A-502-1017-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1017/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00360-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 11.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. U. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2063 ir 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2709.

Skunde (t. I, b. l. 2–3) pareiškėja paaiškino, kad nuo 1978 metų gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Butas), kuris vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas buvo grąžintas savininkui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. AD1-2903 buvo perduotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Patalpos). Su pareiškėja buvo sudaryta ir pasirašyta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. AD1-2903 buvo nustatyta nuompinigių suma 80,20 Lt už mėnesį, kurių nereikia mokėti 126 metus ir 9 mėnesius. Atsakovo 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. AD1-2903 dalyje dėl nuompinigių dydžio buvo pakeistas net du kartus: 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-2063 ir 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. AD1-2709. Pareiškėjos nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, keisdama savo įsakymus ir reikalaudama pasirašyti vis naujas sutartis, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia jos teises.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (II t., b. l. 1–3) paaiškino, kad savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Klaipėdos miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 14 d. išdavė pareiškėjai S. U. valstybės garantiją Nr. 125. Pareiškėja pagal tuometinius savo poreikius pasirinko garantiją – „ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. bus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2001 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 1-399, kuriuo buvo įvestas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis ir patvirtinta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Atsižvelgdama į tai ir vykdydama valstybės garantiją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2006 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-2903, kuriuo buvo nuspręsta neterminuotam laikui išnuomoti pareiškėjai gyvenamąsias Patalpas. Su pareiškėja 2007 m. sausio 4 d. buvo pasirašyta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-3. Sutartyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos mokesčio nemoka iki 2132 m. rugsėjo 30 d. (16 p.), taip pat nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Pasikeitus gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio sudėtinių dalių dydžiams, ši sutartis keičiama (17 p.). Kadangi tiek 2009 m. liepos 1 d., tiek 2012 m. sausio 1 d. keitėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatyti gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio sudėtiniai dydžiai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip vykdomoji institucija, savo kompetencijos ribose siekdamas įgyvendinti savivaldybės tarybos priimtus norminius teisės aktus, 2009 m. gruodžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. AD 1-2063 ir 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2709, kuriais pakeitė pareiškėjai 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. AD1-2903 nustatytą terminą, už kurį pareiškėja nemoka gyvenamosios Patalpos nuomos mokesčio.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos S. U. skundą atmetė (II t., b. l. 34–41).

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2063 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. AD1-2903 „Dėl valstybės garantijos vykdymo S. U.“ pakeitimo“ teismas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymo 3 punktu pripažintas netekusiu galios. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnį, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad net jeigu būtų panaikintas 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas, 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo teisinė galia nebūtų savaime atkurta. Teismas pažymėjo, kad nevertina, ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo 2012 m. sausio 1 d. akto Nr. 623-1998 16 punkte apskaičiuoto gyvenamųjų Patalpų nuomos mokesčio už visą nuomojamąjį bendrąjį plotą dydis, t. y. 132,61 Lt per mėnesį, yra teisingas, nes pareiškėja savo reikalavimą panaikinti 2012 m. lapkričio 22 d.

įsakymą argumentuoja ne tuo, kad neteisingai perskaičiuotas nuomos mokesčio dydis, o tuo, kad jis apskritai negalėjo būti perskaičiuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas savivaldybės norminiu aktu nustatyto gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudedamosios dalies – kaupiamųjų lėšų – teisėtumo ir naujai apskaičiuoto nuomos mokesčio taikymo jau galiojančioms nuomos sutartims klausimus, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 konstatavo, kad savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims.

Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti.

Šiuo atveju pareiškėja skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė, keisdama savo įsakymus ir reikalaudama pasirašyti naujas sutartis, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia jos teises, t. y. teigia, kad kai pasirašė 2006 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu paruoštą socialinio buto nuomos sutartį, tai nebuvo dalies, kad nuomos kaina gali keistis. Šiuos teiginius teismas atmetė pažymėdamas, kad 2007 m. sausio 4 d. nuomos sutarties 14 punkte numatyta, jog nuomininkas moka nuomojamos gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, kurį sudaro pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-399 patvirtintas taisykles paskaičiuotas kaupiamosios lėšos 2,7333 Lt/m2, su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų tarifas 0,10 Lt/m2, ir administravimo išlaidų tarifas 0,16 Lt/m2, bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo išlaidų tarifas 0,16 Lt/m2, o 17 punkte – gyvenamosios patalpos nuomos mokestis gali būti perskaičiuotas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus, pasikeitus gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio sudėtinių dalių dydžiams, ši sutartis keičiama.

Iš šių nuomos sutarties nuostatų matyti, kad sutartyje ne nustatytas konkretaus dydžio nuomos mokestis, bet įtvirtintos nuorodos į teisės aktus, nustatančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, t. y. šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 pažymėta, jog esant tokioms šalių nuomos sutarties nuostatoms, kasatorės argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsnio 1 dalies, pagal kurią sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, pripažinti nepagrįstais, nes šiuo atveju nekyla sutarties sąlygų keitimo poreikis ir nėra pagrindo taikyti sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančias teisės normas.

Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą; pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, atsižvelgiant į pakitusią šio mokesčio nustatymo tvarką, naujai nustatytas nuomos mokesčio dydis šalių susitarimo nepažeidžia. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2012 m. lapkričio 22 d.

įsakymą Nr. AD1-2709, galėjo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuoti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuompinigių dydį, dėl ko atitinkamai sutrumpėjo terminas, per kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos nuompinigiai įskaičiuojami į savininkui grąžintų nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę.

III. Pareiškėja S. U. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (b. l. 44–45) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Klaipėdos miesto valdyba 1995 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. 343 dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2006 m. rugsėjo 14 d. išdavė pareiškėjai valstybės garantinį dokumentą Nr. 125, kuriame šalių sutarimu nustatyta savininkui grąžinto Buto vertė – 122 000 Lt.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. AD1-2063 ir 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. AD1-2709 yra nepagrįsti ir teisiškai nemotyvuoti.

3. Naikinant 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. AD1-2903 buvo neteisėtai panaikinta Buto vertė – 122 000 Lt, taip pat yra nepagrįstas garantinio termino pakeitimas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 50–52).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų, todėl visapusiškai turi būti tikrinamas tokių aktų teisėtumas ir pagrįstumas.

Bendrus reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos (1 dalis).

Byloje surinkti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad ginčijami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. (Nr. AD1-2063) ir 2012 m. lapkričio 22 d. (Nr. AD1-2709) sprendimai neatitinka aptartų reikalavimų. Atsakovo sprendimuose nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, galėję būti pagrindu pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. AD1-2903 „Dėl valstybės garantijos vykdymo S. U.“.

Abiejuose ginčijamuose įsakymuose nurodyta, kad vadovautasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A16-727/2007, Nr. A556 – 313/2010, Nr. A602-151/2012, Nr. A602-227/2012, Nr. A602-2104/2012 ir kt.).

Atsakovo 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. AD-2903 buvo priimtas vykdant S. U. 2006 m. rugsėjo 14 d. išduotą valstybės garantiją Nr. 125. Šio sprendimo teisiniu pagrindu nurodyto Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinto Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl kitų valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo priima savivaldybės administracijos direktorius sprendime nurodant savininkui grąžintame name nuomojamų patalpų vertę, įrašytą valstybės garantiniame dokumente. Nei paminėtas aprašas nei kiti teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, nenumato galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijos direktoriui) keisti aptartą sprendimą.

Dėl paminėto ir atsižvelgiant į viešojoje teisėje dominuojantį imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodą, teises ir pareigas teisės aktuose įtvirtintose normose nustatant itin tiksliai ir nesukuriant prielaidų teisės normas aiškinti plečiamai, konstatuojama, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie nauju sprendimu panaikinami (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kadangi naikinant 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą netenka galios jo 3 punktas, išnagrinėjus administracinį ginčą turi būti panaikintas ir atsakovo 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. AD1-2063.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos S. U. skundą tenkinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2063 ir 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. AD1-2709 panaikinti

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė