A-556-37-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-37/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01086-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo M. V. 762,45 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei teikti juos tvirtinimui Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 762,45 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17-19 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Atsakovui 2012 m. spalio 5 d. buvo siųstas įspėjimas, į kurį jis nereagavo, su pareiškėju nesusisiekė. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Lazdijų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo.

Atsakovas M. V. atsiliepimu į skundą (b. l. 33-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad yra neįgalus nuo vaikystės. Pareiškėjas su juo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą sutarties nesudarė, atsakovas jam priskirto individualaus atliekų konteinerio priėmimo akto nepasirašė, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų negavo. Atsakovas gauna 540 Lt šalpos pensiją neįgaliajam, o tai mažesnė suma nei pareiškėjo skunde nurodyta priteistina suma.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 45-47) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo M. V. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 762,45 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Nuostatų 2, 9, 24, 27, 30 punktais. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 762,45 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, jog skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo pareiškėjui teismas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. priteisė 762,45 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

III. Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu (b. l. 49–51) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes bei ydingai interpretuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Teismas atsakovo atsiliepimo į skundą nevertino ir nenagrinėjo. Teismas visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kad situacija, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidariusį - perduodamų atliekų kiekį, yra ydinga. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143- 1592/2012, kurioje yra išaiškinta „pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuri nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio d.

įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.“ Remiantis šiuo išaiškinimu akivaizdu, kad Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kuriuose 11 punktas taip pat nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, taip pat prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.

Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, jog Viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas proporcingumo principas reikalauja, kad nustatyta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų akivaizdžiai neproporcinga susidarančiam atliekų kiekiui. Atliekų turėtojo faktiškai perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekiai dažnai gali reikšmingai neatitikti pagal plotą paskaičiuoto galinčio susidaryti atliekų kiekio, t. y. plotas paskaičiuojamas pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Atsakovas jam priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), negyvena. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį, pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsakovas gyvena laisvoje Europoje, kur ginamos žmogaus, neįgaliųjų teisės, Lietuva prisijungusi prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos. Tačiau pareiškėjui Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai negalioja. Pagal Konvencijos 19 straipsnį, turi būti užtikrinta, kad neįgalieji turėtų galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje ir neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis būtų suteikta galimybė naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius.

Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), gydantys gydytojai taip pat Marijampolėje, ir 540 Lt šalpos pensiją neįgaliajam taip pat gauna iš Marijampolės savivaldybės administracijos. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą skaičiuojama jo deklaruojamoje gyvenamoje vietovėje. Pareiškėjas įspėjimo, reikalavimo ar pretenzijos dėl vietinės rinkliavos nei žodžiu, nei raštu nepateikė, apie vietinę rinkliavą nebuvo informuotas, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų negavo. Pareiškėjas niekada iš jo namų valdos (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo nevykdė, nes nėra pastatyta ir šiuo metu jam priskirto individualaus atliekų konteinerio, dėl to niekam jokia žala nepadaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo M. V. pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkino ir priteisė iš atsakovo M. V. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 762,45 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad jam priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena, pareiškėjas niekada iš jo namų valdos komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo nevykdė, nes nėra pastatyta ir šiuo metu jam priskirto individualaus atliekų konteinerio, be to, Lazdijų rajono savivaldybė nenumatė galimybės mokėti už komunalinių atliekų surinkimą pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia Nuostatų redakcija). Nuostatų 2 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pažymėtina, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ką tik paminėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, taip pat prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog iš jo komunalinės atliekos nėra surenkamos, nes nėra pastatyta jam priskirto individualaus atliekų konteinerio, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise analizuojamu laikotarpiu (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.) priklausė pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 3 punkto prasme, kas suponuoja jo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažino, jog nagrinėjamoje byloje taikytini Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui. Šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1095/2013 paliktas nepakeistas.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės konstatavimas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Byloje surinkti įrodymai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.) neleidžia pripažinti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos Lazdijų rajono savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl rinkliavos priteisimo pripažintinas pagrįstu.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius