A-756-962-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-962/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01419-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. A. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 25 d. sprendimą Nr.(1.18) S-44850; 2) panaikinti Fondo valdybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)1-6927; 3) pripažinti atsakovo veiksmus dėl senatvės pensijos sumažinimo neteisėtais; 4) priteisti iš atsakovo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 25 396,56 Lt paskirtos ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalį.

Paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jai paskirta senatvės pensija, vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), buvo sumažinta, o kadangi pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jai senatvės pensija neteisėtai buvo mažinama 70 procentų. Dėl neteisėto senatvės pensijos sumažinimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Šiaulių skyrių, kuris 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo, kad jos prašymas dėl pensijos grąžinimo netenkintinas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Fondo valdyba 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (6.5) I-6927 skundo taip pat netenkino. Pareiškėja su šiais sprendimais nesutinka, nes pensija jai paskirta teisėtai, todėl turi būti mokama. Pensija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, yra pareiškėjos nuosavybės teisė, kuri turi būti ginama.

Atsakovas Fondo valdybos Šiaulių skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 48–51) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodė, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai valstybinio socialinio draudimo pensijas skiria ir moka griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais. Vykdant Laikinojo įstatymo nuostatas Šiaulių skyrius, kaip vykdomoji institucija, vykdanti viešojo administravimo funkcijas, pareiškėjai teisėtai bei pagrįstai sumažino jai paskirtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Be to, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštaravo Konstitucijai. Nors minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, pripažinta prieštaravusia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, tačiau Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, todėl ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas taikytinas tik į ateitį. Skundžiamu ir prašomu panaikinti Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (1.18) S-44850 pareiškėjai teisingai išaiškintas jos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas, pagrįstai nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-6927 pareiškėjai išaiškino, kad 2010–2011 m. pensija jai buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, nėra įstatymo, numatančio pensijų gavėjams kompensuoti 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 62–66) prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė atsakovas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 106–112) pareiškėjos R. A. G. skundą tenkino iš dalies: panaikino Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (1.18) S-44850 ir Fondo valdybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)1-6927; priteisė pareiškėjai iš Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 9 674,54 Lt senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjai išmokėti valstybinės senatvės pensijos nepriemoką pagrįstumo. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjai remiantis šio įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija, atsižvelgiant į gautas draudžiamąsias pajamas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Šis teisinis reguliavimas nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, todėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsigaliojo ir leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2008 m. vasario 5 d. paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Šiaulių skyriaus 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. PK1-3676 (b. l. 22) nuo 2009 m. vasario 5 d. pareiškėjai buvo paskirta 1 436,96 Lt pensija, 2010 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. PK1-3870 (b. l. 16, 25) nuo 2010 m. vasario 5 d. buvo paskirta 1 484,96 Lt pensija, 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. PK1-12084 (b. l. 17, 30) nuo 2011 m. vasario 5 d. paskirta 1 532,96 Lt pensija. Pareiškėjos senatvės pensijos skaičiavimo lentelė už laikotarpį 2008 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio pagrindu pareiškėjai paskirta pensija buvo sumažinta. Pareiškėja 2012 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Šiaulių skyrių, prašydama išmokėti negautą pensijos dalį dėl sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šiaulių skyrius 2012 m. spalio 25 d. sprendime Nr. (1.18)S-44850 (b. l. 34, 41), išdėstydamas ginčo santykius reguliuojantį teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjai paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėja šį Šiaulių skyriaus sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6927 (b. l. 42) nurodė pareiškėjai, kad kol nėra priimtas pensijų kompensavimo įstatymas, negali informuoti apie pensijų, sumažėjusių dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką. Kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą valstybinio socialinio draudimo pensiją (b. l. 32–33), dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų ginčo laikotarpiu (2010 m.–2011 m.) pareiškėjai nebuvo mokama visa paskirtoji senatvės pensija (b. l. 79–80). Šiuose dokumentuose pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies bei neišmokėtos jos dalies sumų šalys neginčija, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose pažymose pateikta informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai negauta pensijos dalis negali būti priteista iš Šiaulių skyriaus, kuris veikė teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Fondo valdybos finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Fondo valdybos biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį šiuo atveju turėtų išmokėti Fondo valdybos Šiaulių skyrius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjos teisė gali būti apginta išmokėjus pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje laikomasi pozicijos (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje A552-519/2013), kad prieštarautų teisėtumo principui situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Pareiškėjos skundžiami Fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai buvo priimti oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjai taikytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, todėl individualūs administraciniai aktai, pateisinantys šios Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo normos taikymą, negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti (žr., LVAT 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį adm. byloje Nr. A146 -1166/2013).

III. Pareiškėja R. A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 117–120) nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalimi, kuria jai iš atsakovo priteista 9 674,54 Lt senatvės pensijos nepriemokos dalis. Pareiškėja prašo šią sprendimo dalį panaikinti priimti naują – priteisti 22 574,04 Lt neišmokėtos senatvės pensijos.

Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išmokėtinos senatvės pensijos nepriemokos dydį. Teismas, nemotyvuodamas šios sprendimo dalies, t. y. nenurodydamas, kokia pensijos dalis pareiškėjai nebuvo išmokėta, kuo remiantis atlikti skaičiavimai, pažeidė ABTĮ 87 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas Fondo valdybos Šiaulių skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu sutinka ir atsiliepimu (b. l. 126–127) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteista 9 674,54 Lt senatvės pensijos nepriemoka, pakeisti – t. y. priteisti 22 574,04 Lt neišmokėtos pensijos. Kita sprendimo dalis, atsakovo manymu, atitinka LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir yra teisinga bei pagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su apeliaciniu skundu sutinka ir atsiliepimu (b. l. 123–125) prašo patenkinti pareiškėjos R. A. G. apeliacinį skundą, priteisiant negautą senatvės pensijos dalį išmokėti dalimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teisingai nurodo jai susidariusios senatvės pensijos nepriemokos dydį – 22 574,04 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai R. A. G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Apeliaciniu skundu pareiškėja skundžia tą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kurioje teismas iš Fondo valdybos Šiaulių skyriaus jos naudai priteisė 9 674,54 Lt senatvės pensijos dalį. Pareiškėjos teigimu, teismas neteisingai nustatė išmokėtinos senatvės pensijos nepriemokos dydį, be to, šios sprendimo dalies neargumentavo. Iš į bylą pateiktų atsiliepimų matyti, jog tiek atsakovas Fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimu – priteisti jai visą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, t. y. 22 574,04 Lt, dėl to prašo R. A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, tačiau, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti jai susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, šios savo sprendimo dalies tinkamai neargumentavo, todėl priteisdamas pareiškėjai 9 674,54 Lt senatvės pensijos nepriemoką, suklydo.

Iš į bylą pateiktos Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 28 d. pažymos apie R. A. G. perskaičiuotą ir išmokėtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją Nr. (10.1)S-4062 (b. l. 79–80) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo mažinama dviem pagrindais – pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos pensija pagrįstai ir teisėtai buvo mažinama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau senatvės pensijos ribojimas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tvarka prieštaravo Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Iš minėtos Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 28 d. pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ribojant pensiją Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjai turėjo būti išmokėta 32 248,58 Lt suma, tačiau faktiškai išmokėta (ribojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) – 9 674,54 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai susidarė (32 248,58-9 674,54=) 22 574,04 Lt nepriemoka, kuri R. A. G. priteisiama iš Fondo valdybos Šiaulių skyriaus.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas iš Fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškėjos naudai priteisė 9 674,54 Lt senatvės pensijos dalį, keičiama ir pareiškėjai iš Fondo valdybos Šiaulių skyriaus priteisiama 22 574,04 Lt senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškėjos naudai priteisė 9 674,54 Lt senatvės pensijos dalį, pakeisti, ir ją išdėstyti taip: „Priteisti R. A. G. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 22 574,04 Lt (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis Lt keturis centus) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.“

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė