2K-156/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-156/2014

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00277-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.2;

1.2.27.5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 290 straipsnį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Iš M. V. priteista J. L. 500 Lt, G. Ž. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. V. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 29 d., 16.09 val., viešoje vietoje Tauragėje, prie pastato Vytauto g. 55, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia metė keturis kiaušinius į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. darbo kabineto langus ir du kiaušinius į vyriausiojo prokuroro padėjėjos J. L. darbo kabinėto langus, šiais įžūliais veiksmais trikdė prokuratūros darbą, visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. V. nuteistas pagal BK 290 straipsnį už tai, kad 2012 m. kovo 29 d., 16.15 val., darbo metu prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros įėjimo durų Tauragėje, Vytauto g. 55, vyriausiajam prokurorui G. Ž. išėjus į lauką, pasakė „va, išėjo nusikaltėlis“, taip įžeidė valstybės tarnautoją.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas E. Staponkus prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad vartoja necenzūrinius žodžius, nepadoriai elgiasi, taip sukeldamas pavojų visuomenės rimčiai ir tvarkai, ir nori taip veikti. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. kaltu neprisipažino, duoti parodymus atsisakė dėl to, kad serga. Apklausiamas abiejų instancijų teismuose M. V. kategoriškai neigė, kad jis tyčia norėjo pažeisti viešąją tvarką, nes kiaušinių duženas mėtė išreikšdamas nepasitenkinimą prokuratūros, o ypač vyriausiojo prokuroro G.

Ž. darbu Tauragės apylinkės prokuratūroje 2003 m. balandžio 28 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl Žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ŽŪK) „Žemėsa“ veiklos, kai 2000 m. Žemės ūkio rūmai šiam kooperatyvui skyrė 250 000 Lt kaimo rėmimo fondo lėšų įdiegiant naujas technologijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ŽŪK „Žemėsa“ 2000 m. liepos 31 d. pateikė Žemės ūkio rūmams 62 kooperatyvo narių sąrašą, bet, apklausus kooperatyvo narius, paaiškėjo, kad 25 iš sąraše nurodytų asmenų nėra kooperatyvo nariai, o prašymuose priimti juos į kooperatyvo narius, užpildytuose jų vardu, yra ne jų parašai.

M. V. pagal pareiškimus Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui dėl fiktyvaus Žemės ūkio kooperatyvo „Žemėsa“ įsteigimo buvo gavęs 2004 m. sausio 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos l. e. direktoriaus, vyriausiojo komisaro pareigas V. G. atsakymą, kad FNTT Tauragės apskrities Revizijų skyriuje buvo atlikta ŽŪK „Žemėsa“ dokumentų revizija ir nustatyta, jog ši bendrovė neteisėtai iš Kaimo rėmimo fondo gavo 249 565 Lt, o medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Ž., byloje kaip liudytojas apklaustas M. V., kuris, būdamas Žemės ūkio rūmų Tauragės rajono skyriaus organizatoriumi savivaldai, buvo nušalintas nuo klausimų, susijusių su ŽŪK „Žemėsa“ steigimu, nagrinėjimo. Prokuroras G. Ž. 2004 m. sausio 8 d. raštu informavo M. V., kad nustačius, jog Tauragės apskrities viršininkas A. B., vienas iš ŽŪK „Žemėsa“ steigėjų, ar kiti asmenys neteisėtai pasisavino kaimo rėmimo fondo lėšas, bus priimtas sprendimas kaltus asmenis patraukti baudžiamojo atsakomybėn bei sugrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas. 2004 m. sausio 14 d. prokuroras G.

Ž. ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nepadarytos veikos, numatytos BK 300, 182 straipsniuose. Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras V. A. 2004 m. sausio 26 d. raštu informavo M. V. apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, atsisakymą tirti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir nurodė, kad raštu informavo žemės ūkio ministrą J. K., jog Žemės ūkio rūmai dalį finansinės paramos ŽŪK „Žemėsa“ skyrė nepagrįstai, ir paragino imtis visų teisinių priemonių išieškant iš kooperatyvo neteisėtai gautą paramos dalį. 2006 m. birželio 20 d., daugiau kaip po pustrečių metų, generalinio prokuroro pavaduotojas G.

J. panaikino prokuroro G. Ž. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą, todėl neteisėtą, konstatavęs, jog surinktų byloje duomenų vertinimas buvo abstraktus ir skubotas, nutraukiant tyrimą visiškai neįvertinta ir ignoruota 2003 m. birželio 18 d. FNTT Tauragės apskrities skyriaus specialisto išvada, kad ŽŪK „Žemėsa“ lėšas iš kaimo rėmimo fondo gavo nepagrįstai, kooperatyvo sandoriai ir finansinės operacijos atlikti siekiant gauti lėšų, t. y. veikiant pagal iš anksto sumanytą nusikalstamą schemą. Atlikęs papildomą ikiteisminį tyrimą atnaujintame ikiteisminiame tyrime prokuroras G.

Ž. 2006 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą pakartotinai nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, o dėl BK 300 straipsnio 1 dalies suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Iš šio prokuroro nutarimo matyti, kad ŽŪK „Žemėsa“ ir Žemės ūkio rūmai sudarė sutartį, pagal kurią kooperatyvas iki 2008 m. birželio 30 d. įsipareigojo grąžinti nepagrįstai gautą 64 886,80 Lt dydžio paramos dalį. Kadangi Tauragės apskrities viršininkas A. B. buvo vienas iš ŽŪK „Žemėsa“ steigėjų, M.

V. prokuroro G. Ž. priimtus sprendimus vertino kaip valdžios pareigūnų įvykdytų nusikalstamų veikų dangstymą, tai matyti iš tolesnių jo skundų bei rengiamų piketų. M. V. dėl, jo manymu, nepagrįsto 250 000 Lt skyrimo ŽŪK „Žemėsa“ daug kartų kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, Generalinę prokuratūrą, Seimo narius. 2011 m. gegužės 24 d. jis vėl kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas raštu jam atsakyti, kiek ilgai bus vilkinamas neteisėtai ŽŪK „Žemėsa“ paskirtų 249 545,18 Lt išieškojimas.

Žemės ūkio ministerija 2011 m. birželio 8 d. informavo M. V., kad ji neturi teisės keisti teismo priimtų sprendimų, pagal kuriuos grąžintina tik dalis, o ne visa žemės ūkio kooperatyvui suteikta parama. M. V., kaip visuomeninių organizacijų atstovas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. gegužės 24 d. padavė skundą dėl Žemės ūkio ministerijos atsisakymo tinkamai atsakyti į jo skundą, nurodydamas ir tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi du kartus ikiteisminį tyrimą nutraukė prokuroras G. Ž. Dėl visų nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad tarp V.

V. ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Ž. buvo susiklostę konfliktiški santykiai dėl prokuroro du kartus nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl ŽŪK „Žemėsa“ neteisėtai skirtų kaimo rėmimo fondo lėšų. Gynėjas pažymi, kad dalį neteisėtai gautų pinigų kooperatyvas Žemės ūkio rūmams grąžino. Todėl M. V. buvo priešiškas vyriausiajam prokurorui ne kaip žmogui – fiziniam asmeniui, o kaip prokurorui, jo manymu, priėmusiam neteisėtus procesinius sprendimus konkrečiame ikiteisminiame tyrime, o šiuo metu vadovaujančiam Tauragės apylinkės prokuratūrai.

Taigi M. V. motyvas apmėtyti prokuratūros pastato langus kiaušinių duženomis buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į tai, kaip vienu iš kraštutinių būdų pasiekti teisingumą, atkreipti vyriausiojo prokuroro dėmesį į jo priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą, jo galimybę dirbti dabartinėse pareigose ir apskritai prokuratūroje. Šių M. V. parodymų objektyvumą patvirtina tai, kad kiaušinių duženos buvo mėtomos būtent į vyriausiojo prokuroro G. Ž. ir jo sekretorės, o ne į kitų prokurorų langus.

Todėl tokių M. V. veiksmų negalima laikyti chuliganiškais, nes jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešosios rimties. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistais į savo akciją prieš prokurorą G. Ž. jokių pašalinių asmenų, žiniasklaidos atstovų nekvietė, pašalinių asmenų, kurie būtų matę šį incidentą, byloje nenustatyta. Apylinkės prokuratūros pastatas yra miesto centre, todėl pašaliniai asmenys, matydami šį incidentą, tikrai būtų į tai atkreipę dėmesį ir pranešę prokurorams ar policijai, juo labiau kad M.

V. iš įvykio vietos nepasišalino, vaikštinėjo šalia prokuratūros, tad buvo galimybė jį sulaikyti, laukė išeinančių prokurorų, o jų nesulaukęs, pats užėjo į pastato vidų. Dėl to negalima teigti, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis už prokuratūros pastato ribų, kad kitų asmenų akyse buvo pažemintas apylinkės prokuratūros autoritetas. Gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiu, kad M. V. veiksmų padarymo tikslas tokia forma išreikšti savo nepasitenkinimą vyriausiojo prokuroro darbu, o ne sutrikdyti viešąją rimtį, veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kiekvieną nusikalstamą veiką sudaro šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl nors išoriškai M. V. atlikta veika ir atitiktų viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau M. V. veiksmuose nėra šios veikos subjektyviųjų požymių, t. y. nėra tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl neturėtų būti galima ir baudžiamoji atsakomybė. Net pripažinus, kad M. V. veiksmai buvo chuliganiški, jie turėtų būti įvertinti ne kaip atitinkantys BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kaip administracinis teisės pažeidimas.

Gynėjas nurodo, kad 2010 m. vasario 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A2.9-267-850, nustatė, kad M. V. 2010 m. vasario 5 d., apie 13.10 val., metė du kiaušinius į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros langus ir juos ištepė, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, šiuos M. V. veiksmus vertino kaip nedidelį chuliganizmą ir jį nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį 150 Lt dydžio bauda. Dėl to, gynėjo manymu, natūralus klausimas, kiek kiaušinių ar jų duženų reikia mesti į prokuratūros langus, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo konkrečiu atveju, už kurį M. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nėra objektyviai nustatytas nei M. V. įsigytų, nei mestų į prokuratūros langus kiaušinių ar jų duženų (nes maišelyje rastos sudužusių kiaušinių liekanos) kiekis. Dėl to teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino M. V. įvykdytus veiksmus, juos kriminalizavo ir nepagrįstai nuteisė M. V. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nors šie jo veiksmai galėtų atitikti ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Gynėjas taip pat pažymi, kad dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ŽŪK „Žemėsa“ byloje M. V. ne kartą piketavo prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros, žinant ir matant prokurorui G. Ž., su plakatu, kuriame buvo rašoma „Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas. Lauk G. Ž. iš prokuratūros“. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d., nuo 16.20 iki 16.45 val., M. V. prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros piketavo su šiuo plakatu. 2011 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo byla M.

V. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, 2012 m. liepos 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo nepakeitė. Su tokio paties turinio plakatu M. V. piketavo ir prie Generalinės prokuratūros, Seimo. Policija ne kartą atliko šio plakato poėmį, tačiau jis M. V. buvo grąžinamas. Jokių teisinių priemonių dėl plakate išreikštos M. V. pozicijos, demonstruojamos įvairiuose piketuose, G. Ž. nesiėmė.

M. V. pozicija dėl jo kaip prokuroro ir jos susiformavimo priežastis pačiam G. Ž. buvo žinoma. Byloje apklaustas kaip liudytojas G. Ž. nenurodė esminės aplinkybės, kad M. V. žodžius „va, išėjo nusikaltėlis“ išsakė ne tiesiogiai jam, o kalbėdamas telefonu apie tai su savo pašnekovu, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, t. y. šiam išsakydamas savo nuomonę apie prokurorą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad liudytojo N. M. girdėta M. V. pasakyta frazė apie vyriausiąjį prokurorą G. Ž. – „va, išėjo nusikaltėlis, nusikaltėlių valdžioje stogas, jis stovi dabar prie manęs“, neatitinka R.

A. ir G. Ž. girdėtos frazės – „va, išėjo nusikaltėlis“. Vertinant šią M. M. ir R. A. parodymų dalį atsižvelgtina, kad jie G. Ž. pavaldiniai ir bendradarbiai. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad R. A. ir N. M. ne vienerius metus dirbdami prokuratūroje ir ne kartą matydami prie jos su minėtu plakatu piketuojantį M. V., žinojo jo nuostatas dėl vyriausiojo prokuroro G. Ž. ir jų priežastis, todėl nebuvo šokiruoti ir nustebinti tokio M. V. elgesio. Liudytojų N. M. ir R. A. parodymai patvirtina, kad M. V. tuo metu, kai G.

Ž. išėjo iš prokuratūros pastato į lauką, kalbėjosi telefonu ir pašnekovui tik išsakė savo nuomonę apie vyriausiąjį prokurorą, o ne tiesiogiai kreipėsi į G. Ž. ir jį išvadino nusikaltėliu, taip norėdamas tyčia jį įžeisti ir pažeminti pavaldinių akivaizdoje. Dėl to M. V. veiksmų, kai jis kalbėdamas telefonu su kitu asmeniu šiam tik išsakė savo nuomonę apie vyriausiąjį prokurorą, neturėdamas tiesioginės tyčios įžeisti G. Ž. kaip valstybės tarnautojo, vykdančio jam pavestas tarnybines pareigas, negalima vertinti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).

Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio 1, 2 dalys). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Išreikšdamas savo nuomonę apie vyriausiąjį prokurorą G. Ž. kitam asmeniui telefonu, M. V. nepažeidė saviraiškos laisvės, t. y. Konstitucijoje įtvirtintos teisės išsakyti savo nuomonę, o kartu neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. V. gynėjo advokato E. Staponkaus kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismų sprendimai teisėti, pagrįsti surinktais byloje įrodymais. M. V. paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka įstatymo reikalavimus. M. V. veiksmus atliko prokuratūros darbo metu ir taip akivaizdžiai siekė sutrikdyti prokuratūros darbą, nes, apmėtęs Tauragės apylinkės prokuratūros pastato, esančio miesto centre, kur gausu praeivių, langus kiaušiniais, nepasišalino, vaikštinėjo aplinkui ir, kaip nurodo kasaciniame skunde gynėjas, laukė išeinančių prokurorų. Tai rodo, kad M. V. aiškiai suvokė savo veiksmų esmę ir taip siekė sutrikdyti prokuratūros darbą. Iš byloje apklaustų prokuratūros darbuotojų parodymų akivaizdu, kad M. V. sutrikdė normalų įstaigos darbą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 2 dalį tokių pasekmių atsiradimas nėra būtinas, pakanka kad atliekami veiksmai būtų trikdantys visuomenės rimtį ar tvarką. Tai, kad kiaušinių mėtymas į valstybės įstaigos langus nepriimtinas, pripažįsta ir kasatorius teigdamas, kad tokie veiksmai gali būti laikomi smulkiu chuliganizmu pagal ATPK. Todėl teismai pagrįstai šiuos veiksmus pripažino įžūliais ir trikdančiais visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, kad šie įžūlūs veiksmai buvo atlikti tyčia siekiant sutrikdyti normalų įstaigos darbą, M. V. veiką daro nusikalstama, t. y. sunkesne už administracinį teisės pažeidimą – smulkų chuliganizmą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriaus aiškinimai, kad buvo mėtomi sudužę kiaušiniai, ar mestų kiaušinių kiekis šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš kasatoriaus pateikto išsamaus M. V. nepasitenkinimo prokuroro G. Ž. darbu priežasčių aprašymo akivaizdu, kad M. V. su G. Ž. susidūrė tik kaip su prokuroru, todėl tai nėra asmeninis konfliktas. Pavaldiniams girdint pavadindamas vyriausiąjį prokurorą nusikaltėliu, M. V. siekė įžeisti ne asmenį, o savo pareigas einantį pareigūną, todėl šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 290 straipsnį. Aplinkybė, kad įžeidžianti frazė „va išėjo nusikaltėlis“ buvo pasakyta ne tiesiogiai G. Ž., o telefonu kitam asmeniui, tačiau girdint iš prokuratūros pastato išėjusiam G. Ž., nesudaro pagrindo teigti, kad tuo nebuvo siekiama įžeisti prokurorą.

Nuteistojo M. V. gynėjo advokato E. Staponkaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 284 straipsnio 2 dalį

Kasatorius teigia, kad jo ginamojo veiksmai, šiam mėtant kiaušinius į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir jo padėjėjos darbo kabinėtų langus, negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nes ginamasis neturėjo tyčios sutrikdyti ir nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis už prokuratūros pastato ribų. Kasatoriaus manymu, net pripažinus, kad jo ginamojo veiksmai chuliganiški, jie turėtų būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo ATPK 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010).

Pagal teismų sprendimuose nustatytas bylos aplinkybes 2012 m. kovo 29 d. M. V., siekdamas pareikšti poziciją, kad Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras G. Ž. nedirbtų prokuratūroje, atėjo piketuoti prie prokuratūros pastato. Niekam nereaguojant į piketą, M. V. metė keturis žalius kiaušinius į vyriausiojo prokuroro ir du į prokuroro padėjėjos langus. Toks M. V. elgesys, viešoje vietoje Tauragės miesto centre mėtant žalius kiaušinius į prokuratūros pastato langus ir apteškiant juos, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkai, trikdė prokuratūros darbą. Veikos padarymo aplinkybės rodo, kad M. V. elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl M. V. veikos kvalifikavimo kaip BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 290 straipsnį

Skunde kasatorius nurodo, kad jo ginamasis neturėjo tiesioginės tyčios įžeisti savo pareigas einančio vyriausiojo prokuroro G. Ž., o tik išsakė savo nuomonę apie vyriausiąjį prokurorą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetą (Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis), apsaugoti žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis; Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, be kita ko, šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis). Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013).

Teismų praktikoje asmens kaltės forma nustatoma remiantis ne tik jo parodymais, bet ir įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad, 2012 m. kovo 29 d. 16.15 val., darbo metu, prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros įėjimo durų Tauragėje, Vytauto g. 55, G. Ž. išėjus į lauką, M. V. pasakė „va, išėjo nusikaltėlis“. Nukentėjusysis G. Ž. nusikaltimo padarymo metu vykdė Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas. M. V. žodžius „va, išėjo nusikaltėlis“ G. Ž. pasakė girdint N. M. , R. A., A. M. ir T. B. Teismų sprendimuose, vertinant visą bylos duomenų kontekstą, išsakytų žodžių žeminanti bei užgauli prasmė ir jų įžeidžiama reikšmė nustatyta teisingai, faktinio pagrindo, kuris galėtų pateisinti tokio pobūdžio žodžių vartojimą ir nulemti kitokį jų teisinį vertinimą, nenustatyta. Kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti proceso pažeidimai, ikiteisminio tyrimo sudėtingumas ar rezonansinis pobūdis ir pan. negali pateisinti pareigūnų įžeidinėjimo. Vieša ir (ar) procesine forma kritika nurodytais aspektais gali būti reiškiama ir nevartojant užgaulių žodžių, keliančių pavojų sklandžiam pareigūnų darbui, jų garbei bei orumui. M. V. minėtus žodžius pasakė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einantį vyriausiąjį prokurorą, ir to norėjo. Dėl to M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 290 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. V. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Rimantas Baumilas

Albinas Sirvydis