A-261-564-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-564/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00826-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 4.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios (toliau – ir Įsakymas) ir iš atsakovo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Paaiškino, kad NŽT direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pradėjo žemės sklypų, patvirtintų Įsakymo 3.2 punkte, reikalingų pėsčiųjų ir dviračių takui greta valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą bei įtraukė šiuos žemės sklypus į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją laisvos valstybinės žemės plotus, patvirtintus Įsakymo 3.3 punkte. Įsakymo priede yra patvirtintas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 1,47 ha) 0,21 ha, kuris reikalingas visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalį paimti turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Įsakyme nėra nurodyta, kad privačios žemės dalis paimama visuomenės poreikiams išimtinu atveju. Pagal CK 4.100 straipsnio 2 dalį Įsakyme privalėjo būti nurodytas kompensavimo mechanizmas: turto savininkui atlyginama pinigais rinkos kaina, o šalių susitarimu – perduodamas kitas turtas natūra. Įsakyme nemotyvuojama, kodėl nepaimama greta esanti žemės sklypų dalis ir kodėl paimama būtent įvardinta žemės sklypų dalis. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Įsakymu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra tik dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomos 1,47 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,21 ha dalies. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, kuriuo pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir dėl kitų 15 privačių žemės sklypų (dalių). Daugiau nė vienas iš skundžiamame sprendime nurodytų 15 privačių žemės sklypų savininkų ir bendraturčių ar kitų naudotojų šiuo Įsakymu pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neskundė. Priešingai, su jais visais jau pasirašytos sutartys dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdo bei dydžio ir ginčo su jais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nėra. Pareiškėjas neturi jokio šių asmenų įgaliojimo atstovauti jų interesus. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Įsakyme turėjo būti nurodyta, jog privačios žemės dalis paimama visuomenės poreikiams tik išimtiniu atveju, kad jau šiame įsakyme turėjo būti nurodytas kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą privačią žemę kompensavimo mechanizmas. L. J. skundė tik Įsakymo turinį iš techninės pusės, bet neskundė NŽT direktoriaus sprendimo, įforminto šiuo Įsakymu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pažymėjo, kad Įsakymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame yra nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Įsakymas yra parengtas atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 104. Įsakymas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 46 straipsnio 2, 5 bei 6 dalimis, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės), 5.1, 8.1, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgiant į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (5.3)A1-253 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ ir į šios žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – prašymą, įformintą 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (6.1) 2-6450 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Raseinių rajone“. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 1 d.) 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais NŽT vadovo sprendimu pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą, kai ši žemė pagal pėsčiųjų ir dviračių tako palei valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožą nuo 19,90 iki 26,56 km tiesimo specialųjį planą, tenkinant viešąjį interesą reikalinga, kaip šiuo atveju, keliams tiesti ir eksploatuoti. Įsakyme yra nurodytas konkretus žemės paėmimo tikslas bei visi duomenys, nustatyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 11 punkte, juo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams teritorijos ribų planas. Įsakymas yra tik pirmas sprendimas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kuri įgyvendinama rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 nustatyta tvarka. Šio Įsakymu patvirtinto projekto rengimo ir įgyvendinimo metu turės būti priimti NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimai: 1) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo; 2) dėl žemės sklypų pertvarkymo (šiuo atveju – padalijimo į paimamą visuomenės poreikiams ir liekantį savininkui) ir dėl (ar) pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą; 3) dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Tik paskutiniame iš šių NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimų – sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams – nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai ir jų atlyginimo būdas. Atlyginimo būdą turi galimybę pasirinkti pats žemės savininkas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu. Šiuo metu projektas yra rengiamas ir pareiškėjas turi teisę pasirinkti atlyginimo būdą. Pažymėjo, kad takas, kurio dalies tiesimui paimama žemė iš pareiškėjo, tarnaus ir kaip piligrimų trasa tarp Šiluvos ir Tytuvėnų, privaloma įrengti įgyvendinant ir J. P. II piligrimų kelio kūrimo ir objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, patvirtintą Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842. Apie parengto specialiojo plano sprendinius, susijusius su jo žemės sklypo dalimi, pareiškėjas buvo informuotas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1079, nustatyta tvarka, tačiau šių sprendinių ir viešo svarstymo procedūrų neskundė. Krašto kelias Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ yra pripažintas valstybinės reikšmės automobilių keliu. Valstybinės reikšmės automobilių kelio tiesimu pripažįstamas ir jau esančio kelio rekonstravimas, kai prie esančio kelio paimami papildomi žemės plotai ir juose kelias rekonstruojamas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kelią (inžinerinį statinį) sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kadangi esamoje krašto kelio juostoje (žemės sklype) nėra jokių techninių ir juridinių galimybių įrengti viso pėsčiųjų ir dviračių tako, specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti reikės papildomai žemės. Greta kelio yra daugiausia privati žemė (išskyrus skundžiamo įsakymo 3.3 punktu patvirtintame laisvos valstybinės žemės, įtrauktos į žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) projekto teritoriją, plotų sąraše nurodytus 4 laisvos žemės plotus), todėl nustatyta tvarka dar turėjo būti inicijuota žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kad iš visuomenės poreikiams paimtų privačių žemės sklypų (dalių) ir valstybinės žemės sklypų (plotų) nustatyta tvarka būtų suformuota papildoma kelio juosta, kurioje būtų galima šį kelią atitinkamai rekonstruoti ir šalia jo nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. Šiuo atveju nurodytiems visuomenės poreikiams gali būti paimama tik ta pareiškėjo žemės sklypo dalis, kuri reikalinga pėsčiųjų ir dviračių takui tiesti, o ne ta žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė gali būti didesnė ar mažesnė. Nurodytiems visuomenės poreikiams nepaėmus pareiškėjo žemės sklypo dalies, esančios greta šio krašto kelio, nebus galimybių įrengti viso tako, atitinkančio eismo saugos reikalavimus, ir įgyvendinti Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 842 nuostatų. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, būtų pažeisti ne tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą bei plėtrą ir saugaus eismo užtikrinimą, reikalavimai, bet ir visų šio kelio naudotojų (tiek vidaus (šalies), tiek užsienio) teisėti interesai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo L. J. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas ne apskritai nesutinka su procedūros pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimu, tačiau jo netenkina Įsakymo turinys. Atsakovo atsiliepime teisingai pastebėta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susideda iš kelių etapų, o sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tik pirmasis etapas. Po šio administracinio akto priėmimo pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus NŽT teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Kai atliekami šie veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. NŽT vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Taigi, pareiškėjui priklausantis kompensavimo už visuomenės poreikių tenkinimui paimtą žemės sklypą būdas ir jo dydis bus nustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams eigoje. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog šiuo metu toks projektas yra rengiamas ir pareiškėjas gali pasirinkti kompensaciją. Iš Įsakymo priedo (b. l. 45) matyti, jog šalia pareiškėjo sklypo yra 0,22 ha ploto valstybinės žemės juosta, kurią jis gali paimti vietoje paimamos 0,21 ha ploto žemės sklypo dalies. Tai rodo, jog pareiškėjo padėtis pakistų itin nežymiai, nes jo žemės sklypas ne sumažėtų, o nežymiai persikeltų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta ne tik pareiškėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, bet ir kitų privačių asmenų žemės sklypų atžvilgiu, taigi teisines pasekmes L. J. sukelia tik atitinkama prašomo panaikinti įsakymo dalis, o ne visas šis aktas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams buvo paimta siekiant tiesti pėsčiųjų bei dviračių taką ir jį eksploatuoti. Įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmė kompetentingas subjektas – NŽT vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą. Prašomas panaikinti aktas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios L. J. teisines pasekmes sukelianti dalis yra teisėta ir pagrįsta, esminių teisės pažeidimų priimant Įsakymą nenustatyta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais Kadangi pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, nebuvo pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas L. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 74–75), kuriame nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. priimtą įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios. Paaiškina, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas neskundė specialiojo plano, kartu prarasdamas galimybę pateikti argumentus dėl netikslingumo paimti žemės dalį visuomenės poreikiams. Mano, kad tokia nuostata nėra teisinga, nes apie specialiojo plano svarstymą jam nebuvo pranešta, todėl nebuvo galimybės pateikti savo nuomonę ar reikalavimą dėl specialiojo plano realumo, tikslingumo ir kitų sąlygų. Teigia šią aplinkybę sužinojęs tik gavęs atsakovo atsiliepimą, todėl įstatymo nustatyta tvarka naudojasi galimybe ginčyti specialųjį planą. Taip pat nesutinka su nuostata, kad neskųsdamas specialiojo plano kartu prarado ir galimybę pateikti argumentus dėl netikslingumo paimti pareiškėjo turimos žemės dalį visuomenės poreikiams. Mano, kad teismas turėjo taikyti CK 4.100 straipsnio 1 dalies normą, kurioje nurodyta, jog paimti turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta, kad privačios žemės dalis paimama visuomenės poreikiams tik išimtiniu atveju. Nurodo, kad skundžiamame Įsakyme nėra pakankamai motyvuota, kodėl nepaimama greta esanti žemės sklypų dalis ir kodėl paimama Įsakyme išvardinta žemės sklypų dalis, kurios kompensavimo dydis gali ženkliai skirtis. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85-87) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius žemės paėmimą visuomenės poreikiams (Žemės įstatymą, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisykles), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Paaiškina, kad apie parengto specialiojo plano sprendinius, susijusius su pareiškėjo žemės sklypo dalimi, jis (pareiškėjas) buvo informuotas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, nustatyta tvarka, tačiau šių sprendinių ir viešo svarstymo procedūrų neskundė. Todėl prarado galimybę pateikti argumentus dėl netikslingumo paimti jo turimos žemės dalį visuomenės poreikiams. Tik nurodyto specialiojo plano pagrindu, vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatomis bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, nurodyta žemė (į kurią įeina ir L. J. priklausančio sklypo dalis) galėjo būti paimama visuomenės poreikiams ir galėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurioje priimtas sprendimas, remiantis taisyklių 10 punktu, yra NŽT vadovo Įsakymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šis Įsakymas priimtas teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Todėl neapskundus šio teritorijų planavimo dokumento ir jo nepanaikinus, nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT vadovo Įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland), nekartoja pirmosios instancijos argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus jas papildo bei patikslina. Kadangi teisės aktai žemės paėmimo visuomenės poreikiams nustato procedūrų eiliškumą ir tam tikrus etapus šio ginčo apimtyje vertinamos tiks tos aplinkybes, kurios pagal teisinį reguliavimą patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią ir nevertinami pareiškėjo argumentai dėl galimų institucijų veiksmų pasibaigus šiai ginčo procedūrai. Atsakovo įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 46 straipsnio 2, 5, 6 dalys bei įstatymą lydintis teisės aktas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Atsakovo įsakymo turinys patvirtina, kad žemė visuomenės poreikiams paimama pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti. Todėl formalus žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas atitinka minėtą teisinį reguliavimą. Objektyvaus poreikio egzistavimą patvirtina atsakovo įsakyme nurodytas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (5.3)A1-253 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ ir šios žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – prašymas, įformintas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (6.1) 2-6450 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Raseinių rajone“. Byloje nėra duomenų, kad minėto specialiojo plano sprendiniai yra panaikinti ar pakeisti. Todėl specialiojo plano sprendiniai, yra privalomi šio ginčo šalims. Ginčo apimtyje negali būti vertinamas galiojančio specialiojo plano teisėtumas, nes tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas ir teisėjų kolegija negali tirti aplinkybių, kodėl būtent vieni ar kiti tokie pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo sprendiniai numatyti specialiajame plane ir kodėl, kaip nurodo pareiškėjas, nėra paimama greta esančios žemės sklypų dalis, nes tai būtų intervencija į specialųjį planą. Pažymėtina taip pat, kad specialaus plano rengimas apima tam tikrus etapus, kurių metu suinteresuotai visuomenei yra sudaromos galimybės susipažinti su plano sprendiniais, teikti siūlymus bei prieštaravimus ginčyti, plano sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 35, 37 str.). Todėl šio ginčo apimtyje tik patikrinami specialaus plano sprendinių atitikimas paimamo žemės sklypo ribų planui, kuriuo nustatoma konkreti paimamo žemės sklypo dalis. Teismas konstatuoja, kad prieštaravimų nėra pateikta, todėl daroma išvada, jog specialaus plano sprendiniai ir atsakovo sprendime nurodytas paimamo žemės sklypo ribų planas atitinka vienas kitą. Pareiškėjas taip pat nepaneigė žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 2012 m. lapkričio 30 d. aiškinamojo rašto Nr. (6.1) 2-6450 argumentų dėl žemės paėmimo išimtinumo. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog atsakovo sprendimas atitinka CK 4.100 straipsnio 1 dalies bei Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas