AS-525-504-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-504/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00315-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. raštą Nr. 4SD-(14.4.104)-4710. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.

Nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir iš skundžiamo rašto turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui pateiktas priminimas, jog Lazdijų rajono apylinkės teismui netenkinus pareiškėjo ieškinio dėl servitutinio kelio, einančio per pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, panaikinimo (Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-17-743/2013), o Kauno apygardos teismui palikus Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą galioti (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1542-260/2013), atsakovas NŽT Lazdijų skyrius prašo artimiausiu metu imtis priemonių minėtam keliui atstatyti į buvusią būklę. Taip pat skundžiamame rašte nurodyta, jog savavališko kelio panaikinimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Teismas vertino, jog skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio priminimas. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Šiuo atveju nėra pagrindas ginčijamą raštą laikyti atitinkamas teisines pasekmes sukuriančiu individualiu administraciniu aktu, nors jame ir nurodyta apskundimo tvarka, nukreipta pareiškėjui ir raštas priimtas viešąjį administravimą vykdančio subjekto. Nagrinėjamu atveju vertinamas rašto turinys, kuris akivaizdžiai leidžia suprasti, jog pareiškėjui pateiktas tik priminimas dėl įvykusių teismų procesų, kuriais pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, bei nurodyta, jog nesiėmus priemonių gali dar tik kilti tam tikros pasekmės, kurios užtrauks administracinę atsakomybę. Pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su bendros kompetencijos teisme priimto sprendimo vykdymu, o ne su ginču, kilusiu iš viešojo administravimo santykių srities.

Nurodyta, jog kadangi bylos aplinkybės akivaizdžiai leidžia vertinti, jog ginčijamame rašte pateikta tik informacija, o ne sprendimas, todėl ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalis „teisės aktus“ apibrėžia kaip individualius ir administracinius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.).

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundžiamas NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. raštas Nr. 4SD-(14.4.104)-4710 negali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Atitinkamai ir ginčas dėl minėto rašto negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču (2006 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. AS3-419/2006). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. kovo 7 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo:

1) Teismas, atsisakydamas ginti jo teises net neišnagrinėjęs bylos iš esmės, neišklausęs atsakovo pozicijos ginčo klausimu, nusprendęs, kad pareiškėjo teisės nėra pažeistos, o skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, nukrypo nuo suformuotos teisinės praktikos.

2) Skundžiamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjas ginčija jam primetamą pareigą „atstatyti servitutinį kelią“, nes tokio servituto niekada nebuvo, buvo tik neaiškių ribų ir konkrečios nustatytos vietos neturintis pravažiavimas. Be to, minėtas reikalavimas fiziškai neįvykdomas, nes nėra aišku, kokia yra „buvusi padėtis“. Rašte suformuluotas įpareigojimas yra pareiškėjo teisių pažeidimas, siekis gauti nepagrįstą naudą. Už įsipareigojimo nevykdymą grasinama baudomis, o įpareigojimą vykdydamas ir įrengdamas kelią, kuris niekad neegzistavo, pareiškėjas nepagrįstai materialiai nukentėtų. Tad tiek vykdydamas, tiek nevykdydamas rašte esantį įpareigojimą pareiškėjas patirtų aiškiai apčiuopiamas teisines pasekmes.

3) Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį per klaidą pareiškėjas buvo padavęs šios bylos skundą, 2014 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-5675-331/2014 nepasisakė, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukeltų teisių pasekmių.

4) Kad aptariamas raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes neabejojo ir atsakovas, rašte išaiškindamas jo apskundimo tvarką.

5) Tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs teisinis ginčas dėl pareiškėjo pareigos „atstatyti servitutinį kelią į buvusią padėtį“ įvykdymo galimumo, tad šis ginčas turėtų būti išspręstas teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teismo prašė, atnaujinus skundo padavimo terminą, panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. raštą Nr. 4SD-(14.4.104)-4710 raštą.

Šiame rašte nurodyta – NŽT Lazdijų skyrius „primena, kad Lazdijų rajono apylinkės teismui netenkinus Jūsų ieškinio dėl servitutinio kelio, per Jums nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), panaikinimo, o Kauno apygardos teismui palikus Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą galioti, prašome artimiausiu metu imtis priemonių minėtam keliui atstatyti į buvusią būklę. Savavališkas kelio panaikinimas užtraukia administracinę atsakomybę. Šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio <...> nustatyta tvarka“ (b. l. 24).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio priminimas, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, jame nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su bendrosios kompetencijos teisme priimto sprendimo vykdymu, o ne su ginču kilusiu iš viešojo administravimo santykių srities ir priėjo prie išvados, jog skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taip pat pažymima, jog, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1249-12; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, turi būti nustatyta, ar teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas nesukelia jam teisinių pasekmių. Nustačius, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, darytina išdava, jog jis negali būti administracinės bylos dalyku, todėl skundą dėl tokio rašto panaikinimo atsisakyta priimti. Atitinkamai nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, skundas dėl jo turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo priimamas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, susipažinusios su skundžiamo rašto (b. l. 24) turiniu, vertinimu, jame pareiškėjui nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), tad jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Rašte, nors jis surašytas viešojo administravimo subjekto vardu ir jame nurodyta apskundimo tvarka, pareiškėjui tik primenama apie bendrosios kompetencijos teismų priimtus sprendimus byloje dėl pareiškėjo ieškinio dėl servitutinio kelio, per jam priklausantį žemės sklypą, panaikinimo, ir prašoma artimiausiu metu imtis priemonių minėtam keliui atstatyti į buvusią būklę. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjui nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Tai, jog jame bendrai nurodoma, kad savavališkas kelio panaikinimas užtraukia administracinę atsakomybę, negali būti vertinama, kaip poveikio priemonė, sankcija. Teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti tik, pavyzdžiui, kitas sprendimas (nutarimas ar kita), kuris būtų priimtas kaip teismų sprendimų ir rašte suformuluoto priminimo nevykdymo pasekmė. Atitinkamai siekdamas realaus savo galimai pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų gynimo, pareiškėjas turėtų skųsti būtent tokį sprendimą. Tad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo skundžiamo rašto vertinimu.

Kaip minėta, šios bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-5675-331/2014 (b. l. 32) teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas