AS-146-227-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-146-227-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2013 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. K. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl jo pašalinimo iš teismo posėdžių salės (I t., b. l. 192–193).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS146-227/2014
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00254-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (I t., b. l. 178), atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas), kurį teismas bylos nagrinėjimo metu 3 kartus įspėjo dėl netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, toliau replikavo, pasisakymo dėl skundo ir patikslinto skundo metu bandė daryti poveikį teisėjams (sakydamas, jog ateityje reikš nušalinimą, jei teisėjai neatliks veiksmų, kurių pageidauja pareiškėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas) 105 straipsniu, nutarė pareiškėją pašalinti iš teismo posėdžių salės ir bylą nagrinėti iš esmės toliau nedalyvaujant pareiškėjui. Teismo nutartyje nurodyta, jog nutartis neskundžiama ir vykdoma nedelsiant.
2013 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. K. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl jo pašalinimo iš teismo posėdžių salės (I t., b. l. 192–193).
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi (I t., b. l. 197) pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ir nutarė atskirąjį skundą grąžinti pareiškėjui. Motyvavo tuo, kad nutartims, neužkertančioms galimybės tolimesnei bylos eigai, netaikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (gautas teisme 2013 m. spalio 14 d., I t., b. l. 214) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį.
Pareiškėjas nesutinka su 2013 m. spalio 2 d. nutarties motyvais, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartis neužkirto kelio bylos išnagrinėjimui, nes pašalinus pareiškėją iš teismo posėdžių salės, jis prarado galimybę papildyti savo skundą, atsisakyti jo, susitaikyti su kita bylos šalimi, pateikti prašymus. Pareiškėjo teigimu, teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis dėl jo pašalinimo iš teismo posėdžių salės, neleido jam dalyvauti savo bylos nagrinėjime.
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (II t., b. l. 1–2) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismo, kuriam ABTĮ dvidešimt antrojo skirsnio nustatyta tvarka yra suteikta kompetencija nagrinėti proceso šalių atskiruosius skundus, pareiga yra ne tik patikrinti apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir prireikus įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskirąjį skundą, laikėsi ABTĮ nustatytos atskirųjų skundų padavimo (ir priėmimo) tvarkos, taip pat įvertinti kitas svarbias aplinkybes, turėjusias įtakos apskųstos nutarties priėmimui.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.
ABTĮ 82 straipsnis, nustatantis teismo posėdžio tvarką, taip pat kitos ABTĮ normos nereglamentuoja teismo nutarties dėl proceso dalyvio pašalinimo iš teismo posėdžių salės priėmimo ir apskundimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad pašalinimas iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas. Byloje yra duomenys apie tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį pašalinti pareiškėją iš teismo posėdžių salės ir nagrinėti bylą iš esmės jam nedalyvaujant priėmė po to, kai pareiškėjas, teismo tris kartus įspėtas dėl teismo posėdžio tvarkos pažeidimų, ir toliau nesilaikė nustatytos tvarkos.
CPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės neskundžiama. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodyta, kad ši nutartis neskundžiama (I t., b. l. 178).
Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. spalio 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, paduotą dėl 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, nes ši nutartis neskundžiama.
Teismo nutartis pašalinti bylos proceso dalyvį iš teismo posėdžių salės ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pašalinus jį iš teismo posėdžių salės ir nusprendus nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, jis prarado galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (papildyti skundą, atsisakyti skundo, sudaryti taikos sutartį, pateikti prašymus teismui) yra susiję su kai kurių bylos proceso dalyvio (pareiškėjo) procesinių teisių realizavimu, o ne su galimybės tolesnei bylos eigai užkirtimu. Bylos proceso dalyvis, kurio atžvilgiu priimta nutartis pašalinti jį iš teismo posėdžių salės, turėdamas pagrindą teigti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, savo argumentus šiuo klausimu gali išdėstyti apeliaciniame skunde, jeigu jį teikia dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės.
Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pareiškėjas buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir nutarta bylą toliau nagrinėti iš esmės pareiškėjui nedalyvaujant, paduoti.
Dėl nurodytų motyvų Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas