A-146-1975-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1975/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06945-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4, 13–16, 19–22), kuriuo prašė: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. 25/4-5-1-21803 ; 2) panaikinti FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. TE-229, kuriuo jis nuo 2013 m. lapkričio 4 d. atleistas iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą; 3) įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2013 m. lapkričio 4 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir išmokėti įstatymų nustatyta tvarka jo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. dirbo FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) valdyba) (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-753 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 580 „Dėl finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“(toliau – ir VRM Įsakymas Nr. 1V-753), kuriuo buvo atliktas esminis struktūrinis (duomenys neskelbtini) valdybos pakeitimas. Tarptautinių ryšių skyrius bei Teisės ir personalo skyrius tapo savarankiškais skyriais, (duomenys neskelbtini) valdyboje įsteigti Informacinių sistemų skyrius ir Veiklos analizės ir planavimo skyrius. Atlikus (duomenys neskelbtini) valdybos struktūrinius pakeitimus, iš esmės keitėsi pareiškėjo pareigybės funkcijos (darbo sutarties sąlygos ir darbo organizavimas), kurių pakeitimui sutikimo jis nebuvo davęs (Darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 bei 120 straipsniai). Todėl pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į FNTT direktorių, prašydamas atleisti iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu. FNTT direktorius 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-1-21803 atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydamas, kad VRM Įsakymu Nr. 1V-753 (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė nebuvo panaikinta. Pareiškėjas 2013 m. spalio 19 d. pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Šis prašymas buvo patenkintas atsakovo 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. TE-229.

Pareiškėjas teigė, kad FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. raštas Nr. 25/4-5-1-21803, kuriuo atsisakyta atleisti iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atlikus (duomenys neskelbtini) valdybos restruktūrizavimą, iš esmės pasikeitė pareiškėjo funkcinės pareigybės, jos buvo išplėstos (duomenys neskelbtini) valdyboje įsteigus Informacinių sistemų ir Veiklos analizės ir planavimo skyrių bei panaikinus Tarptautinių ryšių ir Teisės ir personalo skyrių. Pasikeitė darbo pobūdis ir darbo organizavimas, su kuriais pareiškėjas nesutiko, todėl privalėjo būti atleistas iš tarnybos, jam turėjo būti išmokėta 6 mėnesių išeitinė kompensacija pagal vidaus tarnybos stažą (22 metai 11 mėnesių ir 11 dienų).

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 37–40) paaiškino, jog FNTT nebuvo reorganizuojama. Vidaus reikalų ministras 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1V-948 pakeitė FNTT Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos administracijos struktūrą ir išdėstė ją nauja redakcija, o VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-755 (kartu su 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1V-949) pakeitė FNTT pareigybių sąrašą. Šių įsakymų įsigaliojimo data buvo nustatyta 2013 m. gruodžio 1 d.Pareigybių sąrašas iš dalies buvo pakeistas, atsižvelgiant į struktūros pakeitimus. Darbuotojai, kurių pareigybės buvo naikinamos ir analogiškos steigiamos kituose administracijos padaliniuose ar jų struktūrinėse dalyse, teisės aktų nustatyta tvarka buvo įspėti. Pareiškėjas nebuvo įspėtas, kadangi (duomenys neskelbtini) valdyba ir šios Valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė nebuvo naikinami. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas, pagal kurį pareiškėjas pageidauja būti atleistas iš vidaus tarnybos, gali būti taikomas, esant įstatymu aiškiai nustatytai sąlygai – „ jei panaikinama pareigybė <...> ir jis nesutina eiti jam pasiūlytų pareigų“. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad buvo atliktas (duomenys neskelbtini) valdybos restruktūrizavimas ir iš esmės pasikeitė jo funkcinės pareigybės, kadangi (duomenys neskelbtini) valdybą tiek iki 2013 m. gruodžio l d., tiek ir po šios datos sudaro keturi skyriai, tik anksčiau jos sudėtyje buvusiems Tarptautinių ryšių ir Teisės ir personalo skyriams suteikus savarankiškų padalinių statusą, į valdybos sudėtį buvo įjungti Informacinių sistemų ir Veiklos analizės ir planavimo skyriai. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės lygis, kategorija, paskirtis, specialūs reikalavimai ir vykdomos funkcijos nesikeitė. Pareigybės aprašyme iš dalies buvo pakeistos tik bendrosios veiklos sritys, todėl (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė negalėjo būti naikinama ir vėl steigiama tokia pati nauja. Pareiškėjas apie numatomus struktūrinius pakeitimus žinojo iš anksto. Eidamas (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigas ir vizuodamas parengtus vidaus reikalų ministro įsakymų projektus dėl struktūros ir pareigybių sąrašo pakeitimų, nekėlė jokių klausimų dėl (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės statuso ir žinojo, kad jo užimama pareigybė nėra panaikinta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 79–84) nutraukė bylos dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. 25/4-5-1-21803, nutraukė, likusią skundo dalį atmetė.

Teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į FNTT direktorių, nurodydamas, kad VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-753 buvo reorganizuota FNTT (duomenys neskelbtini) valdyba ir jis nesutinka dirbti naujos struktūros (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) bei prašo atleisti nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (b. l. 5). FNTT 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-1-21803 informavo pareiškėją, kad VRM Įsakymu Nr. 1V-753 (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė nėra naikinama, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį iš pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Informavo, kad pareiškėjas gali būti atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą (paties prašymu) arba 12 punktą (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją), bei prašė patikslinti atleidimo pagrindą (b.l.6). Pareiškėjas 2013 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į FNTT direktorių, nurodydamas, kad nesutinka su 2013 m. spalio 16 d. rašte Nr. 25/4-5-1-21803 išdėstytais teiginiais, taip pat nesutinka dirbti naujos struktūros (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini), ir prašė atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (b. l. 26). FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. TE-229 pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 4 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu (b. l. 7).

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. rašto Nr. 25/4-5-1-21803 turinį, teismas konstatavo, kad šis raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio, juo nesprendžiama dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias, tiesiogines pasekmes, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Remdamasis šiais motyvais, teismas nutraukė bylos dalį FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. rašto Nr. 25/4-5-1-21803 panaikinimo vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad FNTT buvo planuojami ir atlikti, kai kurie struktūriniai pertvarkymai. FNTT 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 25/4-0-9365 kreipėsi į VRM Viešojo saugumo politikos departamentą, kuriuo, atsižvelgdama į FNTT Vidaus audito skyriaus 2013 m. vasario – kovo mėn. atliktą (duomenys neskelbtini) valdybos veiklos, jos funkcijų vertinimo audito išvadas (jose buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) funkcijos dubliuoja jam pavaldžių skyrių vadovams priskirtas funkcijas), siūlė atlikti kai kuriuos struktūrinius pakeitimus, pertvarkant Analizės ir prevencijos bei (duomenys neskelbtini) valdybas, kurių vadovų pareigybės būtų naudojamos steigiant naujas valdybas, nes struktūriniu požiūriu FNTT bendras valdybų skaičius nesikeistų.

Šį raštą parengė pareiškėjas (b. l. 49–53). FNTT 2013 m. liepos 19 d. teikimu Nr.25/2-16021 kreipėsi į VRM dėl FNTT pareigybių sąrašo pakeitimo, pateikdama parengtų įsakymų projektus (b.l.54-59). VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-752 (toliau – ir VRM Įsakymas Nr. IV-752) buvo patvirtinta nauja FNTT struktūra, nustatant, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. gruodžio 1 d. (b. l. 60–61). VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą Nr. IV-753, įsigaliojusį nuo 2013 m. gruodžio 1 d., kuriuo panaikino ir įsteigė atitinkamus FNTT padalinius bei valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes (b. l. 62–74).

FNTT direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-189 (b. l.

43) buvo pakeistas FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.8 punktas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išdėstant jį nauja redakcija, nustatančia, jog (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. FNTT direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-255 (b. l.

44) buvo pakeistas Pareigybės aprašymo 5 punktas, kuriuo pakeistos veiklos sritys, kuriose (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) vykdo jam priskirtas funkcijas.

Pareiškėjas siekia, kad atsakovas atleistų jį iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, t.y. , kad būtų pakeistas FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. TE-229 nurodytas atleidimo pagrindas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui dėl atleidimo iš tarnybos du prašymus: 2013 m. spalio 18 d. prašymą atleisti pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (jei panaikinama pareigybė dėl įstaigos ar struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos reorganizavimo pakeitimų, ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir 2013 m. spalio 19 d. prašymą – atleisti pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). Antrajame prašyme pareiškėjas pakeitė savo valią ir nurodė kitą atleidimo pagrindą. Atsakovas priėmė 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. TE-229 atsižvelgdamas į vėlesnį pareiškėjo prašymą.

Sprendžiant dėl tarnybą nutraukti siekiančio pareigūno tikrosios valios turinio, jos išraiškos, vertintinas ir tokio asmens pareigybinis statusas bei šio statuso nulemti reikalavimai, ypatumai, kurie gali teikti pagrindą tokio pareigūno veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus. Įgyvendindamas savo teises asmuo turi veikti sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. Pareiškėjui, aukštąjį išsilavinimą bei vadovaujančio darbo patirtį turinčiam asmeniui, iki atleidimo iš tarnybos buvusiam atsakingu už personalo valdymą, turėjo būti gerai žinomos Statuto nuostatos. Atsakovo 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-1-21803 pareiškėjui dar kartą buvo paaiškinta apie galimybę būti atleistam iš tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Pareiškėjui taip pat buvo gerai žinomi FNTT rengiami struktūriniai pertvarkymai, kadangi pareiškėjas rengė minėtą 2013 m. balandžio 25 d. raštą Nr.25/4-0-9365 VRM, kuriuo buvo siūloma atlikti kai kuriuos FNTT struktūrinius pakeitimus pertvarkant Analizės ir prevencijos bei (duomenys neskelbtini) valdybas. Teismo nuomone, tai parodo pareiškėjo galimą siekį pakeisti atleidimo iš tarnybos pagrindą ir tokiu būdu gauti Statuto 57 straipsnyje numatytą išeitinę kompensaciją, kuri nėra mokama atleidus iš tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.

Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-753 nei (duomenys neskelbtini) valdyba, nei (duomenys neskelbtini) valdybos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybė nebuvo naikinamos, o atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą galimas tik tuomet, kai dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų pareigybė yra naikinama, o pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Nustačius, jog (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė nebuvo naikinama, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad jis būtų atleistas iš tarnybos dėl jo užimamos pareigybės panaikinimo. Pareiškėjo skundžiamas 2013 m. spalio 25 d. įsakymas buvo priimtas vadovaujantis jo 2013 m. spalio 19 d. prašymu, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl jo atleidimo iš tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog pareiškėjas 2013 m. spalio 19 d. prašymą dėl atleidimo iš tarnybos būtų padavęs ne savo laisva valia, o kieno nors verčiamas, ar naudojant prieš jį psichologinę prievartą.

Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo 2013 m. spalio 25 d. įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją nuo 2013 m. lapkričio 4 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad iš esmės pasikeitė jo pareigybinė funkcijos, su kuriomis jis nesutiko, o tai yra pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Teismas nustatė, kad FNTT direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-255 pakeitus pareigybės aprašymo 5 punktą, buvo pakeistos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) veiklos srities apimtys, pašalinant teisės, personalo, tarptautinio bendradarbiavimo ir Tarnybos įvaizdžio formavimo funkcijas, paliekant dokumentų bei turto valdymo, viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, įvedant veiklos analizės ir planavimo bei informacinių ir komunikacinių sistemų planavimo, organizavimo ir kontrolės funkcijas. Taigi, buvo pakeista (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) veiklos srities apimtis, tačiau Įsakymo V dalyje nustatytos vykdomos funkcijos keičiamos nebuvo.

III. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir apeliantas)apeliaciniame skunde (b. l. 89–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantas nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

1. Teismas netinkamai traktavo VRM įsakymus, kuriais buvo pakeista FNTT struktūra ir pareigybių sąrašas. Apelianto teigimu, VRM Įsakymu Nr. 1V-753 (duomenys neskelbtini) valdybos struktūra pakeista daugiau kaip 50 proc. Toks yra padalinio reorganizavimas, kadangi iš esmės, keičiasi padalinio veikla ir veiklos sritis. Teismas nevertino senos ir naujos struktūros (duomenys neskelbtini) valdybos nuostatų. Būtent (duomenys neskelbtini) valdybos nuostatai numato valdybos uždavinius ir funkcijas, o pareigybių aprašymo V skirsnis numato tik bendrąsias funkcijas, kurių prasmė nesikeičia net ir iš esmės keičiant valdybos nuostatus, tačiau iš esmės keičia valdybos (duomenys neskelbtini) darbo sritis ir atsakomybės ribas.

2. Teismas priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė nebuvo naikinama ir pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės lygis – A, bei kategorija – 16 , išliko ta pati, tačiau iš esmės pasikeitė jos pobūdis. Todėl pareigybė turėjo būti naikinama ir steigiama nauja.

3. Teismas priėjo prie nepagrįstų išvadų dėl 2013 m. spalio 19 d. prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo aplinkybių (laisvos valios). Apelianto teigimu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingu už personalo valdymą, gerai žinodamas Statuto reikalavimus, bei suprasdamas, kad negalės toliau tinkamai vykdyti savo pareigų ir dėl to gali būti neigiamai vertinamas atestavimo ir kvalifikavimo komisijų, siekdamas išvengti atleidimo iš tarnybos dėl neigiamų atestacinės komisijos vertinimo išvadų, jis buvo priverstas parašyti prašymą atleisti iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Tai turi būti vertinama kaip paslėptas psichologinis spaudimas, siekiant, kad pareiškėjas iš užimamų pareigų išeitų savo noru, o atsakovas išvengtų socialinių garantijų vykdymo (išeitinės kompensacijos išmokėjimo).

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 114–118), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėstyti šie nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:

1. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo atleidimui pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą nebuvo pagrindo Po FNTT organizavimo pakeitimų (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės lygis, kategorija, paskirtis, specialūs reikalavimai ir vykdomos funkcijos nepasikeitė, todėl (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė negalėjo būti naikinama ir vėl steigiama tokia pati nauja.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. P438-199/2012) yra pažymėjęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Atsakovas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) valdybos struktūriniai pakeitimai buvo atlikti atsižvelgiant į audito išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, siekdamas atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statutą pagrindo pakeitimo iš atsakovo 2013 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. TE-229 nurodyto pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) į numatytą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pirmiausia aptaria teisinį reguliavimą, reglamentuojantį sąlygas, kurioms esant pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 arba 12 punktus.

Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) 53 straipsnio 1 dalies, kuri nustato atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 12 punkte numatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.

Atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarką nustato Statuto 55 straipsnis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų (1 dalis). Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui (2 dalis). Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu (3 dalis). Vidaus tarnybos statuto socialinių garantijų skirsnyje yra įtvirtinta blanketinė teisės norma, nustatanti, kad pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką (Statuto 49 straipsnio 6 dalis). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal šiuo įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (PKVPĮ 1 str. 1 p.), o sąlygos jiems gauti šią pensiją už tarnybą (PKVPĮ 4 str. 1 p.) yra siejamos su ištarnautų metų įstatyme nurodytose tarnybose skaičiumi (PKVPĮ 3, 6, 7 str.). Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (PKVPĮ 12 str. 4 d.).

Pagal minėtą teisinį reguliavimą pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas) yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas priklauso nuo pareigūno, įgijusio teisę pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą gauti šią pensiją, valios. Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, gavęs pareigūno prašymą atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, turi jį išspręsti Statuto 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Šiuo teisiniu pagrindu pareigūnas gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos esant šių sąlygų visumai: 1) panaikinama pareigybė; 2) pareigybė panaikinama dėl vienos iš šių priežasčių: vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų; 3) panaikinus pareigybę dėl vienos iš šių priežasčių, pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-555/2014 tai nagrinėtai bylai aktualių faktinių aplinkybių kontekste, be kita ko pažymėjo, kad sprendžiant ginčą, ar yra pagrindas pakeisti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą iš numatyto Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkte į nurodytą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte, turi būti atsižvelgiama į įstatyme nustatytas šių Statuto normų taikymo sąlygas ir faktines aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad LR vidaus reikalų ministras 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-752 patvirtino nuo 2013 m. gruodžio 1 d. naują FNTT administracijos struktūrą kurioje liko iki šio administracinio akto priėmimo buvusi (duomenys neskelbtini) valdyba. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad pagal naują FNNT administracijos struktūrą (duomenys neskelbtini) valdyba susideda iš keturių skyrių: Bendrųjų reikalų; Informacinių sistemų; Turto valdymo; Veiklos analizės ir planavimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į VRM Įsakymą Nr. IV-752, LR vidaus reikalų ministras priėmė 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. IV-753, kuriame nurodė: panaikinamus FNTT administracijos padalinius su panaikinamomis pareigybėmis (Įsakymo 1 punktas); steigiamus FNTT skyrius su valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis (Įsakymo 2 punktas); pakeitė FNTT pareigybių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija (Įsakymo 3 punktas ir Įsakymo priedas „FNTT prie LR VRM pareigybių sąrašas). Minėto įsakymo 4 punkte nurodyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

VRM Įsakymo Nr. IV-753 1 punkte nurodyta, kad panaikinami (duomenys neskelbtini) valdybos du skyriai (Tarptautinių ryšių skyrius ir Teisės ir personalo skyrius) ir šių skyrių pareigybės, taip pat panaikinama Analizės ir prevencijos valdyba ir jos skyriai (Informacinių sistemų; Neteisėto paramos panaudojimo analizės ir prevencijos; Pinigų plovimo prevencijos; Veiklos analizės ir planavimo) bei pareigybės (Įsakymo 1.1 punktas). Įsakymo Nr. IV-753 2 punkte nurodyta, kad steigiami šie FNTT struktūriniai padaliniai ir jų pareigybės: FNTT (duomenys neskelbtini) valdyboje Informacinių sistemų skyrius (7 pareigybės) bei Veiklos analizės ir planavimo skyrius (5 pareigybės) (Įsakymo 2.1 p.); FNTT Neteisėtos paramos prevencijos valdyba su Nusikalstamų veikų tyrimo bei Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriumi (Įsakymo 2.2 p.); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba su Analizės ir Atitikties skyriais (Įsakymo 2.3 p.); FNTT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius (Įsakymo 2.4 punktas); FNTT Teisės ir personalo skyrius (Įsakymo 2.5 punktas). Iš VRM Įsakymo Nr. IV-753 turinio matyti, kad FNTT (duomenys neskelbtini) valdyba ir jos vadovo pareigybė nebuvo panaikinta, tačiau pasikeitė (duomenys neskelbtini) valdybos struktūra. (duomenys neskelbtini) valdybą FNTT struktūros pakeitimai palietė ta apimtimi, kad (duomenys neskelbtini) valdybos struktūroje pasikeitė du skyriai. Iki VRM Įsakymais Nr. IV-752 ir Nr. IV-753 atliktų FNTT administracijos struktūros pertvarkymų (duomenys neskelbtini) valdybą sudarė 4 skyriai: Bendrųjų reikalų; Tarptautinių ryšių, Teisės ir personalo; Turto valdymo. Pagal minėtais administraciniais aktais atliktus FNTT struktūros pertvarkymus, (duomenys neskelbtini) valdybą sudaro taip pat 4 skyriai, t. y. liko tie patys Bendrųjų reikalų ir Turto valdybos skyriai (jie VRM Įsakymais Nr. IV-752 ir Nr. IV-753 nebuvo panaikinti), o vietoj panaikintų (duomenys neskelbtini) valdybos sudėtyje veikusių dviejų skyrių (Tarptautinių ryšių, Teisės ir personalo) buvo įsteigti kiti du skyriai (Informacinių sistemų; Veiklos analizės ir planavimo), kurie, kaip matyti iš Įsakymo Nr. IV-753 1.1 punkto, buvo panaikinti kaip panaikintos Analizės ir prevencijos valdybos struktūriniai vienetai. Taigi, apelianto argumentai, esą (duomenys neskelbtini) valdybos struktūra buvo pakeista daugiau kaip 50 proc., neatitinka tikrovės.

Atsižvelgdamas į minėtus FNTT struktūros, o tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) valdybos struktūros pakeitimus, FNTT direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-255 pakeitė FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-118 III skyrių „Veiklos sritis”, t. y. Pareigybės aprašymo 5 punktą, nustatantį (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybes užimančio valstybės tarnautojo veiklos sritis. Šiuo Pareigybės aprašymo pakeitimu buvo panaikintos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) funkcijos bendrosios teisės, personalo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse (funkcijos, susiję su (duomenys neskelbtini) valdybos sudėtyje veikusių Tarptautinių ryšių, Teisės ir personalo skyrių veikla), o vietoj jų pavesta vykdyti veiklos analizės ir planavimo bei informacinių ir komunikacinių sistemų funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini) valdybos sudėtyje įsteigtais naujais skyriais (Informacinių sistemų; Veiklos analizės ir planavimo).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A662-555/2014, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A146-241/2011, A146-174/2011, Nr.A62–1007/2011, Nr. A662-510/2013 sprendimus Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011, A662-1889/2013 ir kt.).

Dėl teismo galių kvestionuoti valstybės institucijų atliktus savo vidinės struktūros pakeitimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tarnybinių ginčų bylose, kuriose valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai yra kildinami iš atitinkamos valstybės institucijos vidinės struktūros pertvarkymo, ne kartą pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-3199/2011, Nr. A261-329/2013, Nr. A662-720/2013 ir kt.).

Šiame kontekste yra svarbi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad FNTT 2013 m. liepos 19 d. teikimu Nr. 25/2-16021 kreipėsi į VRM (steigėją) dėl FNNT vidaus struktūros pertvarkymo, atsižvelgdama į 2013 m. vasario – kovo mėn. atlikto audito išvadas dėl kai kurių funkcijų dubliavimo.

Be to, minėtame rašte nurodyta, kad FNTT struktūros pertvarkymai yra reikalingi siekianti užtikrinti FNTT priskirtų funkcijų vykdymą pinigų plovimo prevencijos srityje, taip pat užtikrinant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad VRM Įsakymais Nr. IV-752 ir Nr. IV-753 atliktas FNTT vidinės struktūros pertvarkymas panaikinant Analizės ir prevencijos valdybą ir įsteigiant kitus FNTT padalinius bei iš dalies pakeičiant (duomenys neskelbtini) valdybos struktūrą buvo atliktas tokius įgaliojimus turinčio subjekto (FNTT steigėjo), o struktūriniai pertvarkymai yra realūs. Minėtais VRM įsakymais pasirinktas FNTT vidaus struktūros pertvarkymo modelis, kad nebuvo panaikinta FNTT (duomenys neskelbtini) valdyba ir jos vadovo pareigybė, o buvo iš dalies pakeista šio FNTT struktūros padalinio sudėtis (vietoj dviejų panaikintų skyrių įsteigti du nauji skyriai) ir dėl to iš dalies pasikeitė FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos funkcijos, savaime nesuteikia pagrindo išvadoms konstatuoti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą Vidaus tarnybos statuto nuostatų prasme, nes pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta ir jis galėjo tęsti tarnybą.

Pažymėtina, kad atlikus FNTT struktūrinius pertvarkymus, (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme tarnautojui, einančiam šias pareigas, išsilavinimo, patirties, ar kitais aspektais nebuvo nustatyti jokie nauji ar papildomi specialieji reikalavimai, nebuvo pakeistos bendrosios pareigybei priskirtos funkcijos, tik iš dalies pasikeitė veiklos sritis, tačiau, kaip jau buvo minėta, šiuo aspektu atsakovas valstybės tarnautojui, einančiam (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigas, nenustatė jokių naujų specialiųjų reikalavimų.

Minėta, kad pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą esant šioje įstatymo normoje nustatytų sąlygų visumai, t.y. kai panaikinama jo pareigybė dėl vienos iš įstatyme nurodytų priežasčių (vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų) ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Iš VRM Įsakymų Nr. IV-752 ir Nr. IV-753 FNTT turinio matyti, kad šiais administraciniais aktais atliekant FNTT struktūrinius pertvarkymus nebuvo panaikinta nei (duomenys neskelbtini) valdyba, nei pareiškėjo užimama (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybė, o buvo iš dalies pakeista (duomenys neskelbtini) valdybos struktūra.

Taigi pagal nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra esminės Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo sąlygos – pareigybės panaikinimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apsisprendė nebedirbti FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos vadovu netrukus po to, kai buvo priimti VRM 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymai Nr. 1V-752 ir Nr. 1V-753 kuriais buvo patvirtinta nuo 2013 m. gruodžio 1 d. įsigaliosianti FNTT administracijos struktūra ir pareigybių sąrašas, nors pareiškėjo užimama pareigybė nebuvo panaikinta. Pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į FNTT vadovą, informuodamas, kad įvertinęs VRM Įsakymą Nr.1V-753 jis mano, jog buvo atliktas (duomenys neskelbtini) valdybos reorganizavimas ir jis nesutinka dirbti naujos struktūros (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) ir prašo atleisti iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

FNNT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-1-21803 priminė pareiškėjui Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo sąlygas ir atkreipė jo dėmesį į tai, kad VRM Įsakymu Nr.1V-753 pareiškėjo pareigybė nėra naikinama, todėl paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo jį atleisti iš tarnybos šiuo teisiniu pagrindu ir pasiūlė patikslinti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. raštas Nr. 25/4-5-1-21803 yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl šio rašto panaikinimo, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra aiškinęs, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A143-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, 124-13 l.; 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008; 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009; 2011 m. spalio 21 d.

Nr. AS858-687/2011; 2013 m. vasario 7 d. Nr. A438-220/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 19 d. prašymu kreipės į FNTT direktorių, dar kartą pareikšdamas, kad susipažinęs su FNTT vadovo 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-1-21803, jis nesutinka dirbti naujos struktūros (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) ir prašo atleisti iš tarnybos nuo 2013 m. lapkričio 4 d. vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu (pareiškėjo prašymų dėl išėjimo į pensiją). FNTT direktorius šį pareiškėjo prašymą išsprendė Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. TE-229 atleido pareiškėją iš tarnybos nuo 2013 m. lapkričio 4 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Iš šio įsakymo turinio matyti, kad atsakovas pagal pareigūno vidaus tarnybos stažą (22 metai 11 mėnesių ir 11 dienų) įsitikino, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas suteikia jam teisę nutraukti tarnybos santykius pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes ir Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktų taikymo sąlygas, teisėjų kolegija patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai vertino įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kad nėra pagrindo pakeisti FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. TE-229 nurodytą pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas) į pareiškėjo prašomą pagrindą (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nepatenkinęs šio reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. TE-229 atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu pagal jo pareikštą valią (2013 m. spalio 19 d. prašymą). Apelianto argumentus, esą jo 2013 m. spalio 19 prašymo pateikimas byloje turėtų būti vertinamas kaip atsakovo paslėptas psichologinis spaudimas, kad pareiškėjas išeitų iš užimamų pareigų savo noru, teisėjų kolegija vertina kaip įrodymais nepagrįstas apelianto prielaidas, akcentuodama, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais (ABTĮ 57 straipsnis), o ne bylos šalių nuomonėmis ar prielaidomis. Minėta, kad pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta ir byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sudarė pareiškėjui kokias nors kliūtis tarnauti tose pačiose pareigose nuo 2013 m. gruodžio 1 d. t. y. įsigaliojus VRM Įsakymams Nr. 1V-752 ir Nr. 1V-753. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dirbdamas FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingu už personalo valdymą, jis gerai žino Vidaus tarnybos statuto reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, padavęs prašymą atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, negalėjo nežinoti, kad jis turi teisę pasinaudoti šio Statuto 55 straipsnio nuostatomis ir atšaukti tokį savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos, o po to galėjo atšaukti tokį prašymą vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatomis nesinaudojo, t. y. neatšaukė savo valios , pareikštos 2013 m. spalio 19 d. prašyme. Atsakovo 2013 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. TE-229 atleisti pareiškėją iš tarnybos nuo 2013 m. lapkričio 4 d. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio prasme yra priimtas nesudarant pareiškėjui kliūčių pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų 3 dienų terminu dėl prašymo atšaukimo.

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino (duomenys neskelbtini) valdybos nuostatų, teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymi, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui negalėjo turėti įtakos, nes, kaip jau buvo minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą pagal jo pareikštą valią ir esant šioms aplinkybėms nepagrįstai prašo pakeisti šį atleidimo pagrindą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas