A-438-637-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-637/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu (b. l. 4–7), kurį patikslino (b. l. 95–99), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti 2013 m. kovo 27 d. įvykusio konkurso Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, įforminto protokolu Nr. 12-8-25, rezultatus; panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. AP-605; įpareigoti atsakovą rengti naują konkursą Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei užimti.

Prašyme nurodė, kad administracijos direktorius 2013 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą „Dėl konkurso Gyvenamojo fondo administravimo (toliau – GFA) skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms eiti organizavimo“ Nr. A-877. 2013 m. kovo 27 d. įvyko konkursas minėtoms pareigoms užimti, kurį laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo V. V.. Administracijos direktorius 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. AP-605 paskyrė V. V. į konkurse laimėtas pareigas. Vykdant atranką į minėtas pareigas buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 ir 50 punktai.

Pažymėjo, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys taip pat turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 11 ir 12 punktuose įtvirtina, kad specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas.

Specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. V. V., kuris ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju, neatitiko administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A-257 patvirtinto GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punkto, nes neturi privalomos 1 metų darbo patirties statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityse. V. V. negali tinkamai eiti savo pareigų, nes įstatymų nustatyta tvarka negali gauti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestato.

Pagal Statybos techninio sertifikato STR 1.02.06:2012 2 priedo reikalavimus kursų lankymui ir atestato gavimui yra privalomas darbo stažas sąmatų skaičiavimo srityje – 3 metai, tuo tarpu iš V. V. gyvenimo aprašymo matyti, kad jis reikalingo darbo stažo neturi. Nurodė, kad konkurso egzamino žodžiu metu nesilaikyta Aprašo 50 punkto reikalavimo, t. y. šeši komisijos narių užduoti klausimai neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytų funkcijų. Konkurso komisijos pirmininko suformuluotas klausimas galėjo būti skirtas kandidatui į Turto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, o ne kandidatui į Socialinio būsto tvarkymo poskyrį.

Šis klausimas buvo apie tai, kaip savivaldybė įgyja turtą, tačiau Socialinio būsto tvarkymo poskyris (tą patvirtina ir GFA skyriaus nuostatai) su tuo nieko bendro neturi. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas turėjo žinoti teisinį reguliavimą, susijusį su užduotu klausimu (nors į jį ir atsakė), prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, Aprašui ir pareigybės aprašymui. Konkurso GFA skyriaus socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms užimti rezultatai buvo patvirtinti protokolu Nr. 12-8-25, kuris buvo pagrindas administracijos direktoriui priimti 2013 m. balandžio 3 d.

įsakymą Nr. AP‑605.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 14–18) ir patikslintą prašymą (b. l. 102–107) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad V. V., teikdamas dokumentus GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybei užimti, į pareigas priimančiam asmeniui pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis atitinka pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus, t. y. turi ne mažesnę nei 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityje. Pažymėjo, kad Komisijos pirmininko klausimas buvo tiesiogiai susijęs su gebėjimu vykdyti pareigybės aprašymo 7.3 punktą, t. y. „dalyvauti įgyvendinant Savivaldybės socialinio būsto plėtros projektus, kuriems skiriamos valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšos, siekiant užtikrinti tinkamą šių projektų vykdymą“, atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto plėtra yra vykdoma ne tik remontuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus, bet ir juos naujai statant.

Pareiškėjui pateikus dokumentus dalyvauti konkurse GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, pareiškėjui buvo pateiktas papildomų Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Aplinkos ministerijos įstatymų, būtinų išmanyti asmeniui, pretenduojančiam užimti pareigybę, sąrašas. Susipažinęs su šiuo sąrašu, pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Aprašo 35 ir 49 punktai nustato, kad konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti sudaro egzaminas raštu ir žodžiu.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo labai gerai įvertintas egzamino raštu metu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo tinkamai pasiruošęs visam konkursui į valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką komisijos narių konkurso metu užduotų klausimų parinkimas ir atsakymų vertinimas yra komisijos narių diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju klausimai buvo užduodami iš pretendentams iš anksto pateikto papildomų teisės aktų sąrašo, todėl nėra pagrindo teigti, kad klausimai buvo užduoti netinkamai.

Komisijos narių vertinimas buvo objektyvus ir nešališkas, apspręstas pretendentų gebėjimo atsakyti į tuos pačius klausimus, todėl pareiškėjo teiginiai, jog komisija, užduodama klausimus pažeidė Aprašo reikalavimus ir netinkamai įvertino jo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punkte yra apibrėžta, jog administracijos direktorius „organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje“.

Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Pareigybių aprašymai yra rengiami atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas.

Administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A-737 patvirtintuose nuostatuose įtvirtinta, kad GFA skyriaus tikslas yra „<...> administruoti Savivaldybės gyvenamąjį fondą <...>“. Savivaldybės socialinio būsto fondo administravimas apima jo kūrimą, plėtrą, priežiūrą ir t. t, jo tikslas yra tinkamai įgyvendinti teisės aktais savivaldybėms priskirtą socialinio būsto nuomos funkciją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimus dėl vidinės įstaigos struktūros formavimo, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pakeitimo į valstybės tarnautojus, funkcijų konkrečioms pareigybėms priskyrimo, specialiųjų reikalavimų pareigybėms nustatymo veikė vadovaudamasis valstybės tarnybą, vietos savivaldą reglamentuojančiais teisės aktais, savo kompetencijos ribose.

Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių Valstybės tarnybos įstatymo ar Aprašo reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pagrindu konkurso į GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas rezultatams panaikinti. Prašymas panaikinti administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. AP-605 yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl ir šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimus, įpareigojančius institucijos vadovą rengti naują konkursą konkrečioms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, todėl ir šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 120–127) pareiškėjo prašymą iš dalies tenkino. Panaikino 2013 m. kovo 27 d. įvykusio konkurso Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, įforminto protokolu Nr. 12-8-25, rezultatus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. AP-605. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. neatitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A-257 patvirtinto Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punkto, nustatančio, jog pretendentas turi turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityse. Iš pateiktos pažymos apie V. V. darbo vietą matyti, kad jis darbą pradėjo A. Ž. ir ko UAB nuo 2012 m. balandžio 16 d., jo darbo pobūdis įvardintas kaip VNT montuotojas, todėl galima teigti, jog V. V. atliko vandens nuotekų tinklų montavimą. Iš pateiktos pažymos nėra pagrindo teigti, kad V. V. darbo pobūdis buvo susijęs su statybos darbų organizavimu ir priežiūra. V. V. darbo patirties aprašyme nurodyta ši darbo patirtis: 2011 m. balandžio 14 d. – VNT montuotojas, 2010 m. gegužės 4 d. – VNT montuotojas, 2008 m. gruodžio 2 d. – technikas betonuotojas, 2005 m. birželio 1 d. – technikas. Taigi V. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi reikiamą darbo patirtį statybos darbų organizavime ir priežiūroje. Tokių duomenų V. V. nepateikė ir nagrinėjant bylą teisme.

Teismas pažymėjo, kad ginčo esmė visiškai paaiškėja ir atsiskleidžia išklausius byloje esantį egzamino žodžiu garso įrašą. Teismas nevertino atsakymų į klausymus išsamumo ir teisingumo, o atkreipė dėmesį į egzamino žodžiu eigą ir į tai, kaip buvo užduodami klausimai. Teismas nustatė, kad pretendentui V. V. buvo užduodami akivaizdžiai menami klausimai. V. V. uždavus klausimą jis tylėdavo, po to prašydavo pakartoti klausimą. Jam ir toliau tylint, komisijos nariai užduodavo visiškai akivaizdžiai menamą klausimą, t. y. faktiškai klausimu suformuluodavo reikiamą atsakymą taip, jog pretendentui belikdavo pasakyti žodį „taip“. Tuo tarpu kitam pretendentui buvo sudarytos kitokios sąlygos, menami klausimai nebuvo užduoti. Teismas sutiko su tuo, kad suformulavus neaiškų klausimą, ar pretendentui klausimo nesupratus, jį galima patikslinti, tai nedraudžiama, tačiau užduoti menamus klausimus, kurie faktiškai skamba kaip reikiamas atsakymas – draudžiama, nes užduoti klausimai praranda savo prasmę, asmuo, kuris klausia, pats į klausimą ir atsako. Konkursas ir egzaminai rengiami tam, kad patikrintų pretendentų į pareigas žinias ir jų pasiruošimą eiti tokias pareigas, kadangi valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Šiuo atveju egzaminas žodžiu jam skirtos funkcijos neatliko.

Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Aprašo 50 punktu, per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys turi pateikti pretendentams klausimus, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nurodytas funkcijas. Klausimai pretendentams turėjo būti pateikti dėl pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, tačiau dalis konkurso komisijos narių užduotų klausimų (pavyzdžiui, komisijos pirmininko V. M. klausimas, susijęs su žemės paskirties teisiniu reguliavimu) nesusiję su pareigybės aprašyme nurodytoms valstybės tarnautojo funkcijoms. Tai patvirtina ir GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.4 punktas.

Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas A. T. K. tarnybinis pranešimas apie tai, jog poskyris neatlieka jam priskirtų funkcijų, nes neturi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus atestuotų specialistų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui laimėjus ginčo konkursą, jis negali tinkamai eiti savo pareigų, nes įstatymų nustatyta tvarka negali gauti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestato. Pagal Statybos techninio sertifikato STR 1.02.06:2012 2 priedo reikalavimus kursų lankymui ir atestato gavimui privalomas darbo stažas sąmatų skaičiavimo srityje – 3 metai, tuo tarpu iš V. V. pateikto darbo patirties aprašymo matyti, kad jis reikalingo darbo stažo neturi. Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. (Kauno miesto savivaldybės GFA skyriaus vedėja) paaiškino, kad V. V. gali atlikti pagal pareigas priskirtas darbo funkcijas, dirba gerai, patikrinti gali, tačiau pasirašyti turi kitas asmuo, turintis reikiamus kvalifikacijos atestatus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovą rengti naują konkursą GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, tačiau toks pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes rengti konkursą yra įstatyminė atsakovo teisė ir pareiga. Teismas negali nuspręsti, ar yra poreikis priimti naują darbuotoją ir tam skelbti viešą konkursą. Viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją pats įgyvendina numatytus įgalinimus dėl priėmimo į pareigas konkurso būdu, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą organizuoti ir rengti konkursą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 131–139), kuriuo prašo jo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad V. V. kartu su kitais dokumentais administracijai pateikė savo gyvenimo aprašymą, iš kurio matyti, jog jis nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki gyvenimo aprašymo pateikimo dienos (2013 m. kovo 14 d.) dirbo A. Ž. ir ko UAB VNT montuotoju. Į jo pareigas įėjo statybos darbų organizavimas, priežiūra; viešųjų pirkimų dokumentų rengimas, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas; niveliavimas, vamzdžių klojimas. V. V. gyvenimo aprašyme taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d. jis dirbo UAB „Kamesta“, jo pareigos buvo „VNT montuotojas. Niveliavimas. Darbuotojų darbo planavimas, organizavimas ir kontrolė. Vamzdžių klojimas ir su tuo susiję darbai“. Analogiškas pareigas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ ėjo ir nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog V. V. darbo patirtis nepriskirtina prie statybos darbų, yra nepagrįsta ir prieštarauja statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 15 ir 50 dalių analizė leidžia teigti, kad vandens nuotekų tinklai yra laikytini statiniu, o jų montavimas – statybos darbais.

Pažymi, kad V. V. pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis turi ne mažesnę nei 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityje, t. y. gyvenimo aprašymą, patvirtintą savo parašu, A. Ž. ir Ko UAB 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. 02-093/0663 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Šiais dokumentais nesiremti administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo. Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nuostatų analizė leidžia teigti, kad V. V. ginčo konkurso dieną turėjo didesnę nei 1 metų (t. y. beveik 3 metų) patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityje. Tai 2013 m. rugpjūčio 9 d. pripažino kompetentinga institucija VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išdavęs V. V. kvalifikacijos atestatą Nr. 31744, suteikiantį jam teisę eiti ypatingo statinio statybos darbų vadovo pareigas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino GFA skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiosios specialistės A. T. K. 2013 m. balandžio 4 d. pranešimą, surašytą tą pačią dieną, kai valstybės tarnautojo pareigas pradėjo eiti V. V., ir šiuos įrodymus laikė svaresniais, nei liudytojos L. S., kuri yra tiesioginė trečiojo suinteresuoto asmens vadovė, parodymus, jog minėtas asmuo puikiai susitvarko su pavestu darbu ir vykdo jam priskirtas funkcijas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo užduodami menami klausimai, o pareiškėjui tokie klausimai užduoti nebuvo. Atsakovui nėra suprantama, kuo remdamasis teismas darė išvadą, jog patikslinančių klausimų uždavimas laikytinas prieštaraujančiu Aprašo reikalavimams ir yra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo atsakymų į jam pateiktus klausimus, kai pareiškėjas dėstė su klausimu visiškai nesusijusias aplinkybes.

Nurodo, kad komisijos pirmininko V. M. klausimas buvo tiesiogiai susijęs su pareigybės aprašymo 7.3 punktu („dalyvauti įgyvendinant Savivaldybės socialinio būsto plėtros projektus, kuriems skiriamos valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšos, siekiant užtikrinti tinkamą šių projektų vykdymą“), nes socialinio būsto plėtra yra vykdoma ne tik remontuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus, bet ir juos statant, o tai tiesiogiai susiję ir su žemės sklypo formavimu, o atitinkamais atvejais ir žemės paskirties keitimu, nes nauja pastato statyba ar esminė rekonstrukcija negalima be tinkamai suformuoto sklypo. Analizuojamas klausimas buvo užduotas siekiant patikrinti, ar pretendentai yra susipažinę su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuris buvo nurodytas Papildomame Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir aplinkos ministro įsakymų sąraše, kuris pretendentams teikiant dokumentus dalyvauti konkurse buvo pateiktas susipažinti pasirašytinai. Akcentuoja, kad kiekvienas konkurso komisijos narys, siekdamas patikrinti pretendentų gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasinaudodamas jam suteikta teise, asmeniškai sprendė, kaip pretendentai atsakė į pateiktus klausimus, bei objektyviai, vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu, įvertino kiekvieno jų atsakymus į savo pateiktą klausimą.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 2013 m. kovo 27 d. įvykusio konkurso Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, bei jo pagrindu priimto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. AP-605 teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad šiame konkurse dalyvavo du kandidatai – pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, V. V..

Pareiškėjas savo nesutikimą su šio konkurso rezultatais iš esmės grindžia dviem aspektais, o būtent, kad V. V. neatitiko reikalavimo, būtino šiai pareigybei užimti,- turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityse. Pareiškėjo teigimu, vykdant konkursą bei atliekant pretendentų vertinimą buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai.

Priėmimo į valstybės tarnybą konkurso būdu tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors "apeliacinė egzaminų komisija", o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino , kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...>

Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013 ).

Pirmosios instancijos teismas išvadą panaikinti aptariamo konkurso rezultatus grindė dviem pagrindais, kad V. V. neatitiko reikalavimo, būtino šiai pareigybei užimti,- turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityse bei kad vykdant egzaminą žodžiu, V. V. buvo sudarytos privilegijuotos sąlygos atsakinėti į užduotus klausimus, lyginant su pareiškėju.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatas konkursas susideda iš egzaminų raštu ir žodžiu. Šio aprašo 50-1 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 300 redakcija) nustatyta, kad „Egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad garso įrašas, kuris yra atliekamas egzamino žodžiu metu, yra teisės aktais pripažįstamas leistinu ir tiesioginiu įrodymu, kuriuo remiantis gali būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su šios egzamino dalies (žodžiu), teisėtumu.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta garantija, suteikianti teisę visiems piliečiams lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Ši asmenų teisė yra užtikrinama sudarant visiems pretendentams vienodas galimybes dalyvauti atitinkamame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Be to, šios garantijos užtikrinimas yra sietinas ir su reikalavimais pačiam vertinimui ir jį atliekantiems asmenims, kurie vertinimą turi vykdyti objektyviai ir nešališkai, tuo nesukurdami privilegijuotų sąlygų vieniems pretendentams prieš kitus ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Kolegija ištyrusi byloje aptariamo konkurso garso įrašą, padarytą egzamino žodžiu metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pretendentui V. V. buvo sudarytos privilegijuotos sąlygos atsakinėti į užduotus klausimus, lyginant su pareiškėju. Iš garso įrašo matyti, kad pretendentui V. V. negalint atsakyti į užduotus komisijos narių klausimus, klausimą uždavęs komisijos narys jį kartoja, tačiau tai atlieka menamo klausimo forma, kuriame yra pateikiamas pats atsakymas į klausimą, o pretendentui belieka tik atsakyti „taip“ arba „ne“. Šiuo atveju pažymėtina, kad vykdant tą patį egzaminą žodžiu pareiškėjo atžvilgiu, komisijos nariai klausimus formulavo ne menamų klausimų forma, o taip, jog pats egzaminuojamasis turėtų pateikti išsamią ir visapusišką informaciją į užduotą klausimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad komisijos nariai turėjo pakankamai žinių ir gebėjimų, kad klausimus egzamino metu galėtų formuluoti teisingai visų pretendentų atžvilgiu.

Apibendrinus darytina išvada, kad aptartas pretendentams egzamino metu užduotų klausimų ir atsakymų į juos pobūdis, yra tos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina tai, jog pažeidžiant objektyvumo ir nešališkumo principus, šio konkurso metu buvo sudarytos nevienodos sąlygos šiems pretendentams stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kurie yra siejami su V. V. turimo darbo stažo atitikimu reikalavimui turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį statybos darbų organizavimo ir priežiūros srityse, tačiau ši aplinkybė nekeičia sprendimo esmės dėl konkurso neteisėtumo.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas