A-502-364-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-364/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūrai ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (6)-A4-869 „Dėl pareiškimo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 1–3) pareiškėjas paaiškino, kad tik 2013 m. kovo 26 d. gavęs Sprendimą sužinojo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) viršininkas atliko tyrimą pagal A. V. 2013 m. sausio 9 d. prašymą ištirti, ar 2012 m. gruodžio 11 d. jis padarė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės), 1 punkto pažeidimą. Pažymėjo, kad tyrimas buvo atliktas telefonu susisiekus su minėtos dienos medžioklės vadovu Ž. S. ir būrelio valdybos pirmininku V. R.. 2013 m. sausio 11 d. pokalbio su būrelio valdybos pirmininku metu buvo bandyta išsiaiškinti A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. medžioklės aplinkybes. Taip pat buvo reiškiamos abejonės, ar būrelio valdyba elgėsi adekvačiai, šalindama A. V. iš būrelio narių, bandant įteigti, kad dėl neteisėto medžioklės būdo įrodymų nėra, jų nepakanka.

Toks valstybės pareigūno elgesys kelia abejonių nešališkumu ir tinkamu bei teisėtu pareigų atlikimu. 2013 m. sausio 11 d. raštu Nr. (6)-LV4-20 Inspekcijos viršininkas pranešė A. V., kad Inspekcija jokių Taisyklių pažeidimų nenustatė. Skundžiamame atsakyme vertintas Inspekcijos viršininko V. M. atliktas tyrimas, kurį vykdant nebuvo apklausti asmenys, tiesiogiai nustatę A. V. pažeidimą (V. R., V. Š., V. P., A. S.). Atsakovo Sprendime neteisingai nustatyta, kad būrelio valdybos pirmininkas V. R. su A. V. pasikalbėjo ir išsiskyrė.

Šiuo atveju išklausyta tik viena pusė. Būrelis 2013 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūrą dėl A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. neteisėtos medžioklės. Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūrai buvo pranešta, kad A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. apie 21.00 val. būrelio plotų vienete medžiojo neleistinu būdu, t. y. tamsiu paros metu sėlino prie žvėrių viliojimo vietų, tuo pažeisdamas Taisyklių 11.3 punktą (58.33 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmasis tyrimą atliko Inspekcijos viršininkas, todėl Klaipėdos RAAD Tauragės regiono agentūrai atlikti objektyvų tyrimą ir priimti kitokį sprendimą, negu priėmė Inspekcijos viršininkas, reikštų būtinumą kvestionuoti savo tiesioginio viršininko 2013 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą.

Agentūros atliktas tyrimas tai pat nėra objektyvus. Paaiškino, kad netiesa tai, jog 2013 m. kovo 6 d. susitikime su būrelio medžiotojais buvo pakartotinai nagrinėjama visa medžiaga. Klaipėdos RAAD direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad ji nekompetentinga spręsti medžioklės klausimų. Susirinkimui vadovavo Agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas L. M., kuris siekė įteigti savo nuomonę, kad būrelio medžiotojai netinkamai fiksavo įrodymus, pavėluotai pranešė pareigūnams ir netinkamai supranta Taisyklių nuostatas, t. y. susitikimo eiga rodė, kad šis pareigūnas turi išankstinę nuomonę, todėl dalyvavusių žemesnės instancijos pareigūnų nuomonė nieko negalėjo reikšti.

Agentūros pareigūnas, siekdamas, kad būtų išaiškintos ir nustatytos visos svarbios aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas, privalėjo vertinti visų asmenų duotus paaiškinimus kompleksiškai, lygindamas juos tarpusavyje, susieti į bendrą loginę visumą, šalinti prieštaravimus ir nurodyti išsamius, pagrįstus vienų ar kitų duomenų atmetimo motyvus. Skundžiamame administraciniame akte nurodyta, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 257 straipsniu, tačiau šio straipsnio reikalavimų nebuvo laikomasi.

Išsamus aplinkybių tyrimas reiškia visų teisiškai reikšmingų faktų nustatymą, o nešališkumo reikalavimas reiškia objektyvią poziciją tiriant aplinkybes ir vertinant įrodymus. Sprendime šios analizės nėra.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 21–23) paaiškino, kad pakartotinai tyrė pareiškėjo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, vertino būrelio valdybos pirmininko V. R. 2013 m. vasario 15 d. ir 2013 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus Klaipėdos RAAD, gautą informaciją ir būrelio valdybos pirmininko V. R. bei medžiotojų paaiškinimus 2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos RAAD Šilalės rajono agentūroje vykusio susitikimo metu. 2013 m. kovo 6 d. susitikime su pareiškėjo atstovais dalyvavo ir Inspekcijos pareigūnai. Atsakovas nurodė, kad administracinei atsakomybei kilti reikia, kad kompetentinga valstybės institucija, pareigūnas ištirtų administracinį teisės pažeidimą ir taikytų kaltam asmeniui teisės normų nustatytas sankcijas.

Minėtu atveju Inspekcijos pareigūnai pagal pareiškėjo pateiktus ir kitus gautus įrodymus nekonstatavo A. V. veikos kaip pažeidimo fakto. Pareiškėjas apie galimai neteisėtą medžioklę pranešė pavėluotai, t. y. po mėnesio. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Inspekcijos viršininko V. M. netinkamai atlikto tyrimo yra nepagrįsti. Agentūroje atliekamo pakartotinio tyrimo metu pareiškėjui ir dalyvavusiems susitikime medžioklės klubo nariams nepateikus įrodymų, kad A. V. ėjo užtaisęs ginklą, nešėsi jį su neįjungtu saugikliu, naudojo medžioklinį prožektorių ar kitus šviesos šaltinius, vykdė medžioklę sėlinant tamsiu paros metu, nebuvo nustatyti Taisyklių 11.3, 58.3 ir 58.21 punktų pažeidimai.

Kadangi pareiškėjo pareiškime nebuvo pateikta informacija apie asmenis, nustačiusius A. V. neteisėtą medžioklę, ir pareigūnams šie asmenys nebuvo žinomi, Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūros pareigūnai minėtų asmenų apklausti negalėjo. Agentūra pažymėjo, kad nei Klaipėdos RAAD agentūrų vedėjai, nei kiti pareigūnai nėra pavaldūs Inspekcijos viršininkui. Pareiškėjo teiginys, kad Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūros pareigūnai negalėjo atlikti objektyvaus tyrimo ir priimti tinkamų sprendimų, yra pagrįstas prielaidomis. 2013 m. kovo 6 d. vykusiame susitikime su pareiškėjo atstovais dalyvavusių Klaipėdos RAAD Inspekcijos pareigūnų nuomonė, skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, buvo aiški ir pateikta Klaipėdos RAAD direktoriui 2013 m. kovo 8 d. raštu Nr. (6)-LV6-152.

Agentūra tinkamai bei objektyviai ištyrė ir išanalizavo visą turėtą informaciją, jos parengtas atsakymas pareiškėjui atitinka teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 17–20) paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 11 d. nepažeidė Taisyklių 11.3 punkto ir neatliko neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti Taisyklių 9 skyriuje. A. V. atkreipė dėmesį į tai, kad prie pareiškėjo skundo nėra pridėtas dokumentas (valdybos narių pritarimas), įrodantis, kad V. R. yra įgaliotas kreiptis į teismą dėl Agentūros veiksmų apskundimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atmetė (b. l. 79–84).

Teismas, vertindamas Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimams, nurodė, kad skundžiamame akte yra įvardyti atlikti veiksmai, siekiant išsiaiškinti medžioklės aplinkybes, bei aprašytos nustatytos įvykio aplinkybės, t. y. sprendimas pagrįstas faktais. Be to, nurodyta ATPK 257 straipsnio nuostata, kuria remiantis buvo padaryta išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą, t. y. sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis.

Sprendimo pabaigoje nurodyta akto apskundimo tvarka ir jis pasirašytas Agentūros direktoriaus. Iš bylos duomenų matyti, kad priimant Sprendimą buvo vertinti A. V. paaiškinimai, kartu su minėtu medžiotoju ginčijamoje medžioklėje buvusio D. U. paaiškinimas, medžioklės vadovo Ž. S. paaiškinimas ir galimą pažeidimą tiesiogiai nustačiusių V. R., V. Š., V. P. bei A. S. paaiškinimai, todėl būrelio argumentas, kad nebuvo apklausti asmenys, susiję su įvykiu, atmesti kaip nepagrįsti. Iš Klaipėdos RAAD 2013 m. vasario 22 d. rašto Nr. (2)-LV4-545 matyti, kad Klaipėdos RAAD ėmėsi veiksmų, siekdamas gauti papildomos informacijos ir duomenų apie ginčo medžioklės aplinkybes, o Agentūra pasinaudojo šios institucijos surinktais duomenimis ir savo iniciatyva 2013 m. kovo 6 d.

Klaipėdos RAAD Šilalės rajono agentūroje surengė susitikimą, kurio metu buvo analizuojama turima medžiaga ir bandoma išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes. Be to, susitikimo metu buvo gauti rašytiniai kai kurių medžiotojų paaiškinimai, adresuoti būtent Agentūrai. Dėl atsakovo atlikto tyrimo objektyvumo teismas pažymėjo, kad Agentūra yra įstaiga prie ministerijos (Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (toliau – ir Nuostatai), 1 p.). Pagal Nuostatų 6 punktą, Agentūros savininkas yra valstybė, o Agentūros savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Iš minėtų teisės normų analizės matyti, kad Agentūra yra nepriklausoma nuo anksčiau tą patį įvykį tyrusių institucijų. Vien tik ta aplinkybė, kad prieš tai kitos institucijos nagrinėjo tą patį įvykį ir priėmė tokius pat sprendimus kaip ir Agentūra, nėra pagrindas teigti, kad Agentūros atliktas tyrimas nebuvo objektyvus ir nešališkas. Apibendrindamas padarytas išvadas teismas pripažino, kad Agentūra, atlikusi pakartotinį medžioklės metu galimai padaryto Taisyklių pažeidimo tyrimą, ėmėsi pakankamų priemonių, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes ir, įvertinusi visą surinktą medžiagą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Tai, kad tyrimas užtruko ir nebuvo įmanoma išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių iškart po pažeidimo, lėmė ir paties pareiškėjo veiksmai, jam nepagrįstai ilgai delsiant pranešti apie įvykį.

III. Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 90–91) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovo ir teismo sprendimuose nėra analizės, lyginimo, kodėl vieni duomenys, faktai, asmenų parodymai, pripažįstant, kad A. V. nepadarė pažeidimo, yra atmetami, o kiti vertinami kaip teisingi.

2. Teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neatkreipė dėmesio į A. V. 2013 m. sausio 11 d. ir 2013 m. sausio 17 d. paaiškinimus, kad 2012 m. gruodžio 11 d. apie 19.30 val. jis miške, visiškoje tamsoje iš 60 metrų atstumo galėjo pamatyti, įžiūrėti žvėrių viliojimo vietą, joje esančius žvėris, nors sprendžiant iš hidrometeorologinių sąlygų tai nebuvo įmanoma.

3. Teismas sutiko, kad nėra ginčo, jog medžioklė vyko tamsiu paros metu, tačiau A. V. ir D. U. prieštaringų parodymų neanalizavo.

4. Siekdamas priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, teismas privalėjo vertinti visų asmenų duotus paaiškinimus kompleksiškai, juos lyginti tarpusavyje, susieti į vieningą loginę visumą, pašalinti prieštaravimus, pagrįsti vienų ar kitų duomenų atmetimą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 98).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis nesutinka su Agentūros 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. (6)-A4-869, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. padaryto teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Šilalės medžiotojų būrelis 2013 m. sausio 29 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas užtikrinti objektyvų, teisingą, nešališką pakartotinį tyrimą dėl A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. medžioklės šio būrelio medžioklės plotų vienete. Agentūros 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. (6)-A4-869 pareiškėjui buvo nurodyta, kad tyrimo metu A. V. veiksmuose nenustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas, t. y. nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta. Šie faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog Šilalės medžiotojų būrelio pranešimas apie įtariamą teisės pažeidimą ir prašymas ginti Lietuvos Respublikos įstatymų saugomas vertybes buvo išnagrinėtas laikantis galiojančios tvarkos, pareiškėjas tinkamai informuotas apie administracinės procedūros baigtį (rezultatus). Sprendimo turinys rodo, kad Agentūra patikrino ir išanalizavo skunde nurodytas įvykio aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, todėl Sprendimas pripažintinas iš esmės atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Pagal ATPK 291 straipsnį, šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Nukentėjusysis tai – asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 str. 1 d.).

Iš Šilalės medžiotojų būrelio 2013 m. sausio 29 d. pareiškimo ir 2013 m. balandžio 9 d. skundo teismui argumentų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, išreiškė visuomenės susirūpinimą dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių neteisėto naudojimo, šiais veiksmais siekdamas, kad teisei priešinga veika būtų atskleista ir kaltas asmuo patrauktas teisinėn atsakomybėn. Kadangi savo subjektinės teisės pažeidimo pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir teisėjų kolegija tokio nenustatė, Šilalės medžiotojų būrelis negali būti laikomas nukentėjusiuoju ATPK 273 straipsnio prasme. Kitaip tariant, jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo A. V. nubaudimu, todėl administracinių poveikio priemonių taikymas / netaikymas pastarajam pareiškėjo teisių ar pareigų apimties realiai nepakeistų. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-2, 226, 232, 232-1, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257-1, 260-1, 260-2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju-1 ir dvidešimt trečiuoju-2 skirsniais įstatymu atliktais ATPK pakeitimais nuo 2011 m. sausio 1 d. ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų institucijų (pareigūnų) priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra skundžiami ne apygardos administraciniam teismui (anksčiau galiojusios redakcijos ATPK 292 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismams. Tai reiškia, jog Agentūros procesinis sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs bylą tik tiek, kiek pareiškėjo inicijuotas ginčas susijęs su atsakovui priskirtų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, daro išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti Šilalės medžiotojų būrelio apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė