eAS-393-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-393-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovui Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, paduotu elektroninių ryšių priemonėmis, dėl Kauno marių regioninio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą suderinti (pritarti) detaliojo plano, kuriuo formuojamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 25 , 26 straipsnių nuostatomis, vertino, kad pareiškėjos atžvilgiu Kauno marių regioninio parko direkcija nepritarė planavimo dokumentui ir pateikė nepritarimo motyvus, išreikšdama juos ginčijamu 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“, kuris yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas teritorijų planavimo procese. Šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje. Vertinant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatas, Teritorijų planavimo komisija galutinį sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo sutikimo ar atsisakymo jį derinti įformina Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu, kuris ir gali būti skundžiamas teismui.

III. Pareiškėja I. N. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjos skundą dėl Kauno marių regioninio parko direkcijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d., ir šio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo procedūras. 2013 m. birželio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XII-407 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo buvo pakeistas ir patvirtintas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2014 m. sausio 1 d. Juo buvo pakeista iki šiol buvusi teritorijų planavimo tvarka. Teritorijų planavimo komisija, kaip subjektas, atliekantis savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą, taip pat atsirado tik įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Remiantis Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Tai reiškia, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtus rengti detaliuosius planus galima buvo baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, ir pripažintų netekusiomis galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-9, paskutinę aktualią redakciją.

Pažymi, jog, kaip matyti iš kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktų skundo priedų, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalusis planas buvo pradėtas rengti ir dėl jo rengimo planavimo sąlygų buvo kreiptasi iki 2014 m. sausio 1 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. Išvada dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo Nr. 70-9-236). Taigi, minėto sklypo detalusis planas galėjo būti baigiamas rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Tuo labiau, atsižvelgtina į tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. sausio 21 d. Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-9102 7.1 punkte nurodyta „rengiant teritorijų planavimo dokumento sprendinius vadovautis teritorijų planavimo įstatymo dokumentų sąvadu, galiojusiu iki 2014 m. sausio 1 d.“, o pagal 7.6 punktą „vadovautis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. VII sk. 27 punktas (detaliojo teritorijų planavimo procesas)“.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno marių regioninio parko direkcijos nepritarimas detaliojo plano sprendiniams iš esmės reiškia detaliojo teritorijų planavimo procedūros pabaigą, kadangi netgi nepaisant to, kuriuo teritorijų planavimo teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, t. y. iki ar po 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu, visais atvejais detalusis planas turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimams, kitiems teisės aktams, teritorijų planavimo normų reikalavimams, kitiems, įskaitant saugomas teritorijas, planavimo dokumentams (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 50 p.; po 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 6 d. 1 p., Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-8, 325 p.). Taip pat, nepriklausomai nuo to, ar detalusis planas galutinai derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d.), ar Teritorijų planavimo komisijoje (po 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. 8 d.), teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi komisijos nariai (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d.; po 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 8 d., Kauno miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. A-1854, 18 p., 27 p.). Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Tai reiškia, jog nenuginčijus Kauno marių regioninio parko 2014 m. gruodžio 5 d. rašte nurodytų priežasčių dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams, pareiškėjai tampa neįmanoma suderinti žemės sklypo detalųjį planą, parengtą UAB „Planuotojai“. Negalima tampa ir tolesnė procedūra dėl pateikto detaliojo plano tvirtinimo.

Pareiškėjai iš esmės užkertamas kelias tolimesnei teritorijų planavimo eigai, o būtent detaliojo plano derinimui bei jo tvirtinimui. Taigi, Kauno marių regioninio parko 2014 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“ akivaizdžiai sukelia pareiškėjai materialines teisines pasekmes ir nelaikytinas „tarpiniu procedūriniu dokumentu“.

Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 3 d., 4 d.; po 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo 49 str.1 d., 2 d.) teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą, be kita ko, turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjos ginčijamas Kauno marių regioninio parko direkcijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“ yra tarpinis, pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeliantis aktas, kadangi detaliojo plano derinimo procedūra dar nėra pasibaigusi (nėra galutinio Teritorijų planavimo komisijos sprendimo dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo sutikimo ar atsisakymo jį derinti – šios komisijos posėdžio protokolo), todėl toks aktas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, ir ginčas dėl jo nėra nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d., 26 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo procedūras. Kadangi, kaip matyti iš prie skundo pridėtų dokumentų, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalusis planas pradėtas rengti (taip pat kreiptasi dėl planavimo sąlygų) dar iki naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d., todėl šiuo atveju, remiantis 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimui, apskundimui bei kitoms pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo procedūroms (tarp jų ir rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo) taikomos iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, ir pripažintų netekusiomis galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-9, ir kt.) nuostatos.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ir pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju aktuali detaliojo plano derinimo procedūra buvo iš esmės tokia pati, kaip ir nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo reglamentuojama. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 27 straipsnio 1 dalį prieš teikiant tvirtinti, bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos; Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus; teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai; jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą; nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole (27 str. 4 d.).

Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, ji (jos atstovas, projekto rengėjas), gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 25 d., 28 p.), 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Kauno marių regioninio parko direkciją su prašymu derinti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, t. y. perėjo į detaliojo planavimo baigiamąjį etapą – detaliojo plano derinimo stadiją. Atsakydama į šį prašymą, Kauno marių regioninio parko direkcija priėmė ginčijamą sprendimą nepritarti detaliojo plano sprendiniams. Atsižvelgiant į tai, pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 27 straipsnio 4 dalį tokia detaliojo plano derinimo procedūra negali būti laikoma baigta, kadangi nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčijamas Kauno marių regioninio parko direkcijos sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas teritorijų planavimo procese, jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Taigi, minėtame Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyta teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo bendroji tvarka nenumato kitokios procedūros, pagal kurią pareiškėjos ginčijamą dokumentą būtų galima laikyti galutiniu ir galinčiu sukelti teisines pasekmes. Atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl atsakovo kompetencijos apskritai priimti ginčijamą sprendimą yra ginčo iš esmės dalykas ir skundo priėmimo stadijoje nenagrinėtinas, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip minėta, pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą ginčijamas atsakovo sprendimas laikytinas derinimo procedūros metu priimtu dokumentu.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme pareiškėjos skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos I. N. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys