A-415-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-415-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01658-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sunergy LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sunergy LT“ skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sunergy LT“ su skundu (b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (b. l. 48-51) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti 2014 m. vasario 14 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 17R-3846 dalyje dėl atsisakymo kompensuoti 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300,00 Lt už sklypų ribų sudarymą;

2) įpareigoti atsakovą, Komisiją, kompensuoti pareiškėjui 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą.

Nurodė, kad Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Sprendime nurodyta, kad išlaidos pripažintinos nekompensuotinomis, nes tiesiogiai nėra susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra. Pareiškėjas teigė, jog šis argumentas yra klaidingas, pareiškėjas teritorijos detalųjį planą parengė ir pakeitė žemės sklypo paskirtį siekdamas plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą. Tai buvo reikalinga, nes pagal galiojusius poįstatyminius teisės aktus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakciją iki 2013 m. gruodžio 31 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvusiame žemės ūkio paskirties sklype tokia veikla negalima – iki 2013 m. gruodžio 31 d., statant ne didesnes kaip 350 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrines, buvo būtina parengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais būtų suformuoti kitos paskirties žemės sklypai, ant kurių būtų galima statyti norimo galingumo elektrines. Todėl ginčo išlaidos yra susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu ir turi būti kompensuotos.

Atsakovas ir atsakovo Komisijos atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime (b. l. 28-30) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamu sprendimu dalis pareiškėjo patirtų išlaidų pripažintos nekompensuotinomis pagrįstai. Jos nebuvo tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra. Tai netiesiogiai skunde patvirtino ir pats pareiškėjas. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas) 18-21 punktuose nustatyta išimtinė teisė tik Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas, ji turi įgaliojimus veikti jai nustatytos diskrecijos ribose. Šiuo atveju Komisija skundžiamus sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Priimant skundžiamus sprendimus nebuvo padaryta aiški klaida, nepiktnaudžiauta įgaliojimais, dėl šių priežasčių šie sprendimai yra pagrįsti, teisėti, priimti vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą (b. l. 38-40) prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad priimdama skundžiamus sprendimus Komisija veikė kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, ji turi diskreciją pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Šie Komisijos įgalinimai numatyti Aprašo 18-21 punktuose, jokiems kitiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia įgaliojimų vertinti tokių išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktiką, teismo vertinimas šiuo atveju apsiriboja klausimais, ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių ir, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Skundžiami sprendimai šiuos reikalavimus atitinka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (b. l. 74-79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 13 d. pareiškėjas sudarė rangos sutartį (b. l. 15-18) su UAB „Geometra“ (toliau – ir Rangovas), kuria Rangovas įsipareigojo patikslinti nurodytų sklypų detaliojo plano sprendinių brėžinį ir parengti nurodytų žemės sklypų detalųjį planą, siekiant sujungti esamus sklypus ir pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir padalinti į 2 sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo reglamentą. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta darbų kaina – 12 100,00 Lt. Pareiškėjas teismui 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė minėtos rangos sutarties pagrindu atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 19) bei 2011 m. rugpjūčio 22 d. Rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija GEO Nr. 0007401 (b. l. 20). 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-263 patvirtino Kauno r. sav., Garliavos apyl. sen., Pagirių k. esančių pareiškėjo žemės sklypų detalų planą, suformavo du kitos (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos / pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (85 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (15 proc.) paskirties žemės sklypus (b. l. 13). 2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas pateikė Komisijai prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (2011 m. kovo 7 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0535 pagrindu) (b. l. 32-34), kuriuo prašė kompensuoti ginčo išlaidas. 2014 m. vasario 14 d. Komisija priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 17R-3846 (b. l. 10). Šiuo sprendimu nuspręsta kompensuoti dalį pareiškėjo išlaidų ir atsisakyta kompensuoti 12 100,00 Lt išlaidų pagal rangos sutartį, 300,00 Lt už sklypų ribų planų sudarymą, nurodant, kad šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo santykius reguliuojantis teisinis reglamentavimas aiškintinas sistemiškai, atsižvelgiant į kartu priimtas kitų įstatymų nuostatas. Aptaręs Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 1 straipsnio 2 dalį, 2010 m. vasario 18 d. AIEĮ projekto aiškinamąjį raštą Nr. XIP-1749, 2013 m. sausio 17 d. priimtas AIEĮ pataisas (įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d.), 2013 m. sausio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymo) nuostatas, Aprašo 23 punktą, teismas apibendrino, jog ginčo teisinius santykius reguliuojančiu teisiniu reglamentavimu yra siekiama inter alia skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šių tikslų iš esmės neatitiktų išlaidų kompensavimas tokiais atvejais, kada apdairiai, rūpestingai veikiant jų galėjo būti išvengta arba patirtos išlaidos galėjo būti susigrąžintos pasitelkus protingas pastangas. Kadangi šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, inter alia atsižvelgtina į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Pažymėta, kad AIEĮ buvo priimtas 2011 m. gegužės 12 d., paskelbtas Valstybės žiniose 2011 m. gegužės 24 d. Nr. 62-2936. Iki šio įstatymo priėmimo leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galėjo būti išduodami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatų pagrindu. Pareiškėjas sudarė rangos sutartį, kuria, kaip nurodo skunde, siekė plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, prieš šio įstatymo priėmimą – 2011 m. balandžio 13 d. Todėl jo sprendimo plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą priėmimo motyvai sietini ne su 2011 m. gegužės 24 d. AIEĮ nustatytomis sąlygomis ir, atitinkamai, sprendimas toliau šios veiklos nebetęsti, ne su AIEĮ 2013 m. sausio 17 d. pakeitimais pakeistomis veiklos sąlygomis.

Kompensuotinų išlaidų rūšys yra numatytos Aprašo 5 punkte: išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; elektrinės projektavimo darbų išlaidos; investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos); jeigu pareiškėjai naudojasi kredito įstaigų suteiktais kreditais projektui plėtoti, – sumokėtos palūkanos ir kredito įstaigos nustatyti mokesčiai, susiję su kredito suteikimu ir išankstiniu sutarties nutraukimu; elektros tinklų operatoriui atlyginami tiesioginiai nuostoliai dėl sudarytos su pareiškėju gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties neįvykdymo (nutraukimo).

Aprašo 5.7 punkte nurodyta, kad Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Įgyvendindama savo diskreciją pripažinti kompensuotinomis kitas išlaidas, Komisija yra inter alia saistoma šioje nuostatoje numatyto požymio – išlaidos turi pagrįstos. Šio požymio prasmė turi būti atskleidžiama induktyviai atsižvelgiant į Apraše konkrečiai nurodytų kompensuotinų išlaidų kategorijų požymius. Atsižvelgiant į juos geriausiai atskleidžiama įstatymų leidėjo valia dėl to, kokias kitas išlaidas jis leido Komisijai pripažinti kompensuotinomis.

Teismas nurodė, kad visos Aprašo 5 punkte išvardytos kompensuotinų išlaidų kategorijos pasižymi vienu požymiu – visos jos panaudotos paslaugoms, kurių paskirtis yra iš esmės vienintelė, išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Šiomis išlaidomis gautos paslaugos, įgyti objektai gali būti naudojami tik šiam tikslui, todėl toliau nebetęsiant saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo ir elektros energijos gamybos, pareiškėjai nebegali jų panaudoti.

Vertinta, jog pareiškėjas skundu siekia, kad jam būtų kompensuotos išlaidos už žemės paskirties keitimą, detalųjį planą ir sklypų ribų sudarymą. Skunde nurodė, kad atlikus šiuos darbus žemės paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, komercinę.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. D1-188 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – ir Specifikacija) pirmoje lentelėje nurodyta, kad kitos paskirties žemės pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos pagal naudojimo būdą, pobūdį yra skirtos pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai; komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti; tai yra žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai.

Ši paskirtis nėra išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo ir elektros energijos gamyba. Pagal nustatytą paskirtį, ši žemė vis dar gali būti panaudota įvairiems kitiems tikslams, nesusijusiems su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo ir elektros energijos gamyba. Pareiškėjas nenurodė, kad ginčo sklypai nebus naudojami pagal nustatytą jų paskirtį. Dėl šių priežasčių pareiškėjo siekiamos kompensuoti 12 100 Lt išlaidos už žemės paskirties keitimą, detalųjį planą ir sklypų ribų sudarymą, neatitinka Aprašo 5.7 punkte nustatyto pagrįstumo kriterijaus, nelaikomos susijusiomis su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu.

Taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas. Vertinta, jog šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas pripažinti skundžiamų aktų neatitikimą šiems reikalavimams ir juos panaikinti.

Teismas apibendrino, kad ginčo santykių reglamentavimo tikslai yra skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, kartu užtikrinant viešuosius interesus atitinkančių poreikių lėšų panaudojimo efektyvumą. Skundžiamuose aktuose pareiškėjo nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių juose nustatytų aplinkybių teisingumą, Komisija veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus. Pareiškėjas teismui nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad priimant skundžiamus sprendimus Komisija būtų veikusi nusižengdama jai suteiktiems įgaliojimams ar diskrecijai, skundžiami sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą patirtų išlaidų dalies tenkinimas neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nepriteistos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Pareiškėjas UAB „Sunergy LT“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82-86), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2014 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 17R-3846 dalyje dėl atsisakymo kompensuoti 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300 Lt už sklypų ribų planų sudarymą ir įpareigoti atsakovą Komisiją kompensuoti pareiškėjui UAB „Sunergy LT“ 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300 Lt už sklypų ribų planų sudarymą.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad komercinė žemės paskirtis nėra išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo ir elektros energijos gamyba, kad pareiškėjo siekiamos kompensuoti 12 100 Lt išlaidos už žemės paskirties keitimą, detalųjį planą ir sklypų ribų sudarymą, neatitinka Aprašo 5.7 punkte nustatyto pagrįstumo kriterijaus, nelaikomos susijusiomis su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Teigia, kad išlaidos už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą bei už sklypų ribų planų sudarymą tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra, todėl jos turėtų būti kompensuotos.

2) Pareiškėjas ketino statyti 995 kW galios saulės elektrinę žemės sklype, esančiame Pagirių k., Garliavos apyl. Sen., Kauno r. skl. kad. Apynio g. 10 (unikalus Nr. 4400-2269-8337, kadastrinis Nr. 5227/0003:647) ir Apynio g. 12 (unikalus Nr. 4400-2269-8080, kadastrinis Nr. 5227/0003:646). Tuo tikslu parengė teritorijos detalųjį planą ir pakeitė žemės sklypo paskirtį į komercinę. Akcentuoja, kad žemės paskirtis buvo keičiama būtent dėl saulės elektrinės statybos, o ne dėl kokių kitų tikslų.

3) Remdamasis Specifikacijų 3 punkto 1 lentele, Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 24 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 22 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, AIEĮ 49 straipsnio 3, 5 dalimis, teigia, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. statant didesnes kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, būtina parengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais būtų suformuoti kitos paskirties žemės sklypai, ant kurių būtų galima statyti norimo galingumo vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines.

Atsakovas ir atsakovo Komisijos atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91-94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja Apraše nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašytos kompensuoti 12 100 Lt žemės paskirties keitimo ir detalaus plano parengimo išlaidos ir 300 Lt sklypų ribų planų sudarymo išlaidos nepatenka į Aprašo 5.1-5.6 punktuose numatytų kompensuotinų išlaidų kategorijas, todėl Komisija turėjo teisę spręsti dėl šių išlaidų kompensavimo, vadovaudamasi Aprašo 5.7 punkto nuostatomis. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 4, 5.7 ir 20 punktais, Komisija pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjo prašomų kompensuoti minėtų 12 100 Lt ir 300 Lt išlaidų, nustačiusi, kad šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu.

2) Pažymi, jog Komisija sprendimą priėmė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011 pateiktu teisės aiškinimo dėl teismo kompetencijos tikrinant institucijos, kuriai suteikta veikimo laisvė (diskrecija), veiklą.

3) Pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas nurodo, jog išlaidas už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą bei už sklypų ribų planų sudarymą patyrė dėl to, kad šiuos darbus buvo būtina atlikti, siekiant pastatyti saulės elektrinę, nereiškia, kad šios išlaidos iš tikrųjų yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Pareiškėjas neįrodė, kad 12 100 Lt ir 300 Lt išlaidos vertintinos kaip tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios ir šį projektą plėtojant neišvengiamos išlaidos, todėl Komisija pagrįstai nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113-114) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Argumentai dėl teisės į teisingą teismą įgyvendinimo nebuvo pažeisti, nes teismas skundžiamame sprendime objektyviai išanalizavo visus argumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

2) Sprendime pagrįstai pažymėta, kad teismas negali pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai, tad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktu vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Tai, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių, ne kartą yra pripažinę bei nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos ir Europos Sąjungos teismai. Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs faktinius ir teisinius įrodymus byloje, pagrįstai nustatė, kad Komisija laikėsi visų procedūrinių taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

3) Tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių, projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Aprašo 18-21 punktai išimtinę teisę vertinti pareiškėjo patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą nustato tik Komisijai. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, iškaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo.

4) Apeliaciniame skunde teikiami subjektyvūs pamąstymai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (be įgaliojimus atstovauti Komisijai patvirtinančių dokumentų kopijų) pateikė, kaip įvardinta atsiliepime nurodant priedus, pareiškėjo prašymo dėl išlaidų kompensavimo (VEI reg. Nr. 15R-2491) dalies, susijusios su nagrinėjamu apeliaciniu skundu, kopiją.

Dalis pastarųjų dokumentų (Prašymo dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo; Paslaugų sutarties Nr. GKA-0078; PVM sąskaitos faktūros serija GEO Nr. 0007401; 2011 m. rugpjūčio 22 d. paslaugų perdavimo-priėmimo akto; 2011 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 283; 2011 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 284) kopijų, nuorašų jau yra byloje, todėl juos pakartotinai prijungti prie bylos netikslinga.

Kitų dokumentų (darbų sutarties Nr. 11/1010-12; 2011 m. spalio 24 d. darbų perdavimo-priėmimo akto; PVM sąskaitos faktūros serija ZEM Nr. 1165 ir mokėjimo nurodymo, kuriuo pareiškėjas sumokėjo UAB „Žemetra“ 300 Lt) kopijų byloje nėra, tačiau, Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių nenustatyta, Inspekcija aptariamus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 17R-3846 teisėtumo ir pagrįstumo toje dalyje, kuria Komisija atsisakė pareiškėjui kompensuoti 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300 Lt už sklypų ribų planų sudarymą, motyvuodama tuo, kad šios išlaidos tiesiogiai nesusiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra. Pareiškėjas taip pat reikalauja įpareigoti atsakovą kompensuoti jam minėtas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo siekiamos kompensuoti 12 100 Lt išlaidos už žemės paskirties keitimą, detalųjį planą ir sklypų ribų sudarymą, neatitinka Aprašo 5.7 punkte nustatyto pagrįstumo kriterijaus, nelaikomos susijusiomis su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaidos už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą bei sklypų ribų planų sudarymą tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra, todėl turėtų būti kompensuotos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo teisę vertinti, ar pareiškėjo nurodytos ir prašytos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio.

Kaip minėta, šios bylos apimtyje, pareiškėjas Komisijos prašė kompensuoti 12 100 Lt už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300 Lt už sklypų ribų planų sudarymą.

Byloje nėra ginčo, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d., t. y., jos atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų. Tačiau jos nepatenka į Aprašo 5.1-5.6 punktuose išvardintas kompensuotinų išlaidų kategorijas, todėl Komisija, vadovaudamasi jai Aprašo 5.7 suteikta teise, pagrįstai vertino aptariamų išlaidų pagrįstumą ir sprendė, ar šios išlaidos tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija tinkamai naudojosi minėta savo diskrecijos teise, skundžiamame sprendime atsisakydama kompensuoti 12 100 Lt išlaidas už žemės paskirties keitimą ir detalųjį planą ir 300 Lt išlaidas už sklypų ribų planų sudarymą nurodė tinkamą teisinį pagrindą ir atsisakymą pagrindė išvada dėl išlaidų nepriskirtinumo kompensuotinoms išlaidoms.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas 2011 m. balandžio 13 d. sudarė rangos sutartį (b. l. 15-18) su UAB „Geometra“, kuria rangovas įsipareigojo patikslinti keturių sutartyje nurodytų sklypų detaliojo plano sprendinių brėžinį ir parengti nurodytų žemės sklypų detalųjį planą, siekiant sujungti esamus sklypus ir pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir padalinti į du sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo reglamentą. 2011 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas ir Rangovas pasirašė minėtos rangos sutarties pagrindu atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 19). 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-263 patvirtino Kauno r. sav., Garliavos apyl. sen., Pagirių k. esančių aptariamų žemės sklypų detalų planą, suformavo du kitos (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos / pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (85 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (15 proc.) paskirties žemės sklypus (b. l. 13).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad žemė, kurios paskirtis anksčiau aptartų veiksmų pasekėjoje buvo pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos / pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (85 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (15 proc.)) paskirties, gali būti panaudota įvairiems kitiems tikslams, nesusijusiems su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu ir elektros energijos gamyba, ši paskirtis nėra išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu ir elektros energijos gamyba, pareiškėjas nenurodė, kad ginčo sklypai nebus naudojami pagal nustatytą jų paskirtį. Todėl pareiškėjo siekiamos kompensuoti išlaidos už žemės paskirties keitimą, detalųjį planą ir sklypų ribų sudarymą, neatitinka Aprašo 5.7 punkte nustatyto pagrįstumo kriterijaus, nelaikomos tiesiogiai susijusiomis su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Pareiškėjo argumentas, kad žemės paskirtis buvo keičiama būtent dėl saulės elektrinės statybos, ne dėl kitų tikslų, nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų, pareiškėjo galimybės aptariamuose žemės sklypuose vykdyti kitą veiklą, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktame VĮ Registrų centras išraše nurodytą pareiškėjo veiklos rūšių įvairovę (b. l. 6-8).

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamos Komisijos spendimo dalies teisėtumo tikrinimo ribose, Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė sprendime, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas, taigi priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Pripažinus, kad pareiškėjo skundžiama atsakovo sprendimo dalis nenaikintina, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjui išlaidas, kurias atsisakyta kompensuoti šioje byloje ginčyta sprendimo dalimi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sunergy LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas