Legislator Case Law & Legislation
AS-438-655-14 AI generated

AS-438-655-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-438-655-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-438-655-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. pateikė teismui 2014 m. kovo 22 d. prašymą „Dėl skundo atsisakymo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, kuriame, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas VšĮ „Hermis Europe“ naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS438-655/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07910-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. gruodžio 11 d. skundą, prašydamas: 1) ištirti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. gegužės 14 d. sprendimo „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 542 patikslinimo“ Nr. 319 teisėtumą, pripažinti jį prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsniui, 4 straipsnio 6, 8, 9 punktams, 7 straipsnio 9 daliai, 19 straipsnio 1 dalies 9 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 dalies 4 punktui, laikyti panaikintu ir netaikyti nuo jo priėmimo dienos; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, taryba) 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ Nr. T3-488; 3) įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. pateikė teismui 2014 m. kovo 22 d. prašymą „Dėl skundo atsisakymo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, kuriame, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas VšĮ „Hermis Europe“ naudai.

Šiame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, siekė pakeisti jam priklausančio žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – gyvenamąją teritoriją, skirtą vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu užkirto kelią pareiškėjui tai padaryti. Atsakovas, nustatęs pareiškėjui pareigą prieš detalųjį planą parengti detaliojo plano koncepciją, pareiškėjo parengtos koncepcijos nepatvirtino. Dėl to pareiškėjas negalėjo rengti detalaus plano ir gauti siekiamo rezultato. Taip pat pažymėta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kurio priedo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pagal to paties įstatymo priedo 3 straipsnio 4 dalį planavimo organizatorius gali pasirinkti kitą galimybę ir nerengti detaliojo plano, o sklypo paskirtį keisti bei vykdyti statybas vadovaudamasis naujos redakcijos Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas, pasinaudodamas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, 2014 m. vasario 13 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti jo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. KADI-40 pareiškėjo prašymą tenkino. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad ginčo dalykas išnyko, o tai, ką atsakovas anksčiau draudė, staiga persigalvojo ir leido.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija netenkino nė vieno iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kuria remdamasis pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracija tenkino pareiškėjo prašymą ne todėl, kad jis kreipėsi į teismą, o todėl, jog pareiškėjas pasirinko savo teises įgyvendinti pagal naują teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo atstovo prašymą tenkino ir administracinę bylą Nr. I-5009-968/2014 nutraukė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo atstovo advokato A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skundo atsisakęs pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, jeigu padavus skundą teismui, atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkina geruoju.

Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 28 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 1014-12 pagrindu, Vilniaus rajono savivaldybės administracija perdavė pareiškėjui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliajam planui rengti ginčo žemės sklype. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą sprendimą netvirtinti planavimo organizatoriaus (pareiškėjo) ginčo žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos, nes pateikti sprendiniai prieštarauja Vilniaus rajone galiojantiems reikalavimams naujai projektuojamus kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,1 ha dydžio.

Šį sprendimą taryba priėmė vadovaudamasi, be kita ko, ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. gegužės 14 d. sprendimu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 542 patikslinimo“ Nr. 319, kuriame įtvirtintas analogiškas reikalavimas (t. y., kad Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties sklypuose ir namų valdose, kurioms nebuvo parengti detalieji planai – naujai projektuojami individualių namų statybai sklypai būtų ne mažesni kaip 1000 kv. m dydžio). 2013 m. birželio 27 d. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Nr. XII-407), kuris, išskyrus jo 2 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalį žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, o pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą tokiais atvejais, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, o pagal šio straipsnio 4 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti.

Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nutrauktos administracinės bylos Nr. I-5009-968/2014 kontekste konstatavo, kad planavimo organizatorius galėjo pasirinkti, ar baigti rengti ginčo žemės sklypo planavimo dokumentus, ar tokių dokumentų neberengti ir sklypo paskirtį keisti bei vykdyti statybas vadovaudamasis naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir 2014 m. vasario 13 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. KADI-40 buvo tenkintas. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo atsisakė ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus prašymą teismui, o kad pasinaudojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta galimybe kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą ir VšĮ „Hermis Europe“ naudai iš atsakovų priteisti 1 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurio prašo minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant šį atskirąjį skundą (150 Lt); bylinėjimosi išlaidas priteisti VšĮ „Hermis Europe“ naudai.

Nurodo, kad nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija esminių ir pagrindinių sąlygų, reikalavimų ir pagrindų, kuriems esant gali būti keičiama žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, nepakeitė. Įstatyme buvo pakeistos tam tikros sąvokos bei tvarka, pagal kurią keičiama žemės sklypo paskirtis, būdas, rengiamas detalusis planas, žemės valdos planas ir pan., tačiau išliko ir ankstesnės redakcijos įstatyme galiojusi nuostata, kad pagrindinis ir svarbiausias planavimo dokumentas yra teritorijos bendrasis planas. Visi kiti teritorijų planavimo dokumentai privalo atitikti bendrojo plano nuostatas ir būti su juo suderinti. Pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas nebuvo pakeistas. Tai reiškia, kad ir anksčiau, ir dabar sprendžiant sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimo klausimą, privalu vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Pakeista žemės sklypo paskirties keitimo tvarka sprendimui keisti ar nekeisti sklypo naudojimo paskirtį ir būdą neturi ir negali turėti jokios įtakos, nes kaip ir anksčiau privalu vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Taigi pareiškėjo teisė nepagrįstai, neturint tam jokio teisinio pagrindo, buvo pažeista – iš esmės nepasikeitus pagrindiniams reikalavimams jo prašymas buvo patenkintas, nors prieš tai esant tam pačiam bendrajam planui – atmestas. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtų būti tenkinamas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsakovai netenkino nė vieno iš pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjas 2014 m. vasario 11 d. prašyme Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodė priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas nutarė atsisakyti galimybės teritorijų planavimo dokumentus baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, t. y. pasirinko naują teisinį reguliavimą. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, t. y. pareiškėjo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista. Taigi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ne todėl, kad jis kreipėsi į teismą, o todėl, jog jis pasirinko naują teritorijų planavimo teisinį reguliavimą ir jam nereikėjo rengti, derinti, tikrinti, tvirtinti koncepcijos ir detalaus plano.

Pažymi, kad VšĮ „Hermis Europe“, gindamas pareiškėjo interesus, turi teisę kreiptis į teismus ir kitas valstybės institucijas, siekdamas įvykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus (parengti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detalųjį planą), tačiau iš tiesų šis subjektas nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos šalis (pareiškėjas), tačiau tik sumokėjo žyminį mokestį bei pareiškėjo atstovui už teisines paslaugas. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jis tokių išlaidų realiai nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, atsisakiusio savo skundo, teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2013 m. gruodžio 11 d. skundu (b. l. 1–6), be kita ko, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ Nr. T3-488 (b. l. 47), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir patvirtinti minėto žemės sklypo detaliojo plano koncepciją; taip pat prašydamas įpareigoti atsakovą šią koncepciją patvirtinti.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su 2014 m. vasario 11 d. prašymu (b. l. 153), kuriuo, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais, prašė pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 27 d. įsakymu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ Nr. KADI-40 (b. l. 154) pareiškėjo prašymą tenkino ir pakeitė žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. kovo 22 d. prašymą „Dėl skundo atsisakymo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ (b. l. 156‑158). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 159–160) pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir administracinę bylą nutraukė, o 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (b. l. 167–170) prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo atsisakė ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus prašymą teismui, o kad pasinaudojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta galimybe kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui“.

Iš to teisinio reglamentavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, svarbu yra tai, dėl kokios priežasties pareiškėjas atsisakė skundo, t. y. ar atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimą padavus skundą teismui, ar ne.

Kaip buvo nurodyta prieš tai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 27 d. įsakymu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ Nr. KADI-40 pareiškėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeitė į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šį įsakymą atsakovas priėmė tenkindamas pareiškėjo 2014 m. vasario 11 d. prašymą, kurį šis pateikė atsakovui vadovaudamasis nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija, kuri leidžia pakeisti tam tikros žemės naudojimo paskirtį be detaliojo plano (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjui pasirinkus įgyvendinti pagrindinį savo teisinį interesą – pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį – pagal naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, nebeaktualus tapo ir nutrauktos administracinės bylos ginčo objektas – atsakovo atsisakymas tvirtinti pareiškėjo detaliojo plano koncepciją. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 27 d. įsakymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ Nr. KADI-40, tenkinantį pareiškėjo pagrindinį teisinį interesą, priėmė dėl to, jog tokią galimybę suteikė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo atitinkamos nuostatos, o ne dėl to, kad pasikeitė atsakovo pozicija dėl pareiškėjo detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas