A-146-153-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-153/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00748-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–5) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir MD profesinė sąjunga, atsakovas) 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 1P-40, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) posto inspektoriui V. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 13 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-934 buvo sudaryta komisija Vilniaus TM posto inspektoriaus V. J., einančio pareigas Vilniaus pašto poste, ir kitų pareigūnų galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. 2013 m. vasario 12 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 7B-618 (toliau – ir TNT išvada) nustatyta, kad V. J., privalėdamas detaliai patikrinti pašto siuntą Nr. CP246249611CN, 2012 m. gruodžio 2 d. šią siuntą tikrino netinkamai, nesilaikydamas Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. 1B-473, 3.2 punkte numatyto tikrinimo būdo kodo „705“ apibūdinimo, po netinkamai atliktos pašto siuntos Nr. CP246249611CN detalaus tikrinimo, RIKS sistemoje patikrinimo akto Nr. 12LTVM00000045904 pavedimo dalies skiltyje „Tikrinimo būdas“ įvedė kodą „705 – patikrinti prekes detaliai“, nors tai privalėjo atlikti riziką poste valdantis pareigūnas, be to, surašė RIKS sistemoje patikrinimo akto Nr. 12LTVM00000045904 rezultatų dalyje skiltyje „Rasta“ žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie pašto siuntoje Nr. CP246249611CN rastas ir buvusias tikrinimo metu prekes ir skiltyje „tikrinimo rezultatas“ įrašė neteisingą kodą „T01 Neatitikimų nenustatyta“ bei šį dokumentą atspausdino, pasirašė, uždėjo savo asmeninį spaudą ir pateikė posto pareigūnams tolesniems veiksmams atlikti.

Šie veiksmais pažeidė Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124, 16 ir 17 punktus, Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815, 26 ir 31 punktus, Patikrinimo akto pildymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. 1B-627, 25, 35, 38, 39 punktus, Vilniaus teritorines muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-285 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.4, 7.11 ir 7.21 punktus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą tyčia. Įvertinus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą, buvo pasiūlyta skirti pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnas V. J. yra MD profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Muitinės departamentas 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. (5.34)3B-1888 kreipėsi į MD profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti V.

J. tarnybinę nuobaudą. MD profesinė sąjunga 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1P-40 atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama tarnybinio nusižengimo sudėties faktiniu ir teisiniu vertinimais ir TNT išvados nepagrįstumu, taip viršydama savo kompetenciją.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinės bylos Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-1363/2008, A143-1385/2008, A143-386/2009, A662-1080/2010, A662-2171/2011, A756-2638/2012, A261-2819/2012), kurioje konstatuota, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar ji nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Pareiškėjas teigė, kad MD profesinės sąjungos atsisakymo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti. Tarnybinio nusižengimo procedūra atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimai,Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977).

Atsakovas atsisakyme nepagrįstai remiasi statutinės komisijos 2013 m. sausio 18 d. atliktu posto inspektoriaus V. J. tarnybinės veiklos vertinimu, nes statutinė komisija pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimų nesprendžia. Statutinės komisijos sprendimas kreiptis į Muitinės kriminalinę tarnybą dėl V. J. veiksmų buvo žinomas ir MD profesinei sąjungai, kadangi pirmininkė 2013 m. sausio 15 d. dalyvavo komisijos, tyrusios tarnybinį nusižengimą, posėdyje, kuriame buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, ir aptarti kiti turimi įrodymai. Komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad komisija, nepaisydama Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nuostatos, jog profesinės sąjungos įgalioti atstovai gali tik stebėtojų teisėmis dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje, klausė MD profesinės sąjungos atstovės nuomonės dėl komisijos sprendimo perduoti medžiagą Muitinės kriminalinei tarnybai. MD profesinės sąjungos atstovė tokiam sprendimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto inspektoriui V. J. ketinama skirti nustačius, kad jis nevykdė Pareigybės aprašyme nurodytų pareigų, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šio pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne su jo dalyvavimu MD profesinės sąjungos veikloje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, pažeisdamas viešąjį interesą trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, MD profesinė sąjunga vadovavosi Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35 punktu, nustatančiu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovo minima Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostata Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-1363/2008, A143-1385/2008, A662-1267/2009, A143-1741/2008, A575-1689/2008 pripažinta prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančia. Teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių, nesuteikia profesinių sąjungų nariams pranašumo sprendžiant klausimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tačiau MD profesinė sąjunga, nepaisydama įsiteisėjusių teismo sprendimų, nesilaiko įstatymų reikalavimų ir nepagrįstu bei neteisėtu atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą siekia nesuteikti galimybės darbdaviui įgyvendinti teisę skirti tarnybinę nuo baudą per šešis mėnesius nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 33–34) paaiškino, kad muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas bei kiti teisės aktai. Statuto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nenustato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) nuostatos. Šio įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartys. Vadovaujantis Statuto (16 straipsnio 3 dalis) suteikta teise sudaryti kolektyvinę sutartį ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punktu bei tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų. Kolektyvinės sutarties 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo bei kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo ir objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Įstatymu yra įtvirtintas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas, įteisinant jas kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimams, kurie nustatė personalo funkcijų centralizavimą ir perėmimą iš muitinės įstaigų (t. y. nustatė, kad Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia, skiria tarnybines nuobaudas Muitinės departamento generalinis direktorius), Kolektyvinės sutarties nuostatų privalu laikytis Muitinės departamentui kaip teisių ir pareigų perėmėjui (7 punktas).

MD profesinė sąjunga, įvertinusi 2013 m. vasario 12 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 7B-618 dėl Vilniaus TM posto inspektorių A. B. ir V. J. veiksmų ir vadovaudamasi išvardytais teisės aktais, teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnų tiesioginė kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, kaltinimai paremti prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, faktai nebuvo tiriami ir neaišku, kaip jie susiję su minėtais pareigūnais, o teisės aktai bei surinkti įrodymai pritaikyti formaliai.

Pareigūnai savo kaltės nepripažįsta, pareigas vykdė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią situaciją ir sudarytas darbo sąlygas, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti V. J. tarnybinę nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu (b. l. 44–50) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 1P-40, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui V. J.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą buvo konstatuota, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu; nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, taip pat ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-934 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių A. B., S. I. ir V. J. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (b. l. 9). Ši Komisija 2013 m. vasario 12 d. surašė tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. 7B-618, kurioje inter alia siūloma pripažinti, kad V. J. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 12–18). Muitinės departamentas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į MD profesinę, prašydamas duoti sutikimą skirti V.

J. tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 6). MD profesinė sąjunga 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1P-40 atsisakė duoti sutikimą skirti nuobaudą (b. l. 7–8). Sprendime nurodoma, kad: galimas tarnybinis nusižengimas tirtas tendencingai ir turint išankstinę nuostatą skirti tarnybinę nuobaudą, ištirtas neišsamiai ir nesilaikant nustatytos tvarkos; iš pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, kad nurodyta pašto siunta jau anksčiau, t. y. 2012 m. lapkričio 20 d., buvo tikrinta pašto darbuotojų; iš pateikto vaizdo įrašo neįmanoma atpažinti, ar tikrinama būtent siunta Nr. CP246249611CN (nematyti jokių numerių, galima įžiūrėti tik konkrečius pareigūnus); pamainos metu tikrinama daug siuntų, todėl nustatyti, kad vaizdo medžiagoje tikrinama būtent minėta siunta, neįmanoma; siunta buvo atidaryta nedalyvaujant V.

J.; minėta siunta du kartus (2012 m. lapkričio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 2 d.) buvo tikrinta pašto deklarantų, tačiau tokie veiksmai, kad pašto iniciatyva atliekamas siuntų perpatikrinimas – rekontrolė, nėra tinkamai reglamentuotas; nėra tinkamai reglamentuota siuntų patikrinimo tvarka dalyvaujant pašto darbuotojams ir muitinės pareigūnams, o esanti tvarka šiuo metu dar tikslinama; vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių nuostatomis, su išvada per 3 darbo dienas nuo jos surašymo, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, pasirašytinai supažindinamas tikrinamas pareigūnas, kuris per vieną darbo dieną turi teisę dėl jos pateikti papildomą pasiaiškinimą (22 punktas), tik po šios procedūros tikrintojas ne vėliai kaip kitą darbo dieną po tikrinamo pareigūno supažindinimo su išvada ją pateikia pareigūnui, davusiam pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą (23 punktas), kuris tik tada priima sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (26 punktas); su tarnybinio patikrinimo išvada pareigūnas buvo supažindintas 2013 m. vasario 19 d. ir dar turėjo teisę per vieną darbo dieną pateikti papildomą paaiškinimą, todėl, atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo ir nuobaudų skyrimo muitinėms pareigūnams taisyklių 26 punktą, įstaigos vadovas galėjo priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ne anksčiau kaip 2013 m. vasario 20 d., nors MD profesinė sąjunga jau 2013 m. vasario 14 d. gavo Muitinės departamento raštą (2013 m. vasario 13 d.

Nr. (5.34)3B-1888) dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą; 2013 m. sausio 18 d. statutinė komisija, atliekant posto inspektoriaus V. J. metinės veiklos vertinimą, konstatavo, kad pareigūnas netinkamai atliko 2012 m. gruodžio 2 d. minėtos pašto siuntos muitinį įforminimą, t. y. komisija net neturėdama baigto tarnybinio patikrinimo išvados nusprendė dėl pažeidimų ir pareigūnui už tai panaikino jo turėtą trečią kvalifikacinę kategoriją; niekas teisinėje valstybėje negali būti baudžiamas pagal subjektyvią kieno nors nuomonę, o nuobauda gali būti skiriama tik tada, kai surinkti neginčijami įrodymai, tarnybinė atsakomybė yra atskira administracinės prievartos rūšis, o tai suponuoja pareigą darbdaviui ar asmeniui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, surinkti neginčijamus duomenis, patvirtinančius, jog pareigūno veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis; vadovaujantis 2008 m. birželio 20 d. kolektyvinės sutarties 32 ir 35 punktais, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus ir tai, kad TNT išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina Vilniaus TM posto inspektoriaus V.

J. tyčinio nusižengimo, o pats pareigūnas savo kaltės nepripažįsta, nėra pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą duoti išankstinį sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (žr., pvz., LVAT 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu kitiems profesinės sąjungos nariams. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie aktyvią traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl teismas nusprendė, kad TNT išvadoje užfiksuotų duomenų visumos turėjo užtekti MD profesinei sąjungai apsispręsti, sutikti ar nesutikti skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Įvertinęs MD profesinės sąjungos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. 1P-40 (b. l. 7) turinį, teismas konstatavo, kad jame nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nėra susiję su pareigūnų naryste profesinėje sąjungoje, todėl sutiko su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą taip pat grindžiamas Kolektyvinės sutarties 35 punktu, kuriame nustatyta, jog, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose dėl Kolektyvinės sutarties 35 punkto taikymo buvo konstatuota, kad šio punkto nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A8-673/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-l363/2008, A143-1385/2008, A662-1267/2009, A143-1741/2008, A575-1689/2008). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas MD profesinės sąjungos nurodytus nesutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą motyvus vertino kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad atsakovas, gavęs darbdavio prašymą duoti išankstinį sutikimą skirti MD profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, turėjo įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra V. J. susijęs su jo naryste MD profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti tarnybinio pažeidimo fakto, TP išvados teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir pareigūno kaltę. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad MD darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas yra neteisėtas, todėl jį panaikino.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 54–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo (21 str. 1, 2, 5 d.) ir Kolektyvinės sutarties nuostatos. Šios Sutarties 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y. kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo bei kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo ir objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Pasak apelianto, įstatymo lygmenyje yra įtvirtintas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas, įteisinant jas kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje.

2. Muitinės departamentas, ginčydamas MD profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, turėjo pateikti teismui įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo (darbdavio) interesus. Apelianto nuomone, teismas suteikė darbdaviui, t.y. stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir pavertė įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 59–62) pareiškėjas remiasi prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, be to, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pateikia šiuos atsikirtimo į atsakovo į apeliacinį skundą argumentus:

1. Kolektyvinės sutarties 35 punktu atsakovas remiasi nepagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad ši Kolektyvinės sutarties nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negalioja.

2. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad Vilniaus TM posto inspektoriui V. J. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti diskriminuojant šį pareigūną dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektoriui V. J. ketinama skirti už nustatytus jo Pareigybės aprašyme nurodytų pareigų pažeidimus, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu MD profesinės sąjungos veikloje. MD profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš darbdavį ir trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą, užkerta kelią darbdaviui įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per šešis mėnesius nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas esą teismas nenagrinėjo, ar pažeista darbdavio galimybė užtikrinti tinkamą drausmę, taip pažeidžiant viešąjį interesą, nepagrįstas. Teismui buvo pateikti duomenys apie pareigūno padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą (2013 m. vasario 12 d. TNT išvados Nr. 7B-618, 2013 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo, 2013 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 5B-8 kopijos), todėl laikytina, kad Muitinės departamentas įrodė teisėtą pagrindą užbaigti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutiniam pareigūnui - Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo nariui pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurie kaip išlyga taikomi statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybose įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais (VTĮ 16 str. 1 d. 7 p.), tačiau šiuo įstatymu nėra nustatyta kokios garantijos valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui turi būti užtikrintos kai vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, sprendžia dėl tokio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. valstybės tarnybos įstatymas.

Muitinės pareigūnai Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio prasme yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teises ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus,

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (bylai aktuali 2010 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XI-882 redakcija) 21 straipsnio 2 dalis numatė, kad darbuotojams, kurie yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (bylai aktuali 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2261 redakcija) profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis).

Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos profesinės sąjungos teisės dalyvaujant Muitinės departamento statutinės komisijos, kuri vertina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas.

Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, išskyrus nurodytus Statuto 5 straipsnyje ir 16 straipsnio 3 dalyje, Statutas nenumato.

Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Šį Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme profesinei sąjungai (šiuo atveju atsakovui) yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad MD profesinės sąjungos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 1P-40 išdėstytas atsisakymas duoti Muitinės departamento vadovui išankstinį sutikimą skirti Vilniaus TM pareigūnui V. J., profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą peržengia profesinei sąjungai suteiktas diskrecijos ribas, todėl šis atsisakymas yra neteisėtas.

Pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl 2013 m. vasario 27 d. atsisakymo Nr. 1P-40 panaikinimo nurodė, kad MD profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Vilniaus TM pareigūnui V. J. tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Minėtų teiginių pagrindimui pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus (2013 m. vasario 12 d. TNT išvadą ir kt.), kad jis siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą už tarnybinio patikrinimo metu nustatytą tarnybinį nusižengimą ir tai neturi jokio ryšio su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais esą pareiškėjas byloje neįrodė, jog MD profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento) interesus. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Muitinės statuto 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 straipsnis). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 straipsnis). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn šio įstatymo 33-37 straipsnių nustatyta tvarka. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įgalinanti esant minėtoms aplinkybėms muitinės įstaigų kompetentingiems vadovams pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, narystės profesinėje sąjungoje, ar kitų aplinkybių.

Muitinės įstatymo 9 straipsniu muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla.Todėl įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

Muitinės departamento direktoriui yra suteikti įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas (Statuto 34 straipsnio 2 dalis). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t.y. viešąjį interesą.

Pareiškėjas byloje įrodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo Vilniaus TM pareigūnui V. J. procedūra nėra susijusi su šio pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas byloje neįrodė, kad 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 1P-40 išdėstytas atsisakymas duoti Muitinės departamento vadovui išankstinį sutikimą skirti Vilniaus TM pareigūnui V. J., profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, tarnybinę nuobaudą yra susijęs su šio pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. MD profesinės sąjungos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 1P-40 nėra jokių argumentų iš kurių būtų galima prieiti prie išvadų, kad atsakovas nagrinėjo jo diskrecijai priskirtą klausimą ir aiškinosi, ar Muitinės departamento vadovo ketinimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su minėto pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Atsisakyme apie šio pareigūno veiklą profesinėje sąjungoje iš viso nekalbama, atsisakymas pagrįstas atsakovo nuomone, kad TNT išvada nepatvirtina pareigūno V. J. tyčinio nusižengimo (pareigūnas kaltės nepripažįsta ir kt.). Atsakovas nei 2013 m. vasario 27 d. atsisakyme Nr. 1P-40, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Muitinės departamento vadovas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą siekdamas jį diskriminuoti už dalyvavimą profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens aktyvią veiklą MD profesinės sąjungos veikloje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, sprendime pagrįstai nurodė, kad Kolektyvinės sutarties 35 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, bandydamas pagrįsti MD profesinės sąjungos diskrecijos ribas viršijantį atsisakymą duoti išankstinį sutikimą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja ir negali būti taikomas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad atsakovas, žinodamas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose išdėstytą Kolektyvinės sutarties 35 straipsnio nuostatų vertinimą, tačiau remdamasis tomis pačiomis nuostatomis 2013 m. vasario 27 d. atsisakymui Nr. 1P-40 pagrįsti, piktnaudžiavo teise, elgėsi nesąžiningai, sudarė pareiškėjui neteisėtas kliūtis užbaigti administracinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis