A-575-889-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-889/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00629-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. ir laikinai einančiai Teisės skyriaus vedėjos pareigas V. M., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui R. S. dėl aktų panaikinimo, moralinės žalos ir negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 51–52), prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2013 m. birželio 6 d. aktą Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013 m. liepos 2 d. aktą Nr. (1.7.)-SR-2340, priteisti solidariai iš Tarnybos ir Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros (toliau – ir Advokatų kontora) 80 000 Lt moralinės žalos atlyginimą bei 8 500 Lt negautą darbo užmokestį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4244-730/2013, kurioje pareiškėjui buvo reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Paaiškino, jog Tarnyba pagal pareiškėjo 2013 m. vasario 26 d. prašymą Nr. ATP-326 priėmė 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-309-13, kuriuo suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, ją teikti paskiriant Advokatų kontoros advokatą R. S.. Tačiau Tarnyba 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ informavo pareiškėją, jog nutraukia jo duomenų tvarkymą ir grąžina pareiškėjui 2013 m. vasario 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus.

Šį Klaipėdos VGTPT aktą pasirašė laikinai einanti pareigas Tarnybos teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti direktorių, V. M.. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam tokie Tarnybos veiksmai buvo nesuprantami, o advokatas R. S. nieko nepaaiškino. Pareiškėjui kreipusis į Tarnybą, jam buvo atsakyta 2013 m. liepos 2 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2340, kuriame pateikta informacija nepaaiškino minėtų Klaipėdos VGTPT veiksmų. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba neteisėtai davė nurodymus advokatui nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu, ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba oficialiai nepriėmė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, tačiau teisinė pagalba teikiama nebuvo. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad advokatas R. S. minėtoje civilinėje byloje delsė atlikti reikiamus procesinius veiksmus renkant įrodymus, delsė paruošti patikslintą ieškinį, vengė bendrauti ir teisinės pagalbos neteikė. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, stresines situacijas, išgyvenimus, labai jaudinosi, pergyveno visa jo šeima, minėtoje civilinėje byloje jis buvo priverstas sudaryti taikos sutartį, prarado galimybę sugrįžti į darbą, todėl patyrė moralinę žalą, kurią vertina 80 000 Lt, taip pat prarado galimybę prisiteisti sąžiningai uždirbtą 1 250 Lt per mėnesį atlygį už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., kas sudaro 8 750 Lt (7,5 mėn. × 1 250 Lt).

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 67–71) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. Klaipėdos VGTPT buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurio paskutiniame lape esančiame laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“ ranka buvo įrašyta „nesutinku“, tačiau šio prašymo nagrinėjimo procedūros metu ši aplinkybė nepastebėta ir Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba.

Tarnyba paaiškino, jog 2013 m. birželio 5 d. gavo pareiškėjo patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-519-386/2013, kurioje pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba pagal jo 2013 m. vasario 26 d. pateiktą prašymą, nepaisant prašyme nurodyto jo nesutikimo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais tvarkyti jo asmens duomenis. Patikrinimo metu šios aplinkybės pasitvirtino, todėl Tarnyba 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 „Dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo“ nutraukė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą ir grąžino pareiškėjui jo 2013 m. vasario 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus.

Tarnyba akcentavo, kad šiame akte išsamiai aptarė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatas, kurių pagrindu priėmė šį aktą, bei konstatavo, jog nutraukus asmens duomenų tvarkymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui baigtas. Tuo pačiu aktu Tarnyba kreipėsi į advokatą R. S. su prašymu nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu, ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus. Tarnyba taip pat paaiškino, kad 2013 m. birželio 19 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo jis prašė motyvuotai išaiškinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. aktą Nr. (1.7.)-SR-2029 bei jo pasekmes; išaiškinti, ar pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-309-13, jeigu taip, išduoti tokio sprendimo nuorašą; pateikti informaciją, kur ir kaip užregistruoti dokumentus, adresuotus advokatui R.

S.; pateikti Tarnybos nuostatų, kuriais Tarnyba vadovaujasi vykdydama savo funkcijas, kopiją; įteikti prašymą advokatui R. S.. Tarnyba į pareiškėjo prašymą atsakė 2013 m. liepos 2 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2340, kuriame dar kartą paaiškino, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 nutraukė pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžino jo 2013 m. vasario 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, be to, pažymėjo, jog Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. akto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, yra išsamiai bei aiškiai išdėstyti pačiame akte, šiame akte taip pat nurodytos ir asmens duomenų tvarkymo nutraukimo teisinės pasekmės antrinės teisinės pagalbos teikimui, o atskiras sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) pagrindu priimtas nebuvo.

Tarnyba nurodė, kad minėtu 2013 m. liepos 2 d. aktu taip pat informavo pareiškėją, kokie santykiai sieja advokatą R. S. ir Klaipėdos VGTPT, nurodė, jog administravimo ar korespondencijos tvarkymo paslaugų Tarnyba advokatui neteikia, bei atsisakė pateikti pareiškėjui Tarnybos nuostatų kopiją, nes ši informacija jau buvo viešai skelbta ir yra viešai prieinama. Be to, Tarnyba pabrėžė, kad atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo nepriėmė, nes teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Tarnybai panaikinti savo pačios priimtą administracinį aktą, kuris nuo pat pradžių neturėjo būti priimtas ir neturėjo suteikti pareiškėjui teisės į antrinę teisinę pagalbą, o VGTPĮ nenumato savarankiško antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindo paaiškėjus, jog priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos negalėjo būti priimtas.

Atsižvelgiant į tai, Tarnyba vadovavosi ADTAĮ nuostatomis, numatančiomis jau pradėto asmens duomenų tvarkymo nutraukimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba kartu nurodė, kad V. M. pavaduoti Klaipėdos VGTPT direktorių R. V. buvo įgaliota Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. P-15. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas, siekdamas sąžiningai ir tinkamai realizuoti savo teisę į antrinę teisinę pagalbą, galėjo pateikti Tarnybai naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jame duodamas sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, tačiau elgėsi priešingai, todėl dėl savo kategoriško atsisakymo duoti sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais yra asmeniškai atsakingas už kilusias pasekmes.

Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjo nurodyta civilinė byla buvo išnagrinėta ir užbaigta, tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, todėl pareiškėjo motyvai, jog jis dėl civilinės bylos nagrinėjimo eigos ir baigties patyrė turtinę ar neturtinę žalą, kurios atsiradimui įtakos turėjo ir Tarnybos ar advokato R. S. veiksmai, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, Tarnybos teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas R. S. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 65–66) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. R. S. nurodė, kad Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-309-13 buvo paskirtas atstovauti pareiškėjo interesus civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti pareiškėją pirmosios instancijos teisme. 2013 m. kovo 6 d. pareiškėjui jau buvo paruoštas ir atiduotas ieškinys dėl atleidimo iš darbo be teisėto pagrindo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, o apie tai, jog vėliau turės paruošti patikslintą ieškinį dėl moralinės ir materialinės žalos priteisimo, jokios kalbos nebuvo. R. S. pažymėjo, jog jokių skundų, kad vengė bendrauti su pareiškėju ar delsė atlikti procesinius veiksmus, negavo, tačiau pats pareiškėjas vengė bendradarbiauti, dokumentus, kuriuos ketino prijungti prie bylos, pateikė tik prieš teismo posėdį, kai kuriuos dokumentus teikė teismo posėdžio metu, taip sudarydamas keblumų ir atimdamas galimybę tinkamai susipažinti su dokumentais bei iš anksto suderinti poziciją byloje. Taip pat paaiškino, kad proceso metu gavo Tarnybos 2013 m. birželio 6 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-2029, kuriuo Tarnyba paprašė nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų tvarkymu, ir grąžinti pareiškėjui visus dokumentus, šį Tarnybos raštą suprato kaip sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kuris yra privalomas ir advokatui, todėl atidavė pareiškėjui visus turėtus dokumentus ir nutraukė jo duomenų tvarkymą. R. S. manė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui jokia žala nebuvo padaryta, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama operatyviai ir kvalifikuotai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu (b. l. 97–105) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Pagal to paties straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys.

Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą; prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras; prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintos prašymo formos grafoje, esančioje formos 5 puslapyje, esantis klausimas dėl pareiškėjo sutikimo tvarkyti asmens duomenis yra įrašytas įgyvendinant ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo pareigą supažindinti pareiškėją, kaip duomenų subjektą, su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę neduoti tokio sutikimo.

ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis taip pat įsakmiai numato, kad jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus. Tai įvertinęs, teismas nurodė, jog šioje prašymo formos grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka ADTAĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013 konstatavo, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam Tarnybai reikalinga ADTAĮ prasme tvarkyti asmens duomenis. Tačiau, nors VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalis ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos Tarnybai numato galimybę sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis pareiškėjui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo.

Pareiškėjui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, Tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, nes neturi ir negali įvertinti šio klausimo išsprendimui reikalingų duomenų. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo teise nesutikti, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi, kartu atimdamas galimybę Tarnybai vertinti jo pateiktą prašymą ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atitinkamai Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau į tai neatsižvelgė ir priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-309-13, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, neskundė ir iš to, jog galimai neteisėtai buvo tvarkomi jo duomenys, žalos atsiradimo nekildina. Teismas nurodė, kad minėto Tarnybos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-309-13 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis įsakmiai numato, jog tuo atveju, jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus, o įstatymai nenumato, kad tuo atveju, kai teikiama antrinė teisinė pagalba ir nustatomas nesutikimas tvarkyti asmens duomenis, būtų galima toliau tvarkyti asmens duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba privalėjo nutraukti pareiškėjo duomenų tvarkymą antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

Vadovaudamasis ADTAĮ ir VGTPĮ nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas, netvarkant asmens duomenų, negalimas. Teismas sutiko su Tarnybos 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. (1.7.)-SR-2340 išdėstyta pozicija, kad Tarnybos 2013 m. birželio 6 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-2029 motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, pasekmės bei apskundimo tvarka yra išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame rašte. Taip pat nurodė, kad VGTPĮ nenumato, jog Tarnyba būtų įsipareigojusi teikti advokatams administravimo ar korespondencijos tvarkymo paslaugas, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai pasiūlyta dėl dokumentų advokatui perdavimo ir registravimo kreiptis tiesiogiai į advokatą.

Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad Tarnyba nurodė, jog Klaipėdos VGTPT nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. 1R-105 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 1R-208 redakcija), paskelbti internetinėje svetainėje (http://klaipeda.teisinepagalba.lt/lt/lt/tm/nuostatai/), todėl pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti šiuos nuostatus. Remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013 m. liepos 2 d. aktu Nr. (1.7.)-SR-2340 nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų ir neviršijo savo kompetencijos, šie aktai yra teisėti ir pagrįsti, neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti moralinę žalą ir negautą darbo užmokestį, teismas nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu buvo patikslinti atsakovai, kuriais yra Klaipėdos VGTPT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos VGTPT, o Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora yra darbo vieta, kurioje, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, neįsteigę juridinio asmens, veikia Klaipėdos advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą, ir pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, ne advokatų kontora.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas moralinę žalą ir negautą darbo užmokestį kildina iš advokato R. S. veiklos, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnį bylos dėl žalos, atsiradusios dėl advokatų veiklos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1853/2013).

Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių įsipareigojimų. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad moralinė žala ir negautas darbo užmokestis atsirado dėl Tarnybos veiksmų, t. y. 2013 m. birželio 6 d. akto Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013 m. liepos 2 d. akto Nr. (1.7.)-SR-2340, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs minėtą Tarnybos 2013 m. birželio 6 d. raštą, nepateikė Tarnybai naujo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jame duodamas sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, nors turėjo galimybę tai padaryti.

Pareiškėjo teiginį, jog jis buvo priverstas sudaryti taikos sutarti civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas taip pat vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas, kadangi pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

III. Pareiškėjas A. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108–109), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas bei patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, grindžiamas subjektyviomis prielaidomis ir priimtas neatskleidus bylos esmės. Tvirtina, kad teismas bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant ir aiškiai matydamas, jog jo atstovė advokatė G. S. nepasiruošusi bylos nagrinėjimui, be to, nenustatė Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros statuso.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118–119) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą. Tarnyba nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų ir motyvų, tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento, kodėl pirmosios instancijos teismas neva neteisingai išnagrinėjo jo skundą.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde net neminima, kurios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neva nepagrįstos ar neatitinka tikrovės, o vien tik subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo. Tarnyba teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jam byloje antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė veikė prieš jo interesus, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė G. S. palaikė pareiškėjo patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų bei argumentų pagrindu.

Taip pat mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl bylos išnagrinėjimo jo advokatei nepasiruošus bylai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pabrėžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui atstovavusi advokatė nebuvo pasirengusi bylai, tuo tarpu už savo paties nepasiruošimą bylai prisiimti riziką privalo pats pareiškėjas, kadangi jis apie teismo posėdį buvo informuotas iš anksto, todėl pasirengti teismo posėdžiui turėjo pakankamai laiko. Šiame kontekste Tarnyba kartu akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje surinkti visi su ginču susiję įrodymai, tuo tarpu netgi savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių apie kokių nors bylos išsprendimui reikšmingų kitų įrodymų egzistavimą ir tokių įrodymų nepateikia.

Be to, pabrėžia, kad Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora ne tik nėra viešojo administravimo subjektas, bet ir neturi juridinio asmens statuso, tai tik darbo vieta, kurioje, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, neįsteigę juridinio asmens, veikia Klaipėdos advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą, o pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, ne advokatų kontora. Taigi, Tarnybos manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir aiškiai sprendime pasisakė dėl šios advokatų kontoros statuso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu jis galėtų išsamiau paaiškinti bylos aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. akto Nr. (1.7)-SR-2029, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo asmens duomenų tvarkymo nutraukimą, dėl ko baigiasi antrinės teisinės pagalbos teikimas, ir 2013 m. liepos 2 d. akto Nr. (1.7.)-SR-2340, kuriuo pareiškėjui buvo pateiktas išaiškinimas dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. akto Nr. (1.7)-SR-2029, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl 80 000 Lt moralinės žalos ir 8 500 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijami Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. aktas Nr. (1.7)-SR-2029 ir 2013 m. liepos 2 d. aktas Nr. (1.7)-SR-2340 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 26 d. Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo, kurio paskutiniame lape esančioje grafoje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“ ranka buvo įrašyta „nesutinku“ (b. l. 19–23). Nepaisant to, Tarnyba, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą, priėmė 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-309-13, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 9–10, 31–32). Tačiau 2013 m. birželio 5 d. iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo gavusi pareiškėjo patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-519-386/2013, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas savo 2013 m. vasario 26 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog nesutinka, kad jo prašyme bei kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, todėl 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2029 informavo pareiškėją apie jo asmens duomenų tvarkymo nutraukimą ir nurodė, jog dėl to baigiasi antrinės teisinės pagalbos teikimas (b. l. 7, 33–34).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja VGTPĮ 18 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Atitinkamai VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalis (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu) numato, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Remiantis ADTAĮ, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (ADTAĮ 2 str. 1 d.); duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (ADTAĮ 2 str. 4 d.); sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.

Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią (ADTAĮ 2 str. 12 d.). Be to, ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p.); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 p.); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (ADTAĮ 5 str. 1 d. 6 p.).

Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Nagrinėjamu atveju aktuali ir ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas rašytinį pranešimą apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikia duomenų valdytojui asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi fizinio asmens prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, turi įvertinti, ar jis atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam tarnybai reikia ADTAĮ prasme tvarkyti asmens duomenis. Tačiau, nors VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalies (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu) ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę tarnybai sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis teisinės pagalbos prašančiam asmeniui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo.

Prašančiam suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, nes neturi ir negali įvertinti šio klausimo išsprendimui reikalingų duomenų, negali įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-833/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo minėta teise nesutikti, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, ką jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pildydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintą prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą ir grafoje dėl sutikimo, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, nurodydamas „nesutinku“, todėl Klaipėdos VGTPT, nustačiusi šią aplinkybę, pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą.

Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams (VGTPĮ 3 str.) ir ADTAĮ nuostatoms.

Pareiškėjas, gavęs minėtą Tarnybos 2013 m. birželio 6 d. aktą, 2013 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas išaiškinti Tarnybos 2013 m. birželio 6 d. aktą Nr. (1.7.)-SR-2029 bei jo pasekmes; išaiškinti, ar pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-309-13, jeigu taip, išduoti tokio sprendimo nuorašą; pateikti informaciją, kur ir kaip užregistruoti dokumentus, adresuotus advokatui R. S.; pateikti Tarnybos nuostatų, kuriais Tarnyba vadovaujasi vykdydama savo funkcijas, kopiją; įteikti prašymą advokatui R. S. (b. l. 8, 35–36). Tarnyba į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2013 m. liepos 2 d. aktu Nr. (1.7)-SR-2340 (b. l. 11–12, 37–38), kuriame dar kartą paaiškino, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. aktu Nr. (1.7.)-SR-2029 nutraukė pareiškėjo duomenų tvarkymą ir grąžino jo 2013 m. vasario 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, be to, pažymėjo, jog Klaipėdos VGTPT 2013 m. birželio 6 d. akto motyvai ir teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, yra išsamiai bei aiškiai išdėstyti pačiame akte, šiame akte taip pat nurodytos ir asmens duomenų tvarkymo nutraukimo teisinės pasekmės antrinės teisinės pagalbos teikimui. Minėtu 2013 m. liepos 2 d. aktu Tarnyba taip pat informavo pareiškėją, kokie santykiai sieja advokatą R. S. ir Klaipėdos VGTPT, nurodė, jog administravimo ar korespondencijos tvarkymo paslaugų Tarnyba advokatui neteikia, bei pasiūlė pareiškėjui dėl dokumentų perdavimo advokatui kreiptis tiesiogiai į patį advokatą, be to, atsisakė pateikti pareiškėjui Tarnybos nuostatų kopiją, nes ši informacija jau buvo viešai skelbta ir yra viešai prieinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas Tarnybos 2013 m. liepos 2 d. aktas yra aiškus, motyvuotas ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo dėl Tarnybos veiksmų. Tuo tarpu, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas.

Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo ar pan.), ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-808/2013 ir kt.).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora yra darbo vieta, kurioje, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, neįsteigę juridinio asmens, veikia Klaipėdos advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą, t. y. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora nėra savarankiškas subjektas, o pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, ne advokatų kontora.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros statuso, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iš pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 24 d. posėdžio protokolo (b. l. 95–96) ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio šio teismo posėdžio garso įrašo bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (b. l. 97–105) matyti, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems įrodymams.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo A. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys