A-662-1934-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1934/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03457-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. Č. (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įstaiga „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) skundu prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 3R-246(AG-219/01-2013).

Paaiškino, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 10 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2009 m. paraiška), kurioje deklaravo 10,50 ha žemės ūkio naudmenų. A. Č. pagal 2009 m. paraišką 2010 m. kovo 20 d. buvo išmokėta 3 059,13 Lt paramos suma. 2011 m. valstybės įstaiga „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (toliau – ir Centras), vadovaudamasis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. taisyklės), patikslino kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) duomenų bazę ir pateikė Agentūrai atnaujintus duomenis.

Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Centro raštas) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus G kodu bl3m, suformuotus aktualioje KŽS duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų bei pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. paraiškos administracinis patikrinimas. Nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 1,07 ha plotą, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 169348-7349 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 6,82 ha plotą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), ribas (laukas fotografuotas 2010 m. balandžio 26 d.). Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 3 059,13 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. paraiškoje buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, Agentūra pritaikė pareiškėjui sankciją dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Įvertinusi tai, kad pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas 11,35 procento viršija faktinį plotą, Agentūra priėmė 2013 m. birželio 19 d. sprendimą dėl susidariusios išmokėtos tiesioginės išmokos dydžio skolos susigrąžinimo. Nesutiko su Komisijos argumentais, kad Centro raštas nereiškia Agentūros pareigos pervertinti 2009 m. ir 2010 m. paraiškas. Atkreipė dėmesį, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Komisija ginčijamu sprendimu nepagrįstai panaikino Agentūros 2013 m. liepos 4 d. raštą, nes jis nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu), o yra tik informacinio pobūdžio raštas.

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nesutikdamas su ginčijamu Agentūros sprendimu apskundė jį Komisijai ir nurodė, jog nėra sklypo, nurodyto Agentūros sprendime, savininkas. Atkreipė dėmesį, kad jam nuosavybės teise priklauso 13,05 ha dydžio žemės sklypas, kurio 10,55 ha yra žemės ūkio naudmenos, o 1,9 ha – miškas. Manė, kad deklaruotas 10,5 ha dydžio plotas tiesioginei išmokai gauti yra teisingas. Už deklaruojamų laukų įbraižymą atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistas A. R. suklydo įbraižydamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius laukus. Pažymėjo, kad Agentūra savo išvadų nepagrindė faktiniais duomenimis, neinformavo pareiškėjo apie galimai nustatytus pažeidimus. Nurodė, kad Agentūra, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos, t. y. Centro, atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Agentūra būdų nusprendusi 2009 m. paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus.

Atkreipė dėmesį, kad prieš priimant skundžiamą 2013 m. birželio 19 d. sprendimą nebuvo informuotas apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis, todėl nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė pasiaiškinti dėl neteisingo įbraižymo ar kitų galimų 2009 m. paraiškos klaidų. Manė, kad Centro raštas nesuponuoja Agentūros pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, nesilaikant kitų būtinų procedūrų bei objektyviai nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių, pervertinti 2009 m. paraišką ir taikyti sankcijas. Pažymėjo, kad apie ginčijamą Agentūros sprendimą sužinojo tik 2013 m. liepos 5 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo 2009 m. paraiškos pateikimo. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įpareigojimas grąžinti galimai permokėtą 3 059,13 Lt sumą iš viso negalėjo būti taikytas, nes permoka atsirado dėl Agentūros klaidos, be to, apie sprendimą dėl paramos sugrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo paramos išmokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą nurodė, kad nors pareiškėjas savo atsiliepime teigia, jog jis nėra Agentūros sprendime nurodyto sklypo savininkas, tačiau pats nurodė minėtą sklypą 2009 m. teikdamas paraišką tiesioginėms išmokoms gauti ir prašė paramos už jam nepriklausantį sklypą bei savo parašu patvirtino ir įsipareigojo paraiškoje teikti teisingus duomenis. Kadangi pareiškėjas 2009 m. pretendavo gauti paramą už įbraižytą lauką, todėl galima daryti išvadą, kad buvo neteisėtai prašoma išmokų už jam nepriklausantį sklypą. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2009 m. Taisyklių 57 punktą už paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pažymėjo, kad 2009 m. deklaravimui buvo naudojama 2005–2006 m. ortofotografinė medžiaga, tačiau 2011 m. buvo atnaujinta KŽS duomenų bazė pagal 2009–2010 m. ortofotografinį žemėlapį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atveju 2010 m. balandžio mėnesio ortofotografiniame žemėlapyje aiškiai matomas medžiais ir krūmais apaugęs 2009 m. deklaruotas plotas. Paaiškino, kad pareiškėjas atsako už pateiktų duomenų tikslumą ir negalėjo prašyti paramos už netinkamą paramai plotą. Nors teikiant 2009 m. paraišką 2005–2006 m. ortofotografinėje medžiagoje apaugęs plotas nebuvo matomas, tačiau 2010 m. orotofotografinis žemėlapis parodo, kad iš tikrųjų minėtoje vietoje 2009 m. medžiai ir krūmai jau buvo. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. laukai pirmą kartą buvo įbraižomi elektroniniu būdu, o elektroninių laukų įbraižymui nebuvo keliami tikslumo reikalavimai ir išmokos už deklaruojamus plotus buvo mokamos pagal pareiškėjų paraiškose nurodytus plotus. Mano, kad deklaruotame plote medžiai ir krūmai buvo ne tik 2010 m., bet ir ankstesniais metais, nes pareiškėjo įbraižytame lauke 2010 m. ortofotografiniame žemėlapyje yra matomi medžiai ir krūmai, kurie sudaro ištisą masyvą, jame nėra pavienių medžių. Nurodė, kad negali vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas prašė išmokų už netinkamą paramai plotą, nes laukų įbraižymui deklaravimo metu nebuvo keliami laukų įbraižymo tikslumo reikalavimai. Informavo, kad pagal Centro pateiktus duomenis, A. Č. deklaruotas laukas nuosavybės teise jam nepriklauso, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra kitoje vietoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinės analogišką administracinę bylą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013.

Komisija ginčijamu sprendimu panaikino ne tik Agentūros 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-819, bet ir 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-(3.144)-6224 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (b. l. 26). Teismas, įvertinęs Komisijos ginčijamu sprendimu panaikinto Agentūros 2013 m. liepos 4 d. sprendimo turinį, konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai jį vertina kaip informacinio pobūdžio raštą, nes jame Agentūra detalizavo 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-819 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nurodytos skolos sumokėjimo tvarką, terminą ir neįvykdymo pasekmes, t. y. mokėtinas palūkanas. Be to, nors skunde teismui atsakovas teigia, kad Komisija nepagrįstai panaikino 2013 m. liepos 4 d. sprendimą, tačiau pati Agentūra jame nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą panaikinti Agentūros 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-(3.144)-6224 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir priėmė dėl to sprendimą.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas; 2 dalyje nustatyta, kad be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 142 straipsnio n punkte nustatyta, kad išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės, visų pirma, apima administracinės kontrolės, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisykles.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 buvo įgyvendinamas pagal 2004 m. balandžio 21 d. priimtą Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004 su vėlesniais pakeitimais (OL L 116, 2009 5 9, p. 9), kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei valstybė narė naudojasi 29 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą, atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d. Pažymėta, kad Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/20090 32 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, analogiškos Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teismas nurodė, jog 2009 m. taisyklių 34.5 punkte reglamentuota, kad Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas. 2009 m. taisyklių 36.8 punkte nustatyta, kad Centras, Agentūrai informavus, jog einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais, t. y. 2009 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Centro rašte nurodyta, jog jis atnaujintus duomenis teikia vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Tokia situacija, teismo nuomone, vertintina kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas.

Byloje spręstas klausimas, ar duomenys, kurie buvo pateikti be Agentūros užsakymo ir su kuriais nebuvo supažindintas asmuo, kuriam išmoka buvo išmokėta, gali būti pagrindas po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta šią išmoką išmokėti. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai ir kt.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (41 str.) įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, kuris, be kita ko, įtvirtina asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1013/2011). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 ir kt.

Kaip minėta, nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d.). Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patikros vietoje, susijusios su 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 procentą visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 70 punkte pažymėta, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 straipsnio 6 dalyje, analogiškai kaip ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 14 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kurios sudėtinė dalis yra žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 15, 17 str.). Todėl Centro atliekamą duomenų atnaujinimą galima laikyti integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalimi ir laikyti, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis susigrąžino paramą, kilo iš administracinės kontrolės atlikimo.

Nors 2009 m. taisyklėse konkretus patikros vietoje atlikimo terminas nenustatytas, tačiau, remiantis 2009 m. taisyklių 34.5, 36.8 punktais, laikytina, kad šiomis nuostatomis patikrų vietoje atlikimo laikas nustatytas einamaisiais metais. Tai reiškia, kad Agentūrai neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima. Pažymėta, kad pareiškėjo 2009 m. deklaruotų laukų būklė buvo iš naujo vertinama atsižvelgiant į 2010 m. darytas ortofotografines nuotraukas, tačiau atsakovas 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-819 nepagrindė aplinkybės, kad 2010 m. ortofotografinėje nuotraukoje matoma laukų būklė buvo ir 2009 m. deklaruojant laukus, nors tokią pareigą turėjo. Pažymėta, kad iš Centro pateiktos 2005–2006 m. ortofotografinės medžiagos matyti, jog pareiškėjo 2009 m. deklaruotame plote apaugęs plotas nebuvo matomas (b. l. 48), todėl nenustačius, kokie želdiniai auga deklaruotame plote, lieka neaišku, kokia Agentūros laikomo netinkamu deklaruoti ploto, kuriame 2010 m. ortofotografinėje medžiagoje (pareiškėjo laukas fotografuotas 2010 m. balandžio 26 d.) matomi medžiai/krūmai (b. l. 49), būklė buvo 2009 m. paraiškos pateikimo metu.

Teismo nuomone, Centro raštas pateiktas praleidus 2009 m. taisyklių 36.9 punkte nustatytą terminą tikslinti duomenis (iki 2010 m. spalio 1 d.). Teismo vertinimu, pasibaigus šiose taisyklėse nustatytam terminui, duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas. Vėlesnis tikslinimas gali būti taikomas tik vėlesniems metams, nes vėlesnių metų taisyklės nustato vėlesnį duomenų tikslinimo terminą. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų. Teismo nuomone, kitaip aiškinant duomenų tikslinimo terminus, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir suteikta galimybė administravimo subjektui bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad sprendimas, kuriuo pritaikoma sankcija už teisės pažeidimą, turėjo būti priimtas per protingą laiką nuo paraiškos pateikimo ir atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimo. Pažymėta, kad nuo 2009 m. paraiškos pateikimo iki sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą yra praėję daugiau nei ketveri metai. Be to, Agentūra 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-819 priėmė praėjus beveik metams po Centro rašto gavimo. Neinformuodama pareiškėjo apie atnaujintą ortofotografinę medžiagą, neišklausydama pareiškėjo prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, Agentūra nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, kuris, inter alia, apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Teismas sutiko su Komisijos 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 3R-246(AG-219/01-2013) ir konstatavo, kad nėra pagrindo jo panaikinti remiantis atsakovo skunde nurodytais argumentais.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas priėmė sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio. 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnio 2 dalis nurodo du paraiškų kontrolės būdus – administracinę kontrolę ir patikrinimus vietoje. Pagal minėtą Tarybos Reglamentą įgyvendinančio 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (toliau – ir Komisijos reglamentas) 28 straipsnio 2 dalį, vienas iš dviejų paraiškų kontrolės būdų, t. y. patikrinimas vietoje, gali būti atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu. Kaip jau minėta, 2009 m. paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti. Nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai remiamasi tik tomis Komisijos reglamento ir 2009 m. taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja 2009 m. paraiškai netaikytą paraiškų kontrolės būdą – patikras vietoje. Netinkamai taikant teisės normas, teismo sprendime daroma klaidinga išvada dėl procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimo.

Nors teismo sprendime nurodoma, jog negalima laikyti, kad Centras duomenis atnaujino vadovaudamasis Taisyklių 36.9 papunkčiu, tačiau taip pat konstatuojama, kad Centras nors duomenis atnaujino ne pagal Taisyklių 36.9 papunktį, tačiau praleido minėtame papunktyje nurodytą terminą tikslinti KŽS duomenų bazę. Agentūros manymu, toks teisės normų aiškinimas ir taikymas nėra tinkamas. Nurodo, jog 2009 m. paraiškos patikra vietoje nebuvo atlikta, Agentūra taip pat nebuvo priėmusi sprendimo pareiškėjo atžvilgiu vykdyti nuotolinę patikrą Taisyklių 34.5 papunktyje nustatyta tvarka. Pagal Administravimo taisyklių 60 punktą, Agentūra, inter alia, yra atsakinga už administracinių patikrų atlikimą. Vadovaudamasi Centro pateiktais duomenimis, Agentūra pareiškėjo atžvilgiu pradėjo administracinį patikrinimą ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, deklaruodamas žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų plotus, nesilaikė ankščiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, priėmė sprendimą. Pastebi, kad Agentūra atsako už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, ji yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informacijų apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Agentūra neturi teisinio pagrindo nesivadovauti duomenimis, gautais iš kompetentingos institucijos, atsakingos už KŽS duomenų bazės tikslinimą/atnaujinimą.

Agentūra sutinka su tuo, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, tačiau asmenų teisės turi būti įgytos teisėtai – pagal įstatymus ar kitus teisės aktus. Pareiškėjas, nesilaikęs Taisyklių reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Be to, pareiškėjas, pateikdamas 2009 m. paraišką, patvirtino žinantis, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-963/2014, kuriame nurodyta, kad išmokos gali būti susigrąžintos laikantis terminų, nustatytų Komisijos reglamento 73 straipsnyje (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos). Kaip jau minėta, pareiškėjui parama buvo išmokėta 2010 m. kovo 20 d., o sprendimas priimtas 2013 m. birželio 19 d. Taigi nėra jokių abejonių, kad Komisijos reglamente numatyti išmokų susigrąžinimo terminai nebuvo praleisti. Sprendime buvo išsamiai paaiškinta, kaip buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo faktas, taip pat paaiškinta, kaip buvo gauti duomenys apie pareiškėjo deklaruotus plotus, kurie buvo netinkami paramai, tačiau kaip netinkami 2009 m. paraiškoje neišskirti. Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl naikinti minėto sprendimo nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad teismo sprendime nenurodomi motyvai, kodėl naikintinas taip pat ir Agentūros Raštas, nėra pasisakoma, ar Komisijos sprendimas panaikinti Raštą yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose bylose formuoja skirtingą praktiką. Administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013 teismas 2013 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Centro duomenimis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, minėtam pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas. Agentūrai palankius sprendimus teismas priėmė taip pat ir administracinėje byloje Nr. I-5140-968/2014 (2014 m. kovo 14 d. sprendimas) bei administracinėje byloje Nr. I-896-281/2014 (2014 m. kovo 17 d. sprendimas).

Pareiškėjas A. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Išdėsto, jog Agentūra, priimdama 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-819 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, netyrė bei nevertino aplinkybių, jog dėl seniūnijos darbuotojo klaidos buvo įbraižytas ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Pareiškėjas pateikė teisingus duomenis apie savo turimą nekilnojamąjį turtą bei norimas už jį gauti išmokas. Tikėtina, kad dėl pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės specialistas A. R. galėjo ir suklysti.

Pažymi, kad Agentūra, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktais nuotolinės patikros rezultatais. Atitinkamai Agentūra, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Agentūra būdų nusprendusi 2009 m. paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Pažymi, jog Agentūra atliko ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo lauko fotografavimą.

Apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėjas prieš priimant skundžiamą 2013 m. birželio 19 d. sprendimą nebuvo informuotas bei supažindintas. Apie Agentūros sprendimą sužinojo tik 2013 m. liepos 5 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo paraiškos pateikimo. Agentūra pateikdama skundą, nepridėjo jokių įrodymų, padarytos išvados nepagrindžiamos faktiniais duomenimis. Agentūros aktas turi būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas netyrė bei nevertino byloje nustatytų objektyvių aplinkybių (duomenų), jog A. Č. realiai nedirbo (negalėjo dirbti) įbraižytų žemės sklype esančių laukų, kadangi šie žemės laukai priklauso Lietuvos valstybei bei nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso greta įbraižyto esantis žemės sklypas, ką patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Agentūros ginčo sprendime nurodoma permoka, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžinti, atsirado dėl Agentūros klaidos. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-663/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-5803-629/2013 ir kt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą informuoja, jog Centras iš VĮ Registrų centro pagal 2010 m. gegužės 27 d. duomenų teikimo sutartį Nr. GIS-37/5SF-28 yra gavęs žemės ūkio paskirties žemės sklypų grafinius duomenis. Pažymi, kad pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo deklaruotas laukas nuosavybės teise jam nepriklausė. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra kitoje vietoje, kurio 2009 m. jis nedeklaravo. Šiuo atveju labiausiai tikėtinas neteisingo įbraižymo faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo įvertinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimai dėl pareiškėjui taikytų sankcijų ir jų panaikinimo, pagrįstumo bei teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Č. 2009 metais teikė Paraišką paramai gauti. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjui išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl atitinkamai susidarė 3 059,13 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Pareiškėjas, nesutikdamas su atitinkamais NMA Sprendimais (dėl susidariusios skolos sugražinimo), kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 3R-246(AG-219/01-2013) panaikino MNA 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. birželio 4 d. Sprendimus. Komisija konstatavo, kad NMA 2013 m. birželio 19 d. Sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-819 nepagrįstai pritaikė pareiškėjui sankcijas ir nustatė grąžintinų lėšų sumą (3 059,13 Lt).

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004).

Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjo 2009 m. paraiškos pateikimo laiką. Pažymėtina, jog nors Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009), tačiau šioje byloje jis taikytinas atsižvelgiant į tai, jog naujasis Reglamentas Nr. 1122/2009 taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta Agentūros sprendime, pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo administruojama vadovaujantis 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintomis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis. Šiuo bei kitais nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, vadovavosi ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas, vertindami ginčijamo Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. Tai pagrindžia toliau nurodomi teisės aktai bei teismų praktika.

Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Mu?oz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10,39, 40, 41 p.).

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti, ar Agentūra pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruoto ploto yra netinkama paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi Agentūra, nustatydama paminėtą faktą. Kaip minėta, Agentūra ginčijamą sprendimą grindė Centro pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. 169348-7349 ortofografija ir lentele, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 6,82 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 1,07 ha. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje būtina įvertinti tiek pačių paminėtų įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą, tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d. c) p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 str.).

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 (toliau – ir ESTT sprendimas C-485/12), yra pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija.

Kaip šiame sprendime pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Aptariamame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų matyti, jog ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Kaip jau minėta anksčiau, byloje yra pateikti pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. 169348-7349 2010 m. balandžio 26 d. ortofotografija ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 6,82 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 1,07 ha.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktas ortofotografijas, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Iš esmės netinkami paramai gauti plotai buvo išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu, tačiau toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Iš byloje pateiktos ortofografinės medžiagos nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuoti medžiai ir krūmai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš Centro pateiktos 2005–2006 m. ortofotografinės medžiagos matyti, jog pareiškėjo 2009 m. deklaruotame plote apaugęs plotas nebuvo matomas, todėl nenustačius, kokie želdiniai auga deklaruotame plote, lieka neaišku, kokia Agentūros laikomo netinkamu deklaruoti ploto, kuriame 2010 m. ortofotografinėje medžiagoje (pareiškėjo laukas fotografuotas 2010 m. balandžio 26 d.) matomi medžiai/krūmai, būklė buvo 2009 m. paraiškos pateikimo metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Taigi darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijamas Agentūros sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintinas. Tačiau pažymėtina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui iš naujo atlikti pareiškėjo 2009 m. paraiškos vertinimą ir priimti atitinkamus sprendimus, laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. Tai, kad dalis jo 2009 m. paraiškoje deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimtas Agentūros sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. gavęs paminėtą sprendimą. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie Centro Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta.

Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009 metais kreipėsi į Centrą dėl nuotolinės patikros atlikimo einamaisiais metais, taip pat neatliko paraiškos patikros vietoje. Ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikia teisės NMA pervertinti 2009 metų Paraišką nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2009 metais deklaravus laukus ir padarius jų įbraižymo klaidų, bei atsakovui šių pažeidimų nenustačius laiku ir pareiškėjui nenurodžius jas ištaisyti nedelsiant, konstatuotina, jog NMA neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti gautą išmoką (3 059,13 Lt).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Skirgailė Žalimienė