AS-492-716-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-716/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02367-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Aukštadvario regioninio parko direkcijai dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Aukštadvario regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2014 m. kovo 27 d. reikalavimą pašalinti kilnojamąjį objektą iš saugomos teritorijos (toliau – ir Reikalavimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. pašalinti skundo trūkumus – paaiškinti, ar pareiškėjo atžvilgiu yra surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, nutarimas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 10 dalies, kuria remiantis priimtas skundžiamas reikalavimas, pažeidimą, susijusį su ginčo garažų laikymu saugomoje teritorijoje, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas per nustatytą terminą raštu informavo teismą, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas protokolas ar nutarimas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 10 dalies pažeidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, sprendė, kad ginčas iš esmės kilo dėl Direkcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 str.). Teismas nurodė, kad remiantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalimi, kai statyba yra pradėta, asmenys dėl statybos padarinių šalinimo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą, o, kai statyba dar nėra pradėta, – į administracinį teismą. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad metaliniai garažai, kurie, atsakovo nuomone, yra pastatyti savavališkai, stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi sprendė, kad ginčas dėl statybos padarinių šalinimo priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kuris ir turėtų vertinti, ar ginčo garažai yra pastatyti savavališkai ir ar yra pagrindas įpareigoti pareiškėją juos pašalinti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Direkcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo ir teisėtumo nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčas kilo dėl Direkcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad Reikalavime nurodyti metaliniai garažai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme. Nurodo, kad tai yra kilnojamieji daiktai, neturintys pamatų, jokių konstrukcijų, nėra susiję su žemės sklypu ir gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus vertės, todėl įstatymų nuostatos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo šiuo atveju negali būti taikomos. Pažymi, kad Direkcijai nėra suteikti įgaliojimai vykdyti statybos valstybinę priežiūrą ir atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Pareiškėjas teigia negavęs iš Direkcijos administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl mano, kad Reikalavimas yra individualus administracinis aktas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir kurio teisėtumo tyrimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą konstatavus, kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Direkcijos 2014 m. kovo 27 d. reikalavimą pašalinti kilnojamąjį objektą iš saugomos teritorijos. Reikalavime, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 ir 2691 straipsniais, prašoma per du mėnesius nuo jo gavimo dienos pašalinti devynis nurodytų matmenų metalinius garažus iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Aukštadvario regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), Aukštadvario sen., Trakų r. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.

Padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2691 str.). Direkcija tos pačios dienos rašte, adresuotame pareiškėjui, taip pat nurodo, kad statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus regioniniame parke draudžiama pagal Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Direkcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo ir teisėtumo, kuris, remiantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalimi nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje savavališka statyba apibrėžta kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Sisteminė ir lingvistinė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog būtina prielaida imtis teisinių priemonių, numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnyje, yra aplinkybės, jog vykdoma statinio ar jo dalies statyba, konstatavimas. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui pateiktame vykdyti Reikalavime nurodyti metaliniai garažai yra pastatyti vykdant statybos darbus, turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kurie yra nekilnojamieji daiktai, šie garažai negali būti pripažinti statiniais Statybos įstatymo prasme. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas Reikalavimas priimtas atsakovui vykdant saugomų teritorijų priežiūrą, o ne kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas savo sprendimą grindžia teisės aktų, reglamentuojančių saugomų teritorijų apsaugą ir naudojimo režimą reikalavimais.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas kilo statybos teisinių santykių srityje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Padaręs klaidingą išvadą dėl ginčo teisinių santykių teisinio kvalifikavimo teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė