Legislator Case Law & Legislation
2K-73/2014 AI generated

2K-73/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-73/2014
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu J. T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Legislator headnote

AI generated

2K-73/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: T. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu J. T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K-73/2014 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00767-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam J. T. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu J. T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. T. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies) ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį kasdien nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose (BK 48 straipsnio 4, 6 dalys).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio jį išteisinti ir bylą nutraukti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, perkvalifikuojant J. T. S. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paaiškinimų,

nustatė:

J. T. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 18 d., apie 3.00 val., per tvorą įlipęs į nukentėjusiojo N. B. namų kiemą Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 250 Lt vertės elektrinę žoliapjovę „Nova“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo N. B.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. T. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, nes šis teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje. Nei liudytojų parodymai, nei nusikaltimo vietos apžiūros protokolai negali patvirtinti fakto, kad J. T. S. pasikėsino pavogti nukentėjusiajam priklausančią žoliapjovę, iš visų liudytojų parodymų matyti, kad jie matė J. T. S. tik gatvėje, o ne nukentėjusiojo kieme, pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog nuteistąjį matė už tvoros, gatvėje. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, į tai, kad nė vienas liudytojas nieko konkretaus apie jo veiką neparodė. J. T. S. nurodo anksčiau nebuvęs teistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, dirba, apibūdinamas teigiamai, šios aplinkybės liudija tai, kad jis neketino vogti žoliapjovės ir nukentėjusiojo kieme nebuvo. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visų abejonių jo naudai netraktavo, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą. Nusikalstamos veikos objektas – žoliapjovė, nukentėjusiojo parodymais, yra 200 Lt vertės. Teismas turtą, į kurį buvo pasikėsinta, įvertino 250 Lt; pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas, kurio vertė viršija 1 bazinės socialinės išmokos dydį, bet neviršija 3, laikomas nedidelės vertės turtu; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo, bazinė socialinė išmoka yra 130 Lt; BK 178 straipsnio 1 dalis, pagal kurią J. T. S. buvo nuteistas, nenumato nedidelės vertės turto vagystės atvejo.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. S. buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo motyvuojant tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius šį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino įvairių šaltinių įrodomąją medžiagą (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros metu gautus duomenis, specialisto išvadą) ir padarė pagrįstą išvadą, kad iš N. B. kiemo žoliapjovę pasikėsino pagrobti ne koks nors kitas asmuo, o būtent J. T. S., kuris nusikalstamos veikos nebaigė tik dėl to, kad jam sutrukdė nukentėjusysis. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kasatorių jis pamatė lipantį per savo namų tvorą į kiemą, taip pat pastebėjo, kad jo žoliapjovė yra pastumta prie tvoros ties ta vieta, kur buvo įlipta į kiemą. N. B. tarnybiniu šunimi kasatorių persekiojo, sulaikė netoli savo namų, nedelsdamas iškvietė policijos pareigūnus. Jis iš drabužių atpažino kasatorių kaip asmenį, įlipusį į jo kiemą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad būtent J. T. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvertino nusikalstamos veikos mechanizmą, vadovavosi ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais bylos tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais iš įvairių šaltinių gautais įrodymais, vertino juos kaip visumą, t. y. savo išvadas grindė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas, kad J. T. S. pradėjo daryti planuotą nusikalstamą veiką, tačiau jos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo, pastebėjusio nusikalstamos veikos darymą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas dėl J. T. S. kaltės, todėl panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą J. T. S. nutraukti, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas J. T. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į lengvesnę, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos kelios nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpas, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją), tačiau jam nebuvo inkriminuota nė viena iš šių veiką kvalifikuojančių aplinkybių. Nukentėjusiojo kiemas nebuvęs įvardytas kaip saugoma teritorija. Tačiau šiuo atveju, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo kasacinio skundo, kasacinis teismas negali pasisakyti dėl J. T. S. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat veikos perkvalifikavimo iš šio straipsnio 2 dalies į 1 dalį pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad perlipimas per tvorą ir tokiu būdu patekimas į kiemą turint tikslą pagrobti svetimą turtą nelaikytinas įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, bei perkvalifikuodamas kasatoriaus nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio kitą dalį privalėjo atsižvelgti į turto, kurį buvo kėsinamasi pagrobti, vertę, tačiau to nepadarė. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtu laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Byloje nustatyta, kad J. T. S. pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo žoliapjovę, kurios vertė – 250 Lt, t. y. didesnė nei 1 MGL, bet mažesnė nei 3 MGL, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, todėl ši jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio dalį, 178 straipsnio 4 dalį (BPK 256 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtoji laisvės apribojimo bausmė nekeistina, nes atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo asmenį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti J. T. S. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Greičius