A-438-29-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-29/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02572-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 11.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) Miesto plėtros departamento 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. A51-56013 (2.14.2.12.-MP8) (toliau – ir sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti papildomą 532 kv. m naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir visą projektavimo medžiagą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Nurodė, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos seneliui R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime. Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jai priklauso 6253/19283 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendras namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas sudarė 3079 kv. m. Vėliau ši namų valda buvo padalinta tarp gyvenamojo namo bendraturčių, ko pasekoje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 1532 kv. m. Bendraturtis D. K. (D. K.) 1992 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą pirkti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio namo bei sumokėjo už 1200 kv. m žemės sklypą 495,20 Lt. 1998 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO1/98-16047 jis naudojamoje namų valdoje nusipirko 1000 kv. m žemės sklypą.

Parduoti buvo suformuotas 1000 kv. m žemės sklypas, nors pagal namų valdos techninės apskaitos kortelę žemės sklypas (naudojama namų valda), esanti (duomenys neskelbtini), sudarė 1532 kv. m. 2007 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja kreipėsi į administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu suformuoti žemės sklypą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribose. 2007 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. A51‑21901-(14.6-MPD-0) administracijos Miesto plėtros departamentas ją informavo, kad šalia įregistruotos namų valdos (1000 kv. m) yra laisvos (neužstatytos) žemės plotas, kuriame artimiausiu metu jai bus suformuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti žemę natūra. 2008 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S17-96 ji buvo informuota, kad nuosavybės teisės jai bus atkuriamos suteikiant naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, o 2009 m. balandžio 8 d. buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenų kopijos buvo persiųstos administracijos direktoriui, o kai jis priims sprendimą dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), formavimo, ji bus informuota atskiru raštu.

Taigi dar 2007–2009 metais ir administracija, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, turėdamos tuos pačius duomenis bei dokumentus ir dėl naudojamos namų valdos, ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo, informavo ją, kad šalia (duomenys neskelbtini), jai bus suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti žemę natūra. Esamas namų valdos (1000 kv. m) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 30 d. sprendimu, todėl jeigu kompetentingos institucijos manytų, kad žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti laisvoje naudojamos namų valdos teritorijoje suformuoti negalima, šis faktas iš karto būtų buvęs nurodytas jai susirašinėjant su valstybės (savivaldybės) institucijomis ir apskritai nebūtų svarstytas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šioje vietoje.

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pažymėjo, kad pagal namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esančius ir Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo metu buvusius duomenis, naudojamas žemės sklypas sudarė 1532 kv. m. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. IX-832 buvo įtvirtinta teisė atkurti nuosavybės teises į miesto žemę grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pareiškėjos nuomone, ginčo žemė yra namų valdos (žemės sklypo, pažymėto techninės apskaitos byloje iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo) dalis, vadinasi, ji negali būti įtraukta į grąžintinos žemės plotą, kuris kaip laisva (neužstatyta) žemė galėtų būti grąžinamas savininkams, kurių žemė buvo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 32–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 157V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Lazdynų seniūnijoje“ 5 punktu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini), privačios namų valdos 1000 kv. m žemės sklypo ribos bei sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai. 1998 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi šis žemės sklypas buvo įsigytas privačion nuosavybėn ir nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia Nekilnojamojo turto registre D. K. nuosavybės teise įregistruoto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo yra laisvos valstybinės žemės plotas (dėl tokio žemės statuso ginčo nėra), kuris pagal kartografinę medžiagą yra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, ir į šį plotą patenka dalis buvusios (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėto sklypo ploto. Šia buvusia naudojamo sklypo dalimi pareiškėja pageidauja padidinti šiuo metu esantį kadastrinį Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtas laisvos valstybinės žemės plotas iš visų pusių ribojasi su privačiais sklypais, todėl nėra galimybės suplanuoti prie jo privažiuojamąjį kelią (patekimą ar priėjimą) ne per privačius Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus.

Teigė, kad administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A51-27494-(2.14.2.12-MP8) bei 2011 m. kovo 14 d. raštu buvo pateikta informacija, jog jei atsirastų galimybė suplanuoti privažiuojamąjį kelią (patekimą ar priėjimą) šiame laisvame (neužstatytame) žemės plote, teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas grąžintinas bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypas iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkams ar jų turto paveldėtojams. Rašte būtent kalbama apie visus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkus ar jų turto paveldėtojus, neišskiriant konkrečiai pareiškėjos, todėl jos skunde formuluojami teiginiai, kad būtent jai buvo formuojamas sklypas šalia D. K. namų valdos sklypo, yra nepagrįsti.

Be to, 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. A51‑25908‑(2.14.2.12‑MP8) administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama išaiškinti, ar, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais sklypų projektavimą, yra galimybė suprojektuoti didesnio ploto (šiuo atveju pagal namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenis – 1532 kv. m) Nekilnojamojo turto registre D. K. nuosavybės teise įregistruotą 1000 kv. m ploto (duomenys neskelbtini), žemės sklypą. Įvertinusi egzistuojančias faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, jog namų valdos žemės sklypas D. K. buvo parduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, be to, tik tuo atveju, jeigu pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį namų valdos žemės sklypo ribos įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, būtų galima spręsti klausimą dėl galimybės performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą. Tarnybos nuomone, apie 1505 kv. m laisvos žemės plotas turėtų būti grąžintas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkams. Kitaip tariant, nėra galimybės formuoti tik pareiškėjai 532 kv. m ploto žemės sklypo prie D. K. 1000 kv. m namų valdos ignoruojant kitų buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkų (jų paveldėtojų) interesus.

Atsakovas nurodė Tvarkos 106 punktą ir akcentavo, kad pareiškėjos pageidaujamoje teritorijoje buvo rėžinis kaimas, todėl visi pretendentai turi lygias teises ir visiems jiems laisvos žemės sklypai turi būti grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Kaimuose, kuriuose buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema. Taigi rėžinių kaimų specifika yra ta, kad pareiškėja neturi teisės prašyti papildomai suformuoti žemės sklypą jos nurodytoje vietoje, nes tokiu būdu būtų pažeistas lygybės principas visų buvusio rėžinio kaimo savininkų atžvilgiu.

Teigė, kad namų valdos techninės apskaitos bylose nurodyti žemės sklypai nėra suprantami kaip faktiškai naudojami, o kaip paskirti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant duomenų apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteiktas žemės sklypas namų valdai, duomenų apie sklypo dydį pažymėjimas techninės apskaitos byloje nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog namų valdai išdėstyti yra skirtas konkretaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Taigi turi būti vertinamas ne faktinis žemės naudojimas, o teisinis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad namų valdos techninės apskaitos byloje nurodomas plotas (1532 kv. m) būtų susijęs su tokio dydžio sklypo suteikimu naudotis.

Nurodė, kad D. K. Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybai 1992 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą pirkti iš valstybės 0,1200 ha namų valdos žemės sklypą, su prašymu pateikė namų valdos techninės apskaitos bylą ir savo parašu suderino AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1997 m. balandžio 3 d. parengtą 0,1000 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą. Atsižvelgdama į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 157V ir miesto plano ištraukoje pažymėtas sklypo ribas, Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. liepos 27 d. priėmė įsakymą Nr. 2210-01 parduoti D. K. 0,1000 ha namų valdos žemės sklypą. Šio įsakymo pagrindu buvo sudaryta 1998 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PO1/98‑16047, o 2001 m. spalio 25 d. sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, D. K., būdamas pastatų bendraturtis kartu su pareiškėja, pats deklaravo naudojamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą ir siekė įsigyti iš valstybės ne didesnį, o 0,1000 ha namų valdos žemės sklypą. Šios žemės sklypo ribos įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos ir tai užkerta kelią performuoti namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja prašo performuoti teisėtai suformuotą 1000 kv. m žemės sklypą, kurio juridinio registravimo pagrindo net neginčija. Be to, pareiškėja nenurodo jokių ginčijamo administracijos sprendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 92–94) prašė teismo priimant sprendimą šioje byloje atsižvelgti į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir motyvus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar jos teritoriniai skyriai pagal teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas nėra įgalioti prižiūrėti savivaldybių veiklą ar įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus. Šiuo atveju tik administracijos direktorius turėtų priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), formavimo ar neformavimo, jei žemės sklypo formavimas toje teritorijoje nėra galimas.

Teigė, kad namų valdos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. D. K. nuosavybės teise priklausantis 1000 kv. m namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PO1/98-16047 pagrindu. Klausimas dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), performavimo, remiantis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, galėtų būti sprendžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribas. Šiuo atveju pareiškėja neginčija jau suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų. Apie 1505 kv. m laisvos žemės plotas, pareiškėjos pažymėtas pateiktoje preliminaraus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), schemoje, turėtų būti grąžintas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 105–111) pareiškėjos skundą atmetė.

Konstatavo, kad šioje byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai administracija atsisakė laisvoje valstybinėje žemėje padidinti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra laisvos valstybinės žemės plotas, taip pat, kad šis žemės plotas patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas.

Nustatė, kad (duomenys neskelbtini), privačios namų valdos 1000 kv. m ploto žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 157V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Lazdynų seniūnijoje“, o pagal 1998 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO1/98-16047 šį žemės sklypą įsigijo D. K., tokie pat duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nenuginčijus minėtu valdybos sprendimu nustatytų ir teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre D. K. vardu įregistruotų sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, nėra galimybės suformuoti naujas šio sklypo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 1061 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 24 d.) bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, konstatavo, kad nuosavybės teisės natūra miestų teritorijose, kuriose buvo rėžinė sistema, atkuriamos laisvą (neužstatytą) žemę rėžinių kaimų teritorijose grąžinant natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui, jeigu piliečiai nesusitaria kitaip. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos pageidaujamoje atkurti nuosavybės teises teritorijoje buvo rėžinis kaimas, todėl visi pretendentai turi lygias teises ir visiems jiems laisvos žemės sklypai turi būti grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Ši aplinkybė pareiškėjai buvo nurodyta dar administracijos 2007 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. A51-21901-(14.6-MPD-0). Taigi ginčijamu administracijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta laisvoje valstybinėje žemėje padidinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 136–139), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja pažymi, kad būtų nelogiška ginčyti esamo D. K. nuosavybės teise priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1000 kv. m žemės sklypo ribas, kai pareiškėja prašo suformuoti papildomą sklypą (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyto naudojamo namų valdos žemės sklypo (1532 kv. m) ribose tam, kad atkurtų nuosavybės teises į šios namų valdos sodą.

Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba 1532 kv. m namų valdos (duomenys neskelbtini), ribose nepagrįstai nori formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams į buvusią rėžinio kaimo žemę, nes pareiškėja nuosavybės teise valdo pastatą 1532 kv. m namų valdos (duomenys neskelbtini), ribose, be to, į šį numatomą formuoti žemės sklypą būtų įmanoma pakliūti tik per D. K. nuosavybės teise priklausančią žemę. Aplinkybę, kad naudojamos namų valdos plotas sudarė 1532 kv. m patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m. liepos 18 d. D. K. pateiktas pranešimas dėl žemės mokesčio sumokėjimo.

Nurodo, kad aplinkybę, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (532 kv. m), esančią šalia D. K. vardu įregistruoto 1000 kv. m žemės sklypo, techninės apskaitos byloje pažymėto 1532 kv. m namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini), ribose, patvirtina 2007–2009 metų susirašinėjimas su valstybės institucijomis, kurios šią pareiškėjos teisę buvo pradėjusios realizuoti, tačiau vengia ją toliau įgyvendinti ir procedūrą užbaigti.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 142–145) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, dėl kurių skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas, t. y. pareiškėja nenurodo, kurių ABTĮ 86 straipsnyje numatytų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Taigi apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimo (nenurodytas apeliacinio skundo juridinis pagrindas).

Be to, pareiškėja prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos 1996 m. žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo nuorašą ir Valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO1/98-16047, kuriais grindžia aplinkybę, jog naudojamos namų valdos plotas sudarė 1532 kv. m. Atsakovo nuomone, minėtus įrodymus pareiškėja galėjo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, minėti įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumui (jų nepaneigia).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 148–150) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, teisingai nustatęs esmines aplinkybes, t. y. kad D. K. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, norima performuoti teritorija patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, o visų pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises yra lygios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. A51-56013 (2.14.2.12.-MP8), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai laisvoje žemėje suformuoti papildomą 532 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, turinti teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę, buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime.

Pareiškėja nuosavybės teises į šio gyvenamojo namo dalį (6253/19283) įgijo 2006 m. vasario 11 d. iš D. K. pagal dovanojimo sutartį, kuris (D. K.) 1000 kv. m ploto žemės sklypą, reikalingą šiam namui eksploatuoti įgijo 1998 m. liepos 29 d., pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO1/98-16047. Šalia šio žemės sklypo yra laisvos valstybinės žemės plotas, kuris patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas.

Pareiškėja siekia, kad į dalį šios laisvos žemės - 532 kv. m. jai būtų atkurtos nuosavybės teisės, suformuojant didesnį - 1532 kv. m. ploto žemės sklypą (kartu su D. K. turimu1000 kv. m ploto žemės sklypu), kuris būtų skirtas eksploatuoti jos kartu su D. K., valdomiems pastatams, kuriems anksčiau eksploatuoti pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir buvo skirtas 1532 kv. m. ploto žemės sklypas.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas; Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4; 6 str.).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.“ (2 d.), o „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“ (3d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. <...> Atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos procesas apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir sprendimus (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.), o žemės reformos procese dalyvauja įvairios valstybės, savivaldybės institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1200/2013).

Byloje duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo šia tvarka prieš kreipdamasi į teismą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Savo ruožtu ši aplinkybė lemia, kad nesilaikymas šios tvarkos yra kliūtis pradėti teisminį procesą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o pradėtas procesas turi būti nutraukiamas, pareiškėjos skundą paliekant nenagrinėtu (ABTĮ 103 str.1p.), nes pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, kaip ikiteisminei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra suteikta teisė atnaujinti skundo padavimo terminą, kai jis yra praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, t. y., pareiškėjai dar išlieka galimybė pasinaudoti šia tvarka.

Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir jos padalinio – Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus raštai dėl buvimo ar nebuvimo galimybės suformuoti ginčo žemės sklypą bei jį suteikti pareiškėjai, nėra sprendimai, kuriais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra išsprendžiamas kilęs ginčas, nes šie raštai yra priimti anksčiau nei buvo priimtas ginčijamas byloje atsakovo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. A51-56013 (2.14.2.12.-MP8), be to, jais pateikiama arba atitinkama informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą pareiškėjai, arba atsakovui jo prašymu pateikiama teisinė konsultacija apie galimybę atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į ginčo žemės sklypą (b. l. 7-9; 19; 22; 23; 42-43; 47-48; 76).

Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą, o pareiškėjos M. K. skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas