 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis Nr. 51, į kurio darbotvarkę 28 punktu buvo įtrauktas ir svarstytas klausimas dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo gretimybių detaliojo plano tvirtinimo (Nr. A1-1793). Pareiškėjas, sužinojęs šią aplinkybę, su atitinkamu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir tarybos narius, todėl detaliojo plano tvirtinimo klausimas minėto posėdžio metu nebuvo išspręstas, t. y., siekiant išsiaiškinti teisminio ginčo esmę, buvo nutarta minėtą klausimą papildomai apsvarstyti 4 komitetuose. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai apie likusias neįvykdytas kompleksinio teritorijų planavimo baigiamojo etapo stadijas yra nepagrįsti, nes akivaizdu, jog liko tik paskutinė teismo nurodyta stadija – kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas, o šie veiksmai gali būti atlikti bet kurio savivaldybės tarybos posėdžio metu. Patvirtinus detalųjį planą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimas taptų negalimas, taigi nebūtų įmanoma įvykdyti teismo atitinkamą sprendimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka.

Mano, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nemotyvuotas, todėl netenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjo atsisakymas nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalies panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo jis prašo apeliacinį procesą pagal minėtą atskirąjį skundą nutraukti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. posėdyje Nr. 52 buvo patvirtintas ginčo detalusis planas, todėl išnyko galimybė pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pareiškėjas atsisako atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsisakymo procesinės pasekmės jam yra žinomos (bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Asmens teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, todėl pareiškėjo atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, procesas pagal atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės atskirojo skundo atsisakymą priimti.

Procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas