AS-1029-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1029-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03112-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. T. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjos Ž. T. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjos) 2015 m. birželio 6 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriame prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) per protingai trumpiausią laiką spręsti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo administracine tvarka bei suformavimo viename gabale (sklype) 2,14 ha grąžintinos ir 0,79 ha jau grąžintos žemės – kiekvienai iš pareiškėjų, iš viso 5,86 ha ploto bendros nuosavybės teise sklypo prie buvusios savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), klausimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 18-19) pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Išaiškino pareiškėjoms, kad jos turi teisę kreiptis į teismą iš naujo su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Teismas nustatė, jog pareiškėjos skundu iš esmės siekia, kad būtų panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11962. Iš su skundu pateiktos medžiagos matyti, kad šiais aktais buvo sprendžiamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas. Pareiškėjos su šiais sprendimais nesutinka ir mano, kad šis nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas kitu, skunde nurodytu būdu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali panaikinti arba pakeisti savo priimtą sprendimą, yra taikytina, kai nekyla ginčų dėl to, ar sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas neteisėtai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nurodo, kad jis nesutinka šiuos sprendimus panaikinti administracine tvarka, nurodydamas, kad jie priimti nepažeidžiant teisės aktų. Tokiu atveju pareiškėjų interesas gali būti ginamas teismine tvarka sprendžiant šių 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo klausimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-329/2012).

Kadangi pareiškėjos skundu iš esmės siekia, kad būtų panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11962, skundui taikomas šių sprendimų apskundimo terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, šiuo atveju turi būti taikomas 30 dienų apskundimo terminas. Pareiškėjos šį terminą praleido, su skundu nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjos neprašo jo atnaujinti. Kartu pareiškėjoms išaiškino, kad, manydamos, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jos turi teisę kreiptis į teismą su skundu, pateikdamos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str.).

III. Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21-22), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad, kaip matyti iš skunde dėstomų aplinkybių ir reikalavimo suformulavimo jame, pareiškėjos prašo teismo įpareigoti atsakovą spręsti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo administracine tvarka klausimą. Šis reikalavimas nėra tapatus prašymui įpareigoti atsakovą sprendimą panaikinti. Tad pateiktas reikalavimas yra pagrįstas ir apskundimo termino šia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata nesaistomas, nes tai daryti, sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį yra atsakovo galioje, yra jo pareiga. Be to, šiam administraciniam veiksmui vykdyti termino apskritai nėra, tai neterminuota. Taigi, teismui skunde pateiktam prašymui terminas negali būti praleistas minėta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies prasme.

Pažymi, jog priimtam sprendimui panaikinti administracine tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį yra būtinos dvi sąlygos, kad sprendimas būtų priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimą, kaip minėta skunde, yra nustačiusi Seimo kontrolierė, o klausimas dėl ginčų gali paaiškėti tik konkrečiu atveju sprendžiant tą klausimą administracine tvarka. Beje, šiuo atveju atsakovas nėra ginčo dėl žemės teisės subjektas – jis administracinės pareigos vykdytojas. Teismas neteisingai aiškina šią teisės nuostatą, laikydamas ir atsakovą ginčo subjektu. Be to, teismas yra netikslus, sakydamas, kad atsakovas nesutinka panaikinti minėtų sprendimų. Atsakovas teigia, kad pasikeitus atitinkamoms įstatymų nuostatoms, apskritai nebeturi teisės administracine tvarka panaikinti sprendimų (Atsakymo 6 psl.).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 punkto nuostatos dėl sprendimų išdavimo tvarkos yra specialiosios teisės normos tuo klausimu kitų atžvilgiu, tad plačiai aiškintinos negali būti. O kadangi atsakovas ginčo sprendimų pareiškėjoms ne tik kad šia nustatyta tvarka, bet apskritai nėra išdavęs, taigi ir terminas jiems apskųsti negali būti praleistas, kai jis tokiu atveju dar nėra prasidėjęs.

Nepagrįstai teismas, spręsdamas ginčo sprendimų apskundimo termino praleidimo klausimą, vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-329/2012, kaip formuojama teismine praktika, nes šios abi bylos nėra tapačios – reiškiami reikalavimai jose ir aplinkybės yra skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjoms neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos skunde prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per protingai trumpiausią laiką spręsti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo administracine tvarka bei suformavimo viename gabale (sklype) 2,14 ha grąžintinos ir 0,79 ha jau grąžintos žemės – kiekvienai iš pareiškėjų, iš viso 5,86 ha ploto bendros nuosavybės teise sklypo prie buvusios savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), klausimus.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjų skundo nustatė, jog jos iš esmės siekia, kad būtų panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 77-11962, todėl tokiam reikalavimui taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų apskundimo terminą. Nustatęs, jog pareiškėjos šį terminą praleido, su skundu nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra nustatytos dvi sąlygos, kurių egzistavimas suteikia teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o būtent, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turėjo būti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo būdo ir pan.) turi nekilti (nebūti) ginčų.

Aiškinant antrąją sąlygą, reikalaujančią, kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, ši sąlyga subjektų aspektu, reiškia, kad ginčų turi nekilti tarp institucijos, priėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos šiuo sprendimu. Nuosavybės teisių į žemę perėmimo ar perleidimo atveju po sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, tinkamais šio teisinio santykio subjektais yra laikytini asmenys nustatyta tvarka perėmę nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2388/2012).

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjų skunde pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą spręsti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo administracine tvarka bei kitus klausimus iš esmės yra galimas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri šiuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus (atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba), nesutinka Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinti administracine tvarka, nurodydama, kad jie priimti nepažeidžiant teisės aktų (b. l. 9-16). Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų. Tokiu atveju pareiškėjų interesas gali būti ginamas tik teismine tvarka (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35; 36 str.)

Taigi, šiuo atveju pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą spręsti Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11963 ir 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 77-11962 panaikinimo administracine tvarka klausimą yra neatsiejamai susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 1SS-1054-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo ir buvo atsisakyta panaikinti minėtus Tauragės apskrities viršininko sprendimus administracine tvarka, kaip priimtus nepažeidžiant teisės aktų. Minėtas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimas būtent yra atsisakymas atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo pareiškėjos ir kreipėsi į šį viešojo administravimo subjektą, o šiuo metu ir į teismą. Skirtingai, nei administravimo subjekto vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus atveju, atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13), kuomet bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo su jų pareikštu reikalavimu priėmimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1SS-1054-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir jo apskundimo terminą, nustatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl praleisto skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į būtinybę iš naujo vertinti ir spręsti su skundo priėmimu susijusius klausimus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų Ž. T. ir A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė