AS-825-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-825-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. balandžio 2 d. paštu išsiuntė skundą, kuriame prašė Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją įpareigoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondas) panaikinti 2015 m. sausio 26 d. sprendimus Nr. V2-478 ir Nr. V2-479 bei išmokėti pareiškėjai priklausančią išmoką.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė atnaujinti skundo padavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai terminą, skundą priimti ir perduoti jį nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Nurodė, kad prašomi panaikinti sprendimai 2015 m. sausio 27 d. buvo įteikti jos mamai J. M., kadangi Ž. V. buvo išvykusi iš Lietuvos pas sutuoktinį A. V. (A. V.). Į Lietuvą ji grįžo tik 2015 m. kovo 27 d. ir tik tada mama jai įteikė voką su prašomais panaikinti sprendimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė Ž. V. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti Ž. V. skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą atsisakyti mokėti vaikų išlaikymo fondo išmokas, sustabdyti arba nutraukti vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą pareiškėjas gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai per 20 darbo dienų nuo Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimo gavimo. Skundo padavimas nesustabdo Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimo vykdymo. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas gali skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 7 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėja 2015 m. balandžio 1 d. prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodė, kad prašomi panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimai Nr. V2-478 ir Nr. V2-479 jos mamai buvo įteikti 2015 m. sausio 27 d., o jai pačiai – tik 2015 m. kovo 27 d., kai grįžo iš užsienio. Pažymėtina, kad gavusi dukrai skirtą korespondenciją, J. M. nedelsdama apie ją privalėjo informuoti pareiškėją ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais dokumentais, tačiau to nepadarė ir 2 mėnesius laukė, kol Ž. V. grįš iš Londono. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji prašomų panaikinti sprendimų įteikimo metu nebuvo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. V. nenurodė aplinkybių, kurias teismas galėtų laikyti objektyviomis, nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi teismas atmetė Ž. V. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jos skundą atsisakyta priimti.

II. Pareiškėja Ž. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog išlaikymą vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo gauna jau keletą metų, todėl nei ji, nei jos mama, neatplėšusi voko, negalėjo žinoti, kad atsiųsti įsakymai yra dėl išlaikymo teikimo nutraukimo. Susidariusi situacija negalėjo būti nei planuojama, nei jai buvo galima pasiruošti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenų išvykimas į užsienį nėra pagrindas nutraukti išlaikymo mokėjimą, natūralu, jog nei pareiškėja, nei jos mama negalėjo ir neturėjo žinoti apie laiške esančių dokumentų turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2175/2013). Teisėtų lūkesčių principas nustato, jog asmens atžvilgiu negali būti priimamas jam nepalankus sprendimas, jei jis apie jį nežinojo ar negalėjo žinoti. Net jei mama ir privalėjo perduoti pareiškėjai skirtą korespondenciją, bet jos nepadavė, tai nesuponuoja pareiškėjos kaltės ar teisių įgyvendinimo apsunkinimo. Nurodo, jog jos sutuoktinis išvykęs į Angliją, taip pat ji studijuoja mokymo įstaigoje Londone. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą suteikia galimybę asmeniui kreiptis į teismą dėl jo atžvilgiu priimto administracinio akto verifikavimo, juolab kad ginčijamo pobūdžio įsakymus teismas pripažįsta neteisėtais, todėl pareiškėjai turėtų būti sudaryta galimybė ginčyti priimtus administracinius aktus, kurių operatyvus gavimas nepriklausė nuo pačios pareiškėjos valios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti skundo padavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai terminą dėl Vaikų išlaikymo fondo 2015 m. sausio 26 d. sprendimų Nr. V2-478 ir Nr. V2-479 panaikinimo bei pareiškėjai priklausančios išmokos išmokėjimo, skundą priimti ir perduoti jį nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

Pareiškėjos teigimu, jos norimi apskųsti Vaikų išlaikymo fondo 2015 m. sausio 26 d. sprendimai Nr. V2-478 ir Nr. V2-479 buvo įteikti jos mamai 2015 m. sausio 27 d., o pareiškėja tuo metu buvo išvykusi į užsienį, į Lietuvą grįžo tik 2015 m. kovo 27 d., tuomet mama įteikė voką su norimais apskųsti sprendimais.

Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Fondo administratoriaus sprendimą atsisakyti mokėti Fondo išmokas, sustabdyti arba nutraukti Fondo išmokų mokėjimą pareiškėjas gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai per 20 darbo dienų nuo Fondo administratoriaus sprendimo gavimo; skundo padavimas nesustabdo Fondo administratoriaus sprendimo vykdymo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja 2015 m. balandžio 2 d. išsiųsdama skundą (b. l. 12) praleido skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri pripažįstama tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių, inter alia Europos Sąjungos teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-3527/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pareiškėja skundo padavimo termino atnaujinimą grindžia ta aplinkybe, jog ji apie norimus apskųsti sprendimus sužinojo tik 2015 m. kovo 27 d., kadangi buvo išvykusi į užsienį, todėl administracinių aktų operatyvus gavimas nepriklausė nuo pačios pareiškėjos valios.

Vertinant pareiškėjos nurodomas skundo padavimo termino atnaujinimo aplinkybes reikia pabrėžti, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog tuo metu, kai Vaikų išlaikymo fondo 2015 m. sausio 26 d. sprendimai Nr. V2-478 ir Nr. V2-479 buvo priimti ir 2015 m. sausio 27 d. įteikti jos mamai, ji buvo išvykusi į užsienį, tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie jos išvykimą į užsienį, kuris neleido jai laiku kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją skundu. Byloje yra pateikti tik duomenys, patvirtinantys pareiškėjos grįžimą į Lietuvą 2015 m. kovo 27 d. (b. l. 10-11), tačiau ne išvykimą iš jos. Todėl laikyta, kad pareiškėja nepagrindė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priešingai vertinant situaciją, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias, jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas.

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog ji mokosi Londone esančioje mokymo įstaigoje ir dėl šių studijų privalo reguliariai būti Didžiojoje Britanijoje, taip pat nepagrįsta įrodymais bei nevertintina kaip aplinkybė, pagrindžianti skundo padavimo termino praleidimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos mama J. M. gavusi dukrai skirtą korespondenciją, galėjo informuoti pareiškėją ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais dokumentais.

Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą nenustatė, kad egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teise apskųsti sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir jos skundą atsisakė priimti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos Ž. V. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė