A-508-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-508-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00358-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–11), prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.

Nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ankstesniu 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ buvo pripažinta, kad Jūros aplinkos agentūros vyriausiasis specialistas V. T. padarė tarnybinį nusižengimą, duodant ir pratęsiant UAB „Ambertip“ 2013 m. gruodžio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (8)-LT2-12 ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2014 m. kovo 4 d. išvadoje Nr. (2)-LV9-17 neteisėtai nusprendė pradėti dar vieną tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę.

Ginčijamu įsakymu pakartotinai buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl to paties privalomojo nurodymo, tokiu būdu pareiškėjas buvo nubaustas už vieną tarnybinį nusižengimą du kartus. Be to, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 straipsnį, kadangi į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją neįtraukė pareiškėjo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens. 2014 m. balandžio 7 d. komisijos išvadoje Nr. (2)-LV9-31, kuria grindžiamas ginčijamas įsakymas, nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose įtvirtintos tik bendro pobūdžio pareigos ir principai.

Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nenustatė kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai. Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.7. punktas numato, kad kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, būtina raštu informuoti Klaipėdos RAAD per tris darbo dienas apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie taikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas, susipažinęs su UAB „Ambertip“ direktoriaus M.

E. pažyma „Apie 2013 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą“, tą pačią dieną Klaipėdos RAAD pateikė Jūros aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr. (8)-LV6-197 „Dėl privalomojo nurodymo UAB „Ambertip“ įvykdymo“. Be to, 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymas Nr. LV1-159 neteko galios nuo 2013 m. sausio 31 d., todėl minėtu teisės aktu grindžiama 2014 m. balandžio 7 d. komisijos išvada Nr. (2)-LV9-31 laikytina nemotyvuota ir neteisėta. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2014 m. balandžio 11 d.

įsakyme Nr. LP1-49 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalaujama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 65–69) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad tyrimas buvo pradėtas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. T. 2013 m. gruodžio 18 d. UAB „Ambertip“ davė privalomąjį nurodymą iki 2014 m. vasario 1 d. perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 772 17 punktu, panaudoti mediniai pabėgiai priskiriami pavojingoms atliekoms. Pareiškėjui gavus UAB „Ambertip“ direktoriaus M. E. 2014 m. sausio 27 d. prašymą pratęsti privalomąjį nurodymą, terminas neteisėtai buvo pratęstas iki 2014 m. vasario 15 d. 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjas, praleidęs Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. LV1-159 nustatytus terminus, parengė raštą Nr. (8)-LV6-197, kuriame pateikė klaidinančią informaciją, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, kadangi mediniai pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. D1-461 13.1. punktu AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (į.k. 110083839, Priestočio g. 11, Klaipėda), yra išregistruotas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro, todėl privalomasis nurodymas negalėjo būti laikomas įvykdytu ir V. T. privalėjo patraukti administracinėn atsakomybėn M. E. už šio nurodymo neįvykdymą bei apie tai informuoti Klaipėdos RAAD. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdė privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolės, ko pasėkoje nebuvo užkirstas kelias aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimams, administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas kaltas už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo.

Siekiant objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą į komisijos sudėtį nebuvo paskirtas tiesioginis pareiškėjo vadovas, kaip numatyta Taisyklių 5 punkte, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad tyrime dalyvavę komisijos nariai galėjo lemti neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl padaryto pažeidimo. Atsakovas nesutiko ir su V. T. argumentais, kad jis nubaustas du kartus už tą patį tarnybinį nusižengimą, kadangi 2014 m. kovo 7 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LP1-36 tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl privalomojo nurodymo surašymo ir pratęsimo teisėtumo, o 2014 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. LP1-49 nuobauda paskirta dėl privalomojo nurodymo vykdymo netinkamos kontrolės. 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 sudarytai komisijai tiriant galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo žinoma informacija ir aplinkybės dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nes pareiškėjas tokią informaciją pateikė po 2014 m. kovo 4 d. tyrimo išvados Nr. (2)-LV9-17 surašymo, t. y. tik 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (8)-LV6-197. Išvados turinys atitinka Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus, joje įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžtos kaltinimo ribos, apimtis, nurodyta pareiškėjo kaltė.

Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. LV1-159 neteko galios. Be to, apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame administraciniame akte, nedaro jo neteisėtu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 76–82) pareiškėjo V. T. prašymą tenkino: panaikino Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui V. T., Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiajam specialistui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos 2014 m. balandžio 7 d. išvadoje (toliau – ir 2014 m. balandžio 7 d. Išvada) Nr. (2)-LV9-31 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013 m. lapkričio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 kontrolę“ konstatuota, kad V. T. netinkamai vykdė 2013 m. lapkričio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnį, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.7. punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktus, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7, IV dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ko pasėkoje pavojingos atliekos buvo perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, neturinčiam teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, o už privalomojo nurodymo neįvykdymą kaltas asmuo M. E. nebuvo patrauktas atsakomybėn.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. T. 2013 m. lapkričio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nurodė iki 2014 m. vasario 1 d. UAB „Ambertip“, Pilies g. 4, LT-91241, Klaipėda, į.k. 302897498, perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Privalomasis nurodymas buvo pratęstas iki 2014 m. vasario 15 d. (b. l. 48–49). 2014 m. vasario 17 d. elektroniniu raštu pareiškėjas kreipėsi į UAB „Ambertip“ direktorių M. E., nurodydamas, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai privalėjo būti įvykdyti iki 2014 m. vasario 15 d. ir apie tai turėjo būti nedelsiant informuotas Privalomąjį nurodymą pateikęs pareigūnas (b. l. 21). 2014 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku V. T. įspėjo UAB „Ambertip“ direktorių dėl gresiančios administracinės atsakomybės dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo (b. l. 22). 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. (8)-LV4-61 Jūros aplinkos apsaugos agentūra įpareigojo M. E. 2014 m. kovo 5 d. atvykti pas vyriausiąjį specialistą V. T. dėl protokolo surašymo (b. l. 23). 2014 m. kovo 7 d. raštu UAB „Ambertip“ direktorius informavo pareiškėją, kad mediniai pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (b. l. 56). Tos pačios dienos raštu Nr. (8)-LV6-197 Jūros aplinkos apsaugos agentūra informavo Klaipėdos RAAD, kad privalomasis nurodymas Nr. (8)-LT2-12 UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas; pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuris nėra atliekų tvarkytojas (b. l. 57).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas į atliekų sąrašą įtraukia ir atliekų kodu 17 02 04 žymimas, žvaigždute (*) pažymėtas stiklo, plastiko ir medienos atliekas, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie jomis užteršti. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 75 punktu, atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, laikomos pavojingosiomis atliekomis. Mediniai geležinkelio arba tramvajų bėgių pabėgiai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-264 patvirtintus Kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašus. Todėl kaip ir nurodyta 2013 m. lapkričio 18 d. privalomajame nurodyme Nr. (8)-LT2-12 mediniai pabėgiai privalėjo būti perduoti atliekų tvarkytojui, t. y. įmonei, kuri įtraukta į Atliekas tvarkančių įmonių registrą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukciją, kurios 13. 1 punktas numato, jog Regiono aplinkos apsaugos departamentas išregistruoja įmonę iš Registro, jei registracija panaikinama, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punkte. Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punktas (2003 m. gruodžio 30 d. redakcija) numatė, kad Įmonės registracija Registre panaikinama, jeigu atliekas tvarkanti įmonė: 1) nutraukė atliekų tvarkymo veiklą; 2) nustatyta tvarka įmonei yra panaikintas ar neatnaujintas Leidimas ar Licencija; 3) tvarko atliekas ir naudoja atliekų tvarkymo būdus, kuriems neturi Leidimo ar Licencijos, nenurodytus Registre, ar siūlo tokias atliekų tvarkymo paslaugas atliekų turėtojams; 4) pakeitė tvarkomų atliekų rūšis ar atliekų tvarkymo būdus, tačiau nesikreipė dėl persiregistravimo nustatyta tvarka; 5) vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, pažeidžia nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nesiima priemonių tokiems pažeidimams pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis aukščiau išdėstyta teisės norma AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2012 m. gruodžio 10 d. atsakovo raštu Nr. (4)-LV4-3875 buvo išregistruotas iš atliekas tvarkančių įmonių registro.

Iš 2014 m. kovo 7 d. UAB „Ambertip“ direktoriaus rašto, kuriuo V. T. informuojamas apie medinių pabėgių perdavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, turinio akivaizdu, kad pavojingos atliekos buvo perduotos ne atliekas tvarkančiai įmonei. Todėl pripažintina, kad 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (8)-LV6-197 pareiškėjas nepagrįstai informavo Klaipėdos RAAD, kad Privalomasis nurodymas UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 punktas įpareigoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, tuo atveju, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.7. punktas, kuris priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra galiojantis (b. l. 54–55, 58), įtvirtina pareigą Klaipėdos RAAD agentūrų, gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų aplinkos apsaugos, valstybinės kontrolės pareigūnams, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdytas, raštu informuoti Klaipėdos RAAD per tris darbo dienas apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie raikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duotą privalomąjį nurodymą.

Klaipėdos RAAD direktoriaus 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7 patvirtinto Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo IV dalies 2 punktas reikalauja, kad pareiškėjas išsiaiškintų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patrauktų administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus. Pareiškėjas V. T. 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (8)-LV6-197 nepagrįstai informuodamas Klaipėdos RAAD apie 2013 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, auščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neatliko, todėl 2014 m. balandžio 7 d.

Išvadoje Nr. (2)-LV9-31 buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šių teisės normų pažeidimų.

Kartu pareiškėjui kilo tarnybinė atsakomybė ir už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto atsakomybės neišvengiamumo principo, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose numatytų pareigų (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei analogiškas nuostatas įtvirtinančių Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktų pažeidimus.

Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, kad asmuo pažeidė teisės normą, imperatyviai įpareigojančią asmenį elgtis atitinkamu būdu. Nors pareiškėjas tvirtina, kad 2014 m. balandžio 7 d. Išvadoje jis kaltinamas tik bendro pobūdžio normų, principų ir etikos taisyklių pažeidimu, tačiau minėtos teisės normos nurodytos tik kaip papildomos ir vertinant Išvados turinį, teismui nekyla jokių abejonių už kokių konkrečių veiksmų neatlikimą (ar netinkamą atlikimą) pareiškėjui kilo tarnybinė atsakomybė.

V. T. prašyme ginčijamo įsakymo neteisėtumą sieja su atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais – pažeistu dvigubo nebaudžiamumo principu, neteisėta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtimi bei apskundimo tvarkos skundžiamame akte nenurodymu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A14-416-2005). Todėl nagrinėjimu atveju sprendžiant dėl Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. LP1-49 teisėtumo būtina įvertinti atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus bei jų mastą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos žmogaus teisnių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje įtvirtintas, tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis non bis in idem principas, draudžiantis daugiau nei vieną kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą, pripažįstamas absoliučiu. Minėtas principas taikomas ir valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose – Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio tarnybinių nuobaudų skyrimą, 3 dalyje nustatyta, jog už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. T. 2014 m. kovo 7 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LP-36, atsižvelgiant į 2014 m. kovo 4 d. Išvadą Nr. (2)-LV9-17 (toliau – ir 2014 m. kovo 4 d. Išvada) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nors 2014 m. kovo 4 d. Išvadoje konstatuoti ir kitų teisės normų (lyginant su 2014 m. balandžio 7 d. Išvada) pažeidimai, tačiau atsakomybė pareiškėjui kilo dėl to paties 2013 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12. Nagrinėjamu atveju atsakovas išskaidė Privalomojo nurodymo 1) davimo ir pratęsimo bei 2) įvykdymo kontrolės procedūras už abi jas skirdamas po atskiras tarnybines nuobaudas.

Sprendžiant, ar nebuvo pažeistas principas non bis in idem, būtina nustatyti pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos pobūdį bei trukmę, nes du kartus už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas. Lietuvos baudžiamosios teisės požiūriu trunkamasis teisės pažeidimas yra toks, kuris trunka tol, kol neišnyksta kaltininko pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Analogiškai padaromas teisės pažeidimas, asmeniui neatliekant veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atliekant veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukiant kitokio pažeidimo, civilinėje teisėje įvardijamas tęstiniu (Civilinio Kodekso 1.127 str. 5 d.).

2007 m. sausio 5 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. P1-7 patvirtintas pareiškėjo užimamų pareigų pareigybės aprašymas (b. l. 38–39) atskirai neišskiria pareiškėjo tarnybinių funkcijų susijusių su privalomųjų nurodymų davimu, pratęsimu ir/ar įvykdymo kontrole. Pareiškėjo funkcijoms priskirtos visos šios veikos, kurios prasideda privalomojo nurodymo surašymu ir baigiasi jo įvykdymu (ar neįvykdymu ir iš to kylančiomis pasekmėmis), todėl tokie veiksmai (neveikimas) iš esmės laikytini tęstiniais ir savarankiška atsakomybė asmeniui už kiekvieno atskiro su privalomuoju nurodymu susijusio veiksmo atlikimą negali kilti. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pareiškėjo dvigubą nubaudimą sieja tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą reglamentuojančių normų ribotumu ir tvirtina, kad aplinkybės, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Privalomojo nurodymo įvykdymo kontrolę, paaiškėjo jau po to, kai V. T. buvo paskirta tarnybinė nuobauda už Privalomojo nurodymo davimą ir pratęsimą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas, tuo tarpu pagal Taisyklių 11 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Vertintina, kad tuo atveju, kai pažeidimas savo pobūdžiu yra trunkamasis, terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo datos. Nagrinėjamu atveju trunkamasis pažeidimas paaiškėjo paskutinę pažeidimo darymo dieną, kuomet V. T. 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (8)-LV6-197 informavo atsakovą apie 2013 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, todėl būtent nuo šio momento turėjo būti skaičiuojami tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminai. Darytina išvada, kad neįvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių ir 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. LP1-49 skirdamas V. T. pakartotinę tarnybinę nuobaudą dėl netinkamų pareiškėjo tarnybinių pareigų, susijusių su tuo pačiu 2013 m. lapkričio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12, atlikimo, atsakovas pažeidė non bis in idem principą.

Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tuo atveju, kuomet padaryto tarnybinio nusižengimo mastas nėra toks, dėl kurio valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, institucija turi diskrecijos teisę sudaryti komisiją, tačiau tuo atveju, jei vis dėl to nusprendžiama tokią komisiją sudaryti, viešojo administravimo institucija įpareigojama į jos sudėtį įtraukti būtent tuos narius, kurie įvardijami Taisyklių 5 punkte, tame tarpe ir valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Klaipėdos RAAD byloje neginčija, kad į Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nei pareiškėjo V. T. tiesioginis vadovas, nei jo įgaliotas asmuo. Nors atsakovas tvirtino, kad tuo būdu siekė objektyviai ir nešališkai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau vertinant Taisyklių 5 punkto turinį, spręstina, jog tiesioginio valstybės tarnautojo dalyvavimas komisijoje būtent ir skirtas užtikrinti objektyvaus bei visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą. Konstatuotina, kad Klaipėdos RAAD pažeidė Taisyklių 5 punkto nuostatas bei, atlikdamas V. T. tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė nešališkumo bei objektyvumo principų.

Pareiškėjas taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2014 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. LP1-49 nenurodymą. LVAT yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., LVAT 2004 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-423/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė V. T. ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

Išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas Klaipėdos RAAD 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. LP1-49 skirdamas pareiškėjui pakartotinę tarnybinę nuobaudą netinkamai taikė procedūrines teisės normas, todėl ginčijamas administracinis aktas naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 3 daliai bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktui.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 84–87) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. LP1-49.

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog buvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas, kadangi non bis in idem principas pažeidžiamas tik tada, kai asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnis numato pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą, teisę, įvertinus objektyvias privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku priežastis, pratęsti privalomąjį nurodymą. Ši pareigūno teisė baigiasi pratęsus, atsisakius pratęsti privalomąjį nurodymą ar pareiškėjui praleidus prašymo padavimo terminą. Šiuo konkrečiu atveju, V. T. 2014 m. sausio 27 d. UAB „Ambertip“ pratęsus privalomojo nurodymo vykdymo terminą, buvo atliktas baigtinis veiksmas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už konkretaus veiksmo tam tikru laiku neatlikimą/ netinkamą atlikimą, todėl nusižengimas vertintinas kaip baigtinis. Be to, minėto įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintos pareigūno, davusio privalomąjį nurodymą, pareigos nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2014 m. kovo 7 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LP1-36 tarnybinė nuobauda paskirta dėl privalomojo nurodymo surašymo ir pratęsimo teisėtumo, o 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. LP1-49 – už privalomojo nurodymo vykdymo netinkamos kontrolės.

Atsakovas nesutinka ir su teismo argumentu, kad pareiškėjo pažeidimas buvo trunkamasis, todėl nuo paskutinės pažeidimo dienos, t. y. kuomet V. T. 2014 m. kovo 7 d. raštu informavimo Klaipėdos RAAD apie privalomo nurodymo įvykdymą, skaičiuojamas tarnybinio nusižengimo turimo atlikimo terminas. Šiuo atveju, atliekant tarnybinį tyrimą dėl privalomojo nurodymo davimo ir pratęsimo, paaiškėjo, kad V. T. galimai atliko ir kitą tarnybinį nusižengimą – netinkamai vykdė privalomojo nurodymo įvykdymo kontrolę. Taigi, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, veika negali būti pripažįstama trunkama ir sudaryti realią pažeidimų sutaptį. Nagrinėjamu atveju V. T. tyčia vienu atveju truko iki 2014 m. sausio 29 d. – pareiškėjui informavus Klaipėdos RAAD apie privalomojo nurodymo pratęsimą, o antru atveju tyčia truko iki 2014 m. kovo 7 d., kai pareiškėjas Klaipėdos RAAD informavo apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Laiko ir erdvės požiūriu šie pareiškėjo veiksmai yra skirtingi, todėl principas non bis in idem nepažeistas.

Neteisingas teismo teiginys, jog Klaipėdos RAAD pažeidė Taisyklių 5 punktą, nes, atlikdamas V. T. tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė nešališkumo ir objektyvumo principų, t. y. į tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytos komisijos sudėtį neįtraukė Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros vėdėjo R. Šatkausko – pareiškėjo tiesioginio vadovo. Atsakovo nuomone, Taisyklių 5 punkte įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginio vadovo įtraukimo į komisijos sudėtį laikymasis užtikrintų komisijos sudėties atitiktį Taisyklių 5 punkto reikalavimams formaliąja prasme, tačiau sudarant komisiją turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas į komisijos sudėtį neįtrauktas būtent siekiant objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą (tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo buvo konfliktiški santykiai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau teismo sprendimo motyvai keičiami.

Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. LPI-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui V. T. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, be kita ko, remiantis ir departamento direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos 2014 m. balandžio 7 d. „Išvada dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013-12-08 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 kontrolę“ Nr. (2)-LV9-31 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 17.4 p. p., 17.6 p. p. Komisijos 2014 m. balandžio 7 d. išvadoje konstatuota, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas V. T. netinkamai vykdė privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę, savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 24 straipsnio; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.7 punkto; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų; Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.3 punktų; Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7, IV dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ko pasekmėje pavojingos atliekos buvo perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, neturinčiam teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, o už privalomojo nurodymo neįvykdymą kaltas asmuo M. E. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 14-17).

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ panaikino. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad atsakovas, skirdamas minėtą nuobaudą, pažeidė non bis in idem (dvigubo nebaudžiamumo) principą, kadangi pareiškėjui atsakomybė kilo dėl to paties – 2013 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)LT2-12, tik atsakovas išskaidė šio privalomojo nurodymo 1) davimo ir pratęsimo bei 2) įvykdymo kontrolės procedūras, už abi jas skirdamas po atskirą tarnybinę nuobaudą. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktą, kadangi į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį neįtraukė valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje V. T. nebuvo du kartus baustas už identiškus ar iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus. Jo tyčia vienu atveju truko iki 2014 m. sausio 29 d., pareiškėjui informavus Klaipėdos RAAD apie privalomojo nurodymo pratęsimą; o antru atveju – iki 2014 m. kovo 7 d., kai V. T. Klaipėdos RAAD informavo apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Į Komisijos sudėtį tiesioginis pareiškėjo vadovas nebuvo įtrauktas kaip tik siekiant objektyvaus ir nešališko galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ištyrimo.

Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad sudarant Komisiją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkto (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) reikalavimus, į jos sudėtį, be kita ko, turi būti įtrauktas ir valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Šios aplinkybės neginčija ir Klaipėdos RAAD, teigdamas, kad tokiu būdu siekė objektyviai ir nešališkai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą. Teisėjų kolegija minėtą atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo aspektu atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą. Tačiau šį pažeidimą teisėjų kolegija vertina kaip neesminį, neturėjusį lemiamos įtakos pareiškėjo šioje byloje ginčijamo administracinio akto priėmimui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T. tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo skirta du kartus už tuos pačius veiksmus, taip pažeidžiant non bis in idem (dvigubo nebaudžiamumo) principą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už teisės aktų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo davimo ir pratęsimo pažeidimus, o 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. LP1-49 – už pažeidimus, numatytus teisės aktuose, kurie nustato privalomojo nurodymo vykdymo kontrolę, t. y. už skirtingus veiksmus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas visiškai be pagrindo išskaidė privalomojo nurodymo davimo ir pratęsimo (1) ir įvykdymo kontrolės (2) procedūras.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (8)-LT2-12, kuriuo, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, UAB „Ambertip“ nurodė iki 2014 m. vasario 1 d. perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Apie įvykdytus reikalavimus nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną. Gavęs šios bendrovės direktoriaus M. E. 2014 m. sausio 27 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, V. T. jį pratęsė iki 2014 m. vasario 15 d. (b. l. 48-49). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. (8)-LV6-197 informavo, kad privalomasis nurodymas Nr. (8)-LT2-12 UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas. Pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuris nėra atliekų tvarkytojas. Pranešimą rengė V. T.. Prie šio pranešimo pridėta UAB „Ambertip“ direktoriaus M. E. 2014 m. kovo 7 d. pažyma apie privalomojo nurodymo įvykdymą (b. l. 56, 57).

Nekyla abejonių, kad perdavus pabėgius bendrovės filialui, kuris nėra registruotas atliekų tvarkytojų registre ir todėl neturi teisės tvarkyti atliekas, šiuo atveju privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas nebuvo. Tačiau V. T. parengtame 2014 m. kovo 7 d. informaciniame rašte aplinkybė, kad pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuris nėra atliekų tvarkytojas buvo aiškiai nurodyta. Todėl Komisijos 2014 m. balandžio 7 d. išvados teiginys, jog pareiškėjas nurodytame rašte Departamentui pateikė klaidinančią informaciją, nėra visiškai teisingas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atsakomybės neišvengiamumo principas, pagal kurį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes. Atsakovo sudarytos komisijos išvadoje nurodyta, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo laiku, V. T. privalėjo patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „Ambertip“ direktorių M. E. už bendrovei duoto privalomojo nurodymo neįvykdymą. To nepadaręs pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atsakomybės neišvengiamumo principą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis <...>.

Minėta, kad privalomasis nurodymas buvo pratęstas ir turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip 2014 m. vasario 15 d. Pačiame privalomajame nurodyme buvo įtvirtinta UAB „Ambertip“ pareiga apie jame nustatytų reikalavimų įvykdymą nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.7 punktą, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdytas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi per tris darbo dienas raštu informuoti Departamentą apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie taikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duotą privalomąjį nurodymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Ambertip“ nustatytu terminu pareiškėjo apie įvykdytą privalomąjį nurodymą neinformavo. Pareiškėjas, negavęs pranešimo apie privalomojo nurodymo įvykdymą iki jame nustatyto termino, t. y. 2014 m. vasario 15 d., elektroniniu paštu komunikavo su minėtos bendrovės direktoriumi, siekdamas surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 21-23), ir tai vyko 2014 m. vasario 17-20 dienomis.

Taigi, visos minėtos aplinkybės jau turėjo būti žinomos Komisijai surašant ir 2014 m. kovo 4 d. Išvadą Nr. (2)-LV9-17, o iš išvados turinio spręstina, kad jos buvo žinomos, tačiau pažeidimo dėl netinkamos kontrolės (pažeidžiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atsakomybės neišvengiamumo principą ir/ar kitas teisės aktų nuostatas) vykdant privalomąjį nurodymą pareiškėjui atsakovas tuo metu neinkriminavo. Duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas UAB „Ambertip“ direktoriui ir duotas jam pakartotinas privalomasis nurodymas, kaip numato Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio nuostatos, byloje nėra.

Esant byloje išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. LPI-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes priimtas pažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Nagrinėdamas ir spręsdamas ginčą teismas konkrečių bylos faktinių aplinkybių atžvilgiu parenka ir taiko atitinkamas materialiosios teisės normas. Vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. LPI-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė