A-469-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-469-602/2015

Teisminio proceso 3-61-3-00736-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITSPECMET“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITSPECMET“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LITSPECMET“ (toliau – ir UAB „LITSPECMET“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą 2014 m. vasario 3 d. skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. sausio 21 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-624.

Skunde paaiškino, kad sprendimas taikyti turto areštą buvo pagrįstas ne pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytais mokestinio patikrinimo pažeidimais, o kito juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „ESKALADA ECABT“ (toliau – ir UAB „ESKALADA ECABT“) galimai padarytais pažeidimais. Pareiškėjo teigimu, kiekvienas juridinis asmuo yra atskiras teisės subjektas, todėl už galimus mokestinius pažeidimus, nustatytus kitai bendrovei, turėtų atsakyti pastaroji bendrovė. Kitos bendrovės padaryti pažeidimai negali būti pagrindu taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones pareiškėjo turtui.

Nesutiko su atsakovo argumentais, jog tai, kad pažeidimų laikotarpiu (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 25 d.) tiek UAB „ESKALADA ECABT“, tiek UAB „LITSPECMET“ generaliniu direktoriumi buvo tas pats asmuo, reikštų, jog pareiškėjas savo turtą galėtų paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti, bei tai, kad numatoma priskaičiuoti suma nėra mažareikšmė. Patikslino aplinkybę, kad D. F. (D. F.) UAB „ESKALADA ECABT“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2010 m. lapkričio 25 d., be to, ši aplinkybė negali būti pagrindu išvadai, kad šio mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas sieks išvengti mokestinės prievolės. Taip pat nesutiko su atsakovo išvada, kad yra reali tikimybė, jog turtas gali būti parduotas, paslėptas ar kitu būdu išvengta prievolės.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 16–19) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog už galimus pažeidimus turėtų atsakyti UAB „ESKALADA ECABT“, o ne pareiškėjas. Nurodė, kad, kaip patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. spalio 8 d. pavedimas tikrinti Nr. 83-75, kompleksinis mokestinis patikrinimas yra atliekamas būtent UAB „LITSPECMET“ ir būtent šiai bendrovei yra numatoma papildomai apskaičiuoti 252 598 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumą. Tai, kad turto arešto akte nurodyta, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus UAB „ESKALADA ECABT“ patikrinimą, nepaneigia fakto, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui numatoma papildomai apskaičiuoti 252 598 Lt PVM sumą.

Atsakovo teigimu, tai, kad tiek UAB „ESKALADA ECABT“, tiek UAB „LITSPECMET“, generaliniu direktoriumi buvo D. F., yra pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus apsunkintas mokestinės prievolės išieškojimas. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis mokestinių pažeidimų (ūkinės operacijos, kurios nurodytos UAB „ESKALADA ECABT“ vardu išrašytose UAB „LITSPECMET“ PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko, t. y. jose įformintos prekės ir paslaugos realiai nebuvo parduotos) buvo padaryti D. F. einant direktoriaus pareigas, administracijos vadovas geriausiai žino įmonių finansinę būklę, o tai, kad neįforminant ūkinių operacijų gali būti apskaičiuojami mokesčiai ir baudos, direktorius turėjo žinoti.

Dėl prielaidos, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti, nurodė, jog tokia išvada daroma įvertinus visą turimos informacijos apie mokesčių mokėtoją visumą. Todėl tai, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kurie galimai susiję su apgaulingos buhalterijos tvarkymu, t. y. operacijos, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko ir sandorių sudarymo metu įmonėms vadovavo tas pas asmuo, leido teigti, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitaip jo netekti. Be to, numatoma priskaičiuoti suma yra žymiai didesnė nei ginčijamu aktu areštuoto turto vertė, nes kito turto pareiškėjas neturi. Tuo tarpu pareiškėjui pardavus turimą turtą, būtų sunku ar išvis neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl VMI 2014 m. sausio 21 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-624 panaikinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalimi, buvo areštuotas atsižvelgiant į Vilniaus AVMI Kontrolės departamento juridinių asmenų skyriaus pagal 2013 m. spalio 8 d. pavedimą Nr. 83-75 atliekamo Bendrovės kompleksinio mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

Teismas rėmėsi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, numatančiu mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, MAĮ 95 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateiktas užtikrinimo būdų, be kita ko, turto arešto, sąrašas, ir MAĮ 101 straipsniu, reglamentuojančiu turto areštą.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamo turto arešto akto priėmimo metu (2013 m. sausio 21 d.), VMI 2013 m. spalio 8 d. pavedimo patikrinti Nr. 83-75 pagrindu buvo atliekamas pareiškėjo kompleksinis mokestinis patikrinimas (b. l. 23). Mokestinis patikrinimas buvo pratęstas iki 2014 m. balandžio 10 d. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad mokestinis patikrinimas dar nėra baigtas. Kaip nustatyta iš Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 20 d. rašto Nr. (11.41-30-5)-46-KD-595 (b. l. 52–53), atliekamo mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai: laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įformino prekių įsigijimus iš UAB „ESKALADA ECABT“ už 1 051 120 Lt, 178 103 Lt, tačiau ūkinės operacijos, kurios nurodytos UAB „ESKALADA ECABT“ vardu išrašytose Bendrovės PVM sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko, t. y. jose įformintos prekės ir paslaugos realiai nebuvo parduotos; UAB „ESKALADA ECABT“, nevykdydama ūkinių operacijų ir veikdama kaip tarpininkė, dalyvavo sandoriuose, kurie sudarė formalias sąlygas Bendrovės teisei į PVM atskaitą. Įvertinus šias aplinkybes, preliminariais duomenimis buvo apskaičiuota apie 252 598 Lt mokesčių. Taigi nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu spręstina, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, patvirtina, kad patikrinimo metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, o tai atitinka MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytą pirmąją sąlygą. Svarbu pažymėti, jog turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Todėl tuo pagrindu taip pat paneigiami pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai dėl akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ketinamą išieškoti sumą nebuvimo (turto areštas galimas ir esant preliminariai išvadai dėl padarytų pažeidimų).

Pareiškėjo teigimu, už padarytus finansinius pažeidimus šiuo atveju turėtų atsakyti UAB „ESKALADA ECABT“. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nustatytas abiejų bendrovių sąsajumas (tarpusavyje vykdyti sandoriai), šiuo aspektu išdėstyti pareiškėjo argumentai nėra teisingi.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-592/2011 ir akcentavo, kad byloje pateiktame Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 20 d. rašte išdėstyti argumentai patvirtina, jog pažeidimai buvo padaryti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad turto areštas galimas ir konstatavus tikėtino pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju, sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad buvo reali rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą galėtų parduoti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagrįsta teismas laikė ir kitą mokesčių administratoriaus abejonę dėl to, jog abiejų bendrovių direktoriumi tuo pačiu metu (pažeidimų padarymo metu) buvo tas pats asmuo, kuris vadovavimo metu buvo atsakingas už finansinių operacijų teisingumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog mokesčių administratorius, įvertindamas pažeidimų esmę, mastą, pareiškėjo turtą areštavo nepažeisdamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Nustatyta, kad kompleksinį mokestinį patikrinimą atlieka Vilniaus apskrities Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyrius pagal 2013 m. spalio 8 d. pavedimą Nr. 83-75. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl VMI priimto 2014 m. sausio 21 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-624 teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad VMI nėra institucija, atliekanti mokestinį patikrinimą, pareiškėjo argumentus dėl per ilgai atliekamo mokestinio patikrinimo nagrinėjamo ginčo kontekste teismas laikė nereikšmingais.

III. Pareiškėjas UAB „LITSPECMET“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 65-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytą pareigą pateikti argumentus, dėl kurių yra atmetami vieni ar kiti įrodymai, nes nagrinėjamoje byloje rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateiktais argumentais, o pareiškėjo skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų neanalizavo.

2. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos dvi būtinos ir tuo pačiu pakankamos sąlygos, kad būtų paskirtas turto areštas. Nagrinėjamu atveju turto areštas buvo paskirtas padarius preliminarią išvadą apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau, tęsiant mokestinį patikrinimą, tokie spėjimai nepasitvirtino. 2014 m. gegužės 19 d. papildomuose paaiškinimuose buvo pateiktas įrodymas, kad Bendrovė iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Be to, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nebuvo galima daryti išvados apie egzistuojantį realų pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie nurodytų, kaip gali pasunkėti ar tapti neįmanomas mokesčio išieškojimas.

3. Tiek turto arešto paskyrimo metu, tiek ir teismo sprendime nebuvo aptarta, kaip to paties asmens vadovavimas dviem bendrovėms gali sudaryti realų pavojų, kad pareiškėjas apsunkins ar padarys neįmanomą mokesčio išieškojimą. Pažymi, kad D. F. nebėra UAB „ESKALADA ECABT“ vadovu, jis šiai įmonei vadovavo tik iki 2010 m. lapkričio 25 d. Tuo tarpu jos galimi pažeidimai vyko žymiai ilgiau, todėl tai leidžia manyti, kad galimai neteisėta veika vykdyta be vadovo žinios.

4. Teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl atsakovo atsiliepime pateikto nepagrįsto fakto, kad UAB „ESKALADA ECABT“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas buvo viena iš priežasčių paskiriant turto areštą. Nebuvo pateikta įrodymų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo metu nustatytas neteisėtas veikas. Be to, net jei būtų nustatyti UAB „ESKALADA ECABT“ pažeidimai, tai negali būti pagrindas taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones pareiškėjo turtui.

5. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjo argumentai dėl per ilgai atliekamo mokestinio patikrinimo nėra reikšmingi, nes kuo mokestinis patikrinimas yra ilgesnis, tuo ir paskirtas areštas taikomas ilgiau. Būtent patikrinimo galutinė išvada yra svarbi, kad paskirtas turto areštas būtų panaikintas ar įrodytas jo paskyrimo pagrįstumas. Vilniaus apskrities Kontrolės departamento juridinių asmenų patikrinimų skyrius veikia prie VMI, todėl jų veiksmų priklausomybė yra akivaizdi.

Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 73-76), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais, yra nepagrįstas, nes teismo sprendime yra pasisakyta tiek dėl pareiškėjo skunde, tiek dėl papildomuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų.

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, tęsiant mokestinį patikrinimą, nepasitvirtino aplinkybės dėl 252 598 Lt PVM nepriemokos, nes pareiškėjo mokestinis patikrinimas dar nėra baigtas. Tai, kad dar nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai ir apskaičiuotos konkrečios sumos, nepaneigia teisės areštuoti apelianto turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašytas galimas ir tais atvejais, kai daroma preliminari prielaida apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo pateikta jokių duomenų, kaip gali pasunkėti ar tapti neįmanomas mokesčio išieškojimas. VMI surašytame turto arešto akte yra nurodyta, kokios aplinkybės sudarė prielaidą teigti, jog yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti. Šios aplinkybės susijusios su tuo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai galimai susiję su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, ūkinės operacijos, nurodytos UAB „ESKALADA ECABT“ sąskaitose, realiai neįvyko, minėtų sandorių sudarymo metu tiek UAB „ESKALADA ECABT“, tiek apeliantui vadovavo tas pats asmuo. Be to, jau vien tai, kad apelianto turto nepakanka užtikrinti mokestinio patikrinimo metu numatomai priskaičiuoti sumai, parodo, kad apeliantui pardavus ar kitokiu būdu netekus turto, gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo aptarta, kaip to paties asmens vadovavimas dviem įmonėms gali sudaryti pavojų mokesčio išieškojimui. Surašant turto arešto aktą, buvo atsižvelgta į tai, kad tiek apeliantui, tiek UAB „ESKALADA ECABT“ vadovavo tas pats asmuo, tačiau tai nebuvo vienintelis pagrindas išvadai, kad yra pavojus, jog mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

5. Dėl UAB „ESKALADA ECABT“ mokestinio patikrinimo pažymi, kad šio patikrinimo metu nustatyta, jog ūkinės operacijos, kurios nurodytos UAB „ESKALADA ECABT“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos realiai nebuvo parduotos.

6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo atsižvelgti į argumentus dėl per ilgai atliekamo mokestinio patikrinimo, nes mokestinį patikrinimą atlieka ne VMI, o Vilniaus AVMI, todėl VMI negali atsakyti už kito subjekto atliekamus veiksmus ar neveikimą. Jei apeliantas mano, kad yra pažeisti mokestinio patikrinimo atlikimo terminai, gali pasinaudoti teise skųsti Vilniaus AVMI veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nustatyta, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo priėmimo ir pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. apeliacinio skundo (b. l. 65-67) padavimo 2015 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas pareiškėjo skundo atsisakymas. Jame nurodyta, kad, pasinaudodamas jam suteikta teise, pareiškėjas atsisako skundo ir prašo administracinę bylą nutraukti.

ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teise atsisakyti skundo (prašymo) gali pasinaudoti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Iš teismui 2015 m. gegužės 5 d. pateikto pareiškėjo rašytinio pareiškimo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti skundo dėl turto arešto akto panaikinimo, jame nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo procesinės pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla turi būti nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo skundo, naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITSPECMET“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius