eAS-950-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-950-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00117-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl atsakymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. gegužės 7 d. buvo gautas pareiškėjo D. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius), kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1238 „Dėl D. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ ir 2015 m. gegužės 5 d. raštą Nr.(11.1E)-I-2970; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos (toliau – ir VSDV) 2014 m. gruodžio mėn. (diena nenurodyta) sprendimą, kuriuo išspręstas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. NI_SP5-1238, ir 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-10148 „Dėl nustatytos permokos išieškojimo sustabdymo“; 3) įpareigoti VSDFV išmokėti 637 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti D. K. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka ir, nutarčiai įsiteisėjus, D. K. grąžinti skundą ir pridėtus dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 15 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalimi, 2 straipsnio 8 dalimi, 2 straipsnio 9 dalimi. Teismas darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo ir nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsniu, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija), 59–61 punktais, VSDFV direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.2, 1.3 punktais. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daryta išvada, kad teisės aktai VSDFV įgaliotus teritorinius skyrius, tarp jų – ir VSDFV Utenos skyrių, įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas – susidariusias nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą. Tik nustačius, kad asmenys tokio pasiūlymo nevykdo, kilęs ginčas dėl nedarbo draudimo išmokos permokos sprendžiamas teismine tvarka.

Išanalizavus D. K. skundžiamą VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1238, daryta išvada, kad šiuo aktu VSDFV teritorinis skyrius įtvirtino institucijos atliktos vidinės kontrolės veiklos rezultatą: nustatytą išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos dydį, šios permokos susidarymo laikotarpį ir jos susidarymo priežastį. Iš pareiškėjo pateikto VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (9.109)R3-39174 turinio matyti, kad šiame dokumente yra suformuluotas pasiūlymas (prašymas) pareiškėjui per 2014 m. rugsėjo 15 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį nepagrįstai išmokėtą 100,40 Eur (346,67 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmoką grąžinti gera valia. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. NI_SP5-1238 D. K. jokių pareigų, prievolių, įpareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti nurodymų tiesiogiai nenustatė. Teismo vertinimu, nurodytas sprendimas yra tarpinis procedūrinis aktas, nesukėlęs D. K. materialių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. NI_SP5-1238 „Dėl D. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas prašė panaikinti ir VSDFV 2014 m. gruodžio mėn. (diena nenuodyta) sprendimą dėl D. K. skundo, kuriuos jis skundė VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1238. Konstatavus, kad 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. NI_SP5-1238 nėra individualus administracinis aktas, skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjo nurodytas 2014 m. gruodžio mėn. (diena nenuodyta) raštas nelaikytas VSDFV, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimu dėl teritorinio skyriaus administracinio sprendimo ar veiksmų. Išanalizavus VSDFV 2014 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (11.1E)I-10148, daryta išvada, kad šis dokumentas yra informacinio pobūdžio, todėl nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daryta išvada, kad D. K. skundžiami dokumentai nėra administraciniai aktai, todėl jie negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus, pateiktus dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo nustatomas nedarbo draudimo išmokos permokos dydis, susidarymo laikotarpis ir priežastys, vertinimo (2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015). Skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nustačius, kad skundžiami aktai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjo reikalavimus panaikinti skundžiamus VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV raštus atsisakyta priimti nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti pagrindiniais laikomus reikalavimus, atsisakyta priimti ir išvestinį D. K. reikalavimą įpareigoti VSDFV išmokėti 637 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d.

III. Pareiškėjas D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo prašomo panaikinti VSDFV 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr.(11.1E)-I-2970 ir jo teisiškai nevertino. Juo atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. mokėti paskirtą nedarbo draudimo išmoką. Dėl šio sprendimo buvo pažeistos pareiškėjo turtinės teisės ir pareiškėjas patyrė žalą, sprendimas jam sukėlė teisines neigiamas pasekmes. Mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 ir 8 straipsnius). Teigia, kad individualiame administraciniame VSDFV 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr.(11.1E)-I-2970 akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį pobūdį. Be to, išanalizavus VSDFV 2014 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (11.1E)I-10148, daro išvadą, kad šis dokumentas laikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Konstitucija, nors ji tiesiogiai įtvirtina bedarbio teises (Konstitucijos 48 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. K. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas skundė reikalavo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1238 „Dėl D. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, 2015 m. gegužės 5 d. raštą Nr.(11.1E)-I-2970; VSDV 2014 m. gruodžio mėn. (diena nenurodyta) sprendimą, kuriuo išspręstas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. NI_SP5-1238, ir 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-10148 „Dėl nustatytos permokos išieškojimo sustabdymo“ bei įpareigoti VSDFV išmokėti 637 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d. Taigi, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, iš esmės nesutikdamas su jam nustatyta nedarbo draudimo išmokos permoka.

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį remdamasis tuo, kad skundžiami dokumentai nėra administraciniai aktai, todėl jie negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Vadovaujantis Nuostatų 59 ir 60 punktais, VSDFV ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą, o neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punkte nurodyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, o 1.2 punkte – kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (pirmosios instancijos teismas, kuriam teisminga byla).

Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą nedarbo draudimo išmokų permokos gali būti išieškomos pagal VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimus būtent dėl permokos išieškojimo arba kreipiantis į teismą bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamu VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu tik nustatytas nedarbo draudimo išmokos permokos faktas ir jos dydis, tačiau tai nėra sprendimas dėl šios permokos išieškojimo. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, o tik nurodytas permokos faktas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju būtų priimtas konkretus sprendimas dėl tokios permokos išieškojimo, darytina išvada, kad šis ir kiti susiję aktai yra procedūriniai ir jie savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurios reikalavimai yra susiję tik su nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymu ir reikalavimo grąžinti nustatytą permoką vykdymo sustabdymu. Pažymėtina, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti VSDFV išmokėti 637 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d. Iš su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 9 d. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d. mokėjimo, ir VSDFV, išnagrinėjusi šį skundą, priėmė sprendimą. Pažymėtina, kad šis sprendimas, pagal su skundu pateiktus duomenis, pareiškėjui įteiktas 2015 m. gegužės 5 d. ir jo klaidingai priskiriamas VSDFV Utenos skyriui, kas matyti iš bylos duomenų (VSDFV 2015 m. balandžio (diena nenurodyta) rašto „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ Nr. (11.1E) I-, į 2015 m. balandžio 9 d. skundą) ir skunde nurodomo šio sprendimo numerio. Taigi, pareiškėjas, apskundęs VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus (neveikimą), pasinaudojo išankstine ginčo dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo išmokėti nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d., būtų nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis iš dalies naikintina, perduodant pastarosios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą išmokėti 637 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negautą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d., ir panaikinti VSDFV sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė