A-1533-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1533-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01454-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai ir Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (b. l. 15–17) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją išmontuoti pakeliamąjį užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšiuose.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2012 m. spalio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė skundą „Dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje išmontavimo“. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. R8-02-B-1082 „Dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje“ informavo, kad skundas dėl reikalavimo išmontuoti užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšiuose persiųstas nagrinėti Telšių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai (toliau – ir Komisija).

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad „komisija nenustatė naujų aplinkybių dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo, todėl užtvaro išmontavimo klausimas nespręstinas“. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis vedėjo pareigas, 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 37VĮ-503 „Dėl žemės sklypų sujungimo Telšių mieste“ nustatė kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu „S1“, o tai yra (duomenys neskelbtini) gatvė.

Įrašas įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 4 d., o kelio servitute nurodyta – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Šiuo kelio servitutu nebuvo nustatyti jokie apribojimai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymas taip pat suteikia teisę visiems piliečiams be apribojimų naudotis (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau užtvaras, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, po 18.00 val. yra nuleidžiamas, pakeliamas 6.00 val., tuo laiku niekas nebegali pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve.

Nurodė, kad Telšių mieste esanti gatvė priklauso Telšių rajono savivaldybei, o jis, kaip mokesčių mokėtojas, turi turėti teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve bet kuriuo paros metu. Teigia, kad Telšių rajono savivaldybės administracijai atsisakius išmontuoti pakeliamą užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra pažeidžiama jo teisė naudotis viešaisiais keliais, laisvai judėti. Kadangi savivaldybės administracija atsisako atlikti veiksmus, pareiškėjas nurodo, jog tai sudaro skundo pagrindą pateikti reikalavimą teismui dėl įpareigojimo išmontuoti pakeliamąjį užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenims, gyvenantiems toje teritorijoje, yra duoti pulteliai, jie gali pakelti užtvarą ir pravažiuoti, o visi kiti to padaryti negali. Pareiškėjas toje teritorijoje negyvena, neturi ten nei gyvenamojo namo, nei žemės.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 93–94) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino UAB „Banduva“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Telšiai detalųjį planą. Šio detaliojo plano tikslai – sujungti žemės sklypus ir juose įrengti Žemaitijos kaimo muziejaus infrastruktūros elementus. Šiuose planavimo dokumentuose buvo numatytas kelio servitutas, kuris būtinas norint asmenims patekti į Žemaitijos kaimo muziejų bei gyventojams, kurių sklypai yra už muziejaus teritorijos. Parengtame techniniame projekte „Žemaitijos kaimo muziejaus pastatų komplekso rekonstravimas, (duomenys neskelbtini), Telšiai“ buvo numatytas pakeliamasis užtvaras ties įvažiavimu į muziejaus teritoriją. Užtvaro naudojimas buvo numatytas nedarbo ir švenčių dienomis, užtikrinant teisę pravažiavimu naudotis asmenims, gyvenantiems už muziejaus teritorijos. (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip inžinerinio statinio, pabaiga yra pradžioje muziejaus teritorijos. Toliau jokios gatvės nėra. Pareiškėjas ir kiti asmenys gali naudotis tarnaujančiu daiktu norint patekti į muziejaus teritoriją šio muziejaus darbo metu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokių papildomų poreikių jis turi, norėdamas naudotis tarnaujančiu daiktu. Užtvaro įrengimas prieš įvažiavimą į muziejaus teritoriją negali būti traktuojamas kaip teisės naudotis tarnaujančiu daiktu pažeidimas. Užtvaro įrengimo tikslas apsaugoti muziejų, kaip kultūros, mokslo statinį. Nesant šio užtvaro, asmenys transporto priemonėmis važiuos į muziejaus teritoriją (per kurią eina pravažiavimas) muziejaus nedarbo metu, keldami pavojų muziejaus statiniams, t. y. kultūros paveldo išlikimui. Rėmėsi CK 4.112 straipsnio 3 dalimi.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 164–168) pareiškėjo A. B. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, jog skundžiamu 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. R8-02-B-1130 Telšių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad Komisija, 2012 m. lapkričio 15 d. apsvarsčiusi pareiškėjo skundą „Dėl užtvaro išmontavimo“, nenustatė naujų aplinkybių dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo, todėl užtvaro išmontavimo klausimas nespręstinas. Taip pat skundžiamame sprendime nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. protokolą Nr. V2-43 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisako pareiškėjui teikti pakartotinę informaciją dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo. Ginčo objektas – užtvaras (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris, kaip teigia pareiškėjas, yra nelegalus statinys ir turi būti išmontuotas.

Nustatė, jog Telšių rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, detaliojo plano patvirtinimo“ (b. l.

95) nusprendė patvirtinti UAB „Banduva“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Telšių mieste detalųjį planą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto (b. l. 96–98) dalyje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos.

Taip pat nurodyta, kad planuojamą teritoriją vakarinėje pusėje kertanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra D2 kategorijos. Remiantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ šios kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų siekia 15 m. Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

Projektuojamas servitutas S1 (tarnaujantis daiktas) susisiekimui su gretimais sklypais bei inžinerinių komunikacijų tiesimui. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Techniniame projekte „Žemaitijos kaimo muziejaus pastatų komplekso rekonstravimas, (duomenys neskelbtini), Telšiai“ numatytas pakeliamasis užtvaras ties įvažiavimu į muziejaus teritoriją.

Nurodyta, kad muziejaus darbo laiku pravažiavimas nebus ribojamas, o nedarbo ir švenčių dienomis suinteresuoti tretieji asmenys galės naudotis pakeliamo užtvaro valdymo pultais. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje pareiškėjas neginčija detaliojo plano, jo sprendinių.

Teismas atsižvelgė į Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, CK 4.117, 4.111, 4.124 straipsnių nuostatas. Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Kaip įrodė byloje esantys rašytiniai įrodymai, užtvaras (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ teritorijoje vykdant antrąjį renovacijos etapą, kurio paskirtis – saugoti brangų ir unikalų muziejinį objektą ir neleisti patekti į jo teritoriją pašaliniams asmenims su automobiliais po ekspozicijos darbo valandų. Užtvertas keliukas per muziejaus teritoriją veda į vienintelę sodybą, kurios gyventojams muziejaus lėšomis yra pagamintas ir perduotas užtvaro valdymo pultelis. Taip pat į minimą sodybą ir į teritoriją, esančią už muziejaus teritorijos, galima patekti kitu keliu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Byloje nėra ginčo, kad pakeliamas užtvaras pastatytas ties įvažiavimu į kultūros paveldo objekto – Žemaičių muziejaus „Alka“ – teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrenginys buvo numatytas detaliojo plano rengimo dokumentuose, skirtas apsaugoti visuomenei reikšmingam objektui, teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl jo išmontavimo.

Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, byloje esančius dokumentus, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pakeliamasis užtvaras (duomenys neskelbtini) gatvėje kaip nors pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pareiškėjas mano, jog nustatytas suvaržymas patekti į kultūros objekto – muziejaus – teritoriją tam tikru metu pažeidžia jo teises laisvai judėti, nesudaro pagrindo konstatuoti tokio įrenginio pastatymo neteisėtumo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamu atsakovo sprendimu buvo ne tik informuotas apie tai, jog atsisakoma spręsti užtvaro išmontavimo klausimą, tačiau ir nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. protokolą Nr. V2-43 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu atsisako pareiškėjui teikti pakartotinę informaciją dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo. Byloje pateiktas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 1 d. raštas Nr. R8-2-B-668 „Dėl Telšių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės“ (b. l. 59) įrodo, kad pareiškėjui jo prašoma informacija buvo suteikta, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nenustačius naujų aplinkybių, atsisakė pareiškėjui pakartotinai suteikti tą pačią informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“, įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją išmontuoti pakeliamąjį užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšiuose, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (b. l. 172–175) pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus motyvus. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima palikti galioti 2012 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. sprendimą Nr. R8-02-B-1130. Teigia, kad teismo sprendime nurodyti teisės aktai ir jų normos neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, nes iš teismo sprendimo neaišku, kodėl užtvaras yra sumontuotas viduryje kelio, kuriam yra nustatytas servitutas.

Tvirtina, jog tiek Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. sprendimas Nr. R8-02-B-1130, tiek Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Mano, jog yra savaime suprantama, kad neturi būti jokių užtvarų, jei yra servitutinis kelias. Šis kelias eina šalia objekto – muziejaus teritorijos ir eina tolyn į mišką, jo ilgis yra keli kilometrai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė nemotyvuotą sprendimą, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 190–191) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus. Taip pat teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pakeliamasis užtvaras ties įvažiavimu į muziejaus teritoriją kaip nors pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo manymas, kad nustatytas suvaržymas patekti į kultūros objekto – muziejaus teritoriją tam tikru metu pažeidžia jo teises laisvai judėti, nesudaro pagrindo konstatuoti tokio įrenginio pastatymo neteisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija nurodė, kad pritaria Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimui dėl apeliacinio skundo (b. l. 187).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išmontuoti pakeliamąjį užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Telšiuose. Pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2012 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją išmontuoti pakeliamąjį užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Telšiuose.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. B. su 2012 m. spalio 25 d. raštu, įvardintu skundu (I t., b. l. 47), kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių, nurodydamas, kad Telšių mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengtas užtvaras, trukdantis eismui (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvei yra nustatytas viešo, o ne privataus naudojimo režimas, nes yra nustatytas servitutas, o minėtas užtvaras įrengtas neteisėtai, nesilaikant įstatymų ir pažeidžiant piliečių teises laisvai judėti.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiuo raštu reikalavo per 10 darbo dienų nuo minėto skundo įteikimo dienos išmontuoti užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Telšių rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. R8-02-B-1082 (I t., b. l. 57), atsakydama į pareiškėjo skundą ir vadovaudamasi 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 ir 12 punktais, paaiškino, kad dėl automatinio užtvaro, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšiuose teisėtumo jam buvo atsakyta 2012 m. birželio 1 d. raštu Nr. R8-02-B-668.

Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo išmontuoti užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšiuose persiųstas nagrinėti Telšių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l.

19) Telšių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad Telšių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija 2012 m. lapkričio 14 d. posėdyje svarstė pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. skundą „Dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje išmontavimo“. Telšių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. protokolą Nr. V2-43 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisako pareiškėjui teikti pakartotinę informaciją dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo. Taip pat nurodė, kad Komisija nenustatė naujų aplinkybių dėl užtvaro (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo teisėtumo, todėl užtvaro išmontavimo klausimas nespręstinas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nusprendęs, kad pakeliamasis užtvaras (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo numatytas detaliojo plano rengimo dokumentuose, skirtas apsaugoti visuomenei reikšmingam objektui, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad šis įrenginys kaip nors pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje pateiktą Telšių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 1 d. raštą Nr. R8-2-B-668 „Dėl Telšių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės“, kuris įrodo, kad pareiškėjui jo prašoma informacija jau buvo suteikta, todėl konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nenustačius naujų aplinkybių, atsisakė pareiškėjui pakartotinai suteikti tą pačią informaciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Administracinio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Servitutas, nepaisant jo nustatymo pagrindo (įstatymas, sandoris, teismo sprendimas ar administracinis aktas), yra daiktinė teisė, kurią, visų pirma, reglamentuoja Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso 1.1 str. 1 d., 1.3 str. 1 ir 2 d., 4.20 str., 4.111 str., 4.124 str.), todėl ginčai, kylantys dėl servituto teisų įgyvendinimo, laikytini ginčais, kylančiais iš civilinių teisinių santykių.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakymą į pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. raštą, įvardintą skundu, pažymėtina, jog pastarasis raštas yra parengtas atsakant į pareiškėjo reikalavimą atsakovui išmontuoti pakeliamą užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Telšiuose. Bylos duomenimis, šis pakeliamasis užtvaras įrengtas ties įvažiavimu į Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicijos teritoriją, (duomenys neskelbtini), Telšiai (I t., b. l. 43). Telšių rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 95) patvirtino UAB „Banduva“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Telšiai, detalųjį planą. Šio detaliojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 96–98) dalyje „Transporto tinklas – keliai, gatvės“ nurodyta, jog projektuojamas servitutas S1 (tarnaujantis daiktas) susisiekimui su gretimais sklypais (dviračių, pėsčiųjų takai, pravažiavimo keliai) bei inžinerinių komunikacijų tiesimui. Nustatytas servitutas yra nurodytas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (II t., b. l. 4–13). Techniniame projekte „Žemaitijos kaimo muziejaus pastatų komplekso rekonstravimas, (duomenys neskelbtini), Telšiai“ (I t., b. l. 99–100). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis sklypas, kuriame yra šis servitutinis kelias, taip pat šiame sklype esantys statiniai, nuosavybės teise priklausę iki 2014 m. sausio 31 d. Telšių rajono savivaldybei, o nuo tada – Lietuvos Respublikai, panaudos teise perduoti naudoti Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“: 2012 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 37SUN-8 (II t., b. l. 2), panaudos davėjas, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, perdavė neatlygintinai laikinai naudotis, o panaudos gavėjas, t. y. Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejus „Alka“ priėmė 8,5208 ha žemės sklypą, esantį Telšių mieste, (duomenys neskelbtini); kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (II t., b. l. 48-64), 2014 m. sausio 31 d. Žemaičių muziejui „Alka“ turto patikėjimo teise perduoti naudoti 8,5208 ha žemės sklype Telšių mieste, (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, tame tarpe – ir pakeliamas užtvaras (II t., b. l. 65–84).

Pareiškėjas, kaip matyti iš jo 2012 m. spalio 25 d. rašto turinio, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją, siekdamas pašalinti trukdžius (pakeliamą užtvarą) naudotis servitutiniu keliu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini), Telšiai, panaudos teise valdomame ir naudojamame Žemaičių muziejaus „Alka“, jokių reikalavimu, susijusių su Telšių rajono savivaldybės administracijos vykdomu viešuoju administravimu, nereiškė, todėl galima teigti, kad ginčas kilo ne viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių – teisės netrukdomai naudotis servitutiniu keliu, t. y. kilo civilinis ginčas, kuris nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Tai, kad byloje prašoma panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2012 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. R8-02-B-1130 „Dėl informacijos pateikimo“, nekeičia nei ginčo esmės, nei bylos rūšinio teismingumo: viena vertus, pareiškėjas į atsakovą 2012 m. spalio 25 d. raštu, kaip matyti iš jo turinio, kreipėsi su pretenzija nurodytu terminu pašalinti jo, kaip teigiama, teisių pažeidimus, todėl svarstytina, ar ginčijamas raštas, kuris savo esme yra atsakymas į tokio pobūdžio pretenziją, gali būti ginčo dalyku teisme; kita vertus, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai vyrauja civilinis teisinis santykis.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pagal ABTĮ nuostatas, paaiškėjus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla administraciniame teisme negali būti nutraukiama (ABTI 101 str. 1 p.). ABTĮ nustato, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Paaiškėjus, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (ABTI 21 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, apygardos administracinio teismo sprendimą naikina ir bylą perduoda nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui pagal teismingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str. 1 d., 31 str.).

Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra reikšmingi: bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik priėmus baigiamąjį aktą byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai ir Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė